Vaistininko užrašai

Pats paprasčiausias apibrėžimas, trumpai nusakantis ligą būtų toks: tai priepuolinis pasikartojantis galvos skausmas, neretai lydimas pykinimo ar vėmimo. Sergu hemikranija, galėtų ištarti visažinis nuolatinės migrenos turėtojas, o pašalietis net nesuprastų, kokią retą, mandru pavadinimu ligą mini pašnekovas 🤔 

Kadangi galvos skausmai dažnai būna tik vienoje galvos pusėje, o žodžiai hemi ir kranium reiškia “pusė” ir “kaukolė”, dėl to ši liga ir turi tokį ausiai neįprastą užvadinimą. Beje, jei į vaistinę užsuktų pilietis ir netikėtai paprašytų ko nors nuo hemikranijos, kas žino, ko jam būtų prisiūlyta 😮

Jeigu taip galima išsireikšti, tai migrena – sena liga. Ja žmonės serga nuo senų laikų, o apie ją dar prieš mūsų erą rašė senovės gydytojai. Vyrai galėtų pasidžiaugti, kad šia liga moterys serga 3-5 kartus dažniau.

Priežastys

Migrenos susiformavimui didelės reikšmės turi paveldėjimas. Tačiau ji gali atsirasti ir be įgimto polinkio. Tikslios ligos atsiradimo priežastys, visgi, nėra žinomos. Spėjama, kad migrenos priežastimi gali būti trišakis nervas, siunčiantis ir priimantis galvos bei veido skausmo signalus, ir smegenyse esanti cheminė medžiaga –  serotoninas. Prasidėjus migrenai, serotonino kiekis sumažėja, o tai paskatina trišakį nervą išskirti cheminių medžiagų, kurios keldamos skausmą, išplečia kraujagysles. Kiti ligos tyrinėtojai teigia, kad migrena serga žmonės, kuriems būna padidėjęs vegetacinių branduolių, esančių galvos smegenų pogumburio srityje, jautrumas. Esant įvairiems išoriniams faktoriams (triukšmas, ryški šviesa, tvankus oras ir kt.), minėtų branduolių funkcija  padidėja, pasigamina daugiau hormonų, kurie skatina antinksčius daugiau išskirti adrenalino, noradrenalino ir kitų medžiagų. Padidintas jų kiekis veikia kraujagysles ir sukelia jų spazmą bei galvos skausmų priepuolį, kuris yra svarbiausias ligos simptomas. Galvos skausmų atsiradimą daugelis ligonių sieja su susijaudinimu, pervargimu, nemiga, oro pasikeitimais, alkoholio vartojimu, užterštu oru, infekcinėmis ligomis ir kt. Kartais juos sukelia specifinis kvapas ar maistas.

Migreną išprovokuoti gali ir vaistai (antidepresantai, bronchodilatoriai, kontraceptikai su estrogenais ir tabletės svoriui mesti), taip pat kai kurie maisto produktai (fermentuoti sūriai, perdirbti mėsos gaminiai, riešutai, šokoladas), miego režimo pokyčiai, darbas naktinėse pamainose, alkoholis (raudonas vynas), klimatinės zonos pakeitimas.

Simptomai

Vidutinis arba stiprus tvinkčiojantis, pulsuojantis skausmas vienoje arba abiejose galvos pusėse, kuris stiprėja atliekant fizinius veiksmus ir yra lydimas pykinimo, vėmimo, jautrumo šviesai ir garsams. Kai kurie žmonės prieš galvos skausmus pajunta auros simptomus – blykčiojimą akyse, regėjimo sutrikimus, dilgčiojimą kojose ar rankose, visišką silpnumą.

Kartais, iš pradžių būna tik vienas skausmingas taškas galvoje, o vėliau skausmas išplinta visoje galvos pusėje ar net abiejose pusėse. Stipri šviesa, triukšmas, kvapai ir kiti išoriniai dirgikliai didina skausmus. Kartais galvos skausmai būna tokie dideli, kad joks darbas – nei protinis, nei fizinis tampa neįmanomas. Ligonis blaškosi, neranda sau vietos, jo veidas išbąla, būna šaltas. Tai susiję su kraujagyslių spazmu bei mažesniu kraujo pritekėjimu. Galvos skausmų priepuolis trunka nuo kelių valandų iki 2-3 dienų. Po jo ligonis jaučia bendrą silpnumą. Kitas galvos skausmų priepuolis gali pasikartoti po savaitės, mėnesio ar net metų. Esti atvejų, kuomet, nepasibaigus vienam galvos skausmų priepuoliui, prasideda kitas ir taip gali tęstis ilgą laiką.

Migrenai būdingas priešligės periodas, kuris dažniausiai prasideda viena ar dvi dienos prieš priepuolį ir pasireiškia sumažėjusiu (rečiau padidėjusiu) aktyvumu ir darbingumu, nuotaikos pakitimais, dirglumu, noru valgyti neįprastą maistą, veido paburkimu ir kitais simptomais.

Gydymas

Šios ligos gydymas yra labai individualus. Migreninio priepuolio metu nėra vieno vaisto ar priemonės, kuri padėtų visiems ligoniams. Vieniems ligoniams padeda šaltas kompresas, pridėtas prie galvos, kitiems – šiltas, o dar kiti  stengiasi rankšluosčiu stipriai suveržti galvą ir užspausti smilkinių arterijas. Vieni ligoniai galvos skausmų priepuolio metu geria stiprią, karštą kavą ar arbatą, o kiti dėl didelio skausmo negali nuryti jokio skysčio. Daugeliui žmonių padeda ramybė ir miegas, ypač jeigu pavyksta užmigti priepuolio pradžioje. Po miego galvos skausmai, jei ne visai, tai nors šiek tiek sumažėja.

Antroje migreninio galvos skausmų priepuolio stadijoje, kai galvos skausmai išplinta po visą galvą, pradeda ją spausti, ypač akių obuolius, kai ligonį pykina, jis vemia, minėtos priemonės mažai padeda. Šioje stadijoje gali padėti tik vaistai. Migrenai gydyti pastaraisiais metais pritaikoma nemažai veiksmingų vaistų. Tai gali būti paprastieji analgetikai ar jų deriniai su kofeinu bei kitomis medžiagomis, įvairūs nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Stipriausi ir veiksmingiausi yra vadinamieji triptanai, kurie skiriami tik neabejojant migrenos diagnoze ir tik priepuoliui nutraukti. Jei galvos skausmo priepuoliai vargina dažniau nei 2 -3 kartus per mėnesį, būtina skirti profilaktinį gydymą nuo migrenos, kurį parinks specialistas.

Imigran (sumatriptanas), Naramig (naratriptanas) vaistai padeda sutraukti galvoje esančias kraujagysles, neveikdami kitų žmogaus kūne esančių kraujagyslių, todėl išnyksta galvos skausmas ir susilpnėja kiti migrenos simptomai, tačiau šiuos vaistus turi skirti gydytojas, nes jie tinka ne visoms migrenos formoms gydyti. Juos reikia atsargiai skirti sergant išemine širdies liga, arterine hipertenzija. Triptanai skiriami tik priepuoliui gydyti, o ne profilaktikai. Prie jų galima priskirti ir Migard (frovatriptanas), Zomig (zolmitriptanas), Sumatriptan (sumatriptanas), Cinie (sumatriptanas), Naratriptan (naratriptanas), Almotriptan (almotriptinas), Maxalt (rizatriptanas).

Visi minėti preparatai yra skirti migrenos priepuoliams su aura arba be jos gydymui ir skiriami gydytojo, o vaistinėje parduodami, pateikus receptą.

Nusiminti neverta

Istorija yra turtinga pavyzdžiais. Daug garsių mokslininkų, visuomenės veikėjų, menininkų ir kitų profesijų atstovų sirgo migrena. Romos imperatorius Cezaris, kompozitoriai Vagneris, Šopenas, Čaikovskis, mokslininkai Darvinas, Froidas… Minėtų žmonių gyvenimas rodo, kad sergantys migrena žmonės gali būti kūrybingi ir darbingi 🤓