Vaistininko užrašai

Pamenu, kai buvau vaikas ir mokiausi mokykloje, su savo bendraamžiais susigalvodavome visokių sutartinių ženklų ir kodų, kurie mus darytų „kietesnius“ ir pranašesnius už suaugusius. Pavyzdžiui, pažiūrėję filmą „Seklio Kalio nuotykiai“ (knygų skaitytojams geriau žinoma knyga, kurią parašė Astrida Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“) buvome susigalvoję šnekėti užkoduotai, t.y. tik mums žinomu būdu ?, lygtai būtume ypatingieji filmo herojai ar kokie slapti agentai. Tam, kad įspėti draugus apie besiartinantį „pavojų“ (pvz., įspėtį klasioką, kuris dienyne bando ištaisyti vieną kitą pažymį, apie ateinančią mokytoją) pradėdavome sutartinai kosinti. Ir tas reikšmingas kosėjimas mus, vaikus, darė tokius svarbius ir protingus, galinčius sumėtyti pėdas geriau nei suaugusieji.

Dabar, kai esu jau ne vaikas (nors vis dar esu savo tėvų vaikas ?), kosulys vis dar žengia greta manęs. Tik dabar jį girdžiu kur kas dažniau, nei vaikystėje. Ir negalvokite, kad vaistinėje kosina tik sergantys žmonės. Jeigu klientas, įžengęs į vaistinę, nemato vaistininko, jis pradeda garsiai kosinti ? Tai reiškia:

Aš atėjau ir neturiu laiko, greičiau išlysk iš savo kambariuko.

Šie žmonės man kažkuo primena vaikus ?? Bet dar dažniau girdžiu ne patį kosulį, o nusiskundimus dėl jo. Kadangi orai Lietuvoje pastaruoju metu yra labai permainingi, temperatūra šokinėja nuo nemažo minuso iki pliuso, tai ir peršalimų tik daugėja.

Kosulys nėra liga, o tik kokios nors ligos simptomas, todėl mes visada stengiamės išsiaiškinti kosulio priežastį ir tik tada skirti vaistus. Žinoma, geriausias pasirinkimas pasirodyti gydytojui, nes išsamus jo tyrimas ir padės nustatyti tikrąją priežastį. Tai gali būti nebūtinai peršalimas, bet ir ūminė infekcija, lėtinis bronchitas, astma ar kita lėtinė liga.

Kosulys yra natūralus apsauginis refleksas, padedantis kvėpavimo takams apsiginti ir išsivalyti nuo patogenų, svetimkūnių, alergenų ar cheminių teršalų. Ir jei tik įmanoma, kosulio geriau neslopinti. Todėl sausą kosulį reikia stengtis paversti drėgnu. Drėgnas kosulys ne tik lengviau pakeliamas, mažiau vargina, bet ir išvalo kvėpavimo takus. Slopinti reikėtų tik įkyrų, visiškai sausą, varginantį kosulį.

Skaityti toliau »

Tikriausiai, nėra daug tokių laimingųjų, kurie niekada nesusidūrė su sloga.

Nosies užgulimas ir varvėjimas yra pagrindiniai peršalimo simptomai. Įkandin jų seka kosulys, perštinti gerklė, vėliau gali atsirasti faringitas, tonzilitas ar laringitas. Jei pasiseka, po tinkamo gydymosi greitai atsigauname ir vėl kimbame į darbus (kai kurie sugeba sirgti, gydytis ir dirbti vienu metu ?). O jei nepasiseka arba ignoruojame pirmuosius peršalimo simptomus, mus į lovą (arba ligoninę) paguldo plaučių uždegimas arba gripas. Tarp šių visų ligų neretai įsiterpia ir bronchitas, kuris vargina ne vieną dieną, ir ne vieną naktį. Šį kartą plačiau pakalbėsiu apie slogą ar rinitą.

Visų vaistinių lentynos lūžta nuo įvairių lašų, aerozolių, tablečių ir miltelių, skirtų peršalimui gydyti. Tuomet lieka svarbiausiai misija – pasirinkti geriausią vaistą ? arba geriausią vaistininką, kuris parinks geriausią gydymosi metodą. Taigi, ką turėtumėte žinoti, jei dar nesutikote geriausio vaistininko? Šiek tiek bendrų žinių, kurios jums tikrai nepamaišys.

Skaityti toliau »

Ar kada nors gyvenime jus kankino sąnarių skausmai? Kas tai patyrė, tikriausiai, žino, kaip tai yra nepakeliama. Kaip ir bet kuris kitas skausmas ?

Taigi, artritas – tai sąnario uždegimas. Kasdieniame gyvenime artritu dažnai vadiname visas reumatines ligas. Beje, jų žinoma yra apie 100. Reumatinės ligos sukelia sąnarių skausmą, sustingimą ir patinimą. Vėliau atsiranda sąnarių braškėjimas, sutrinka jų judrumas, išryškėja deformacijos, kankina vietinis skausmas. Kartais liga neapsiriboja vien sąnariu. Ji apima raumenis, kaulus, sausgysles, raiščius bei vidaus organus.

Artritas pasireiškia ūmiu arba lėtiniu skausmu. Ūmus skausmas laikinas. Jis gali trukti kelias sekundes ar valandas, bet visada praeina, kai pažeidimas sugyja. Ūmų skausmą gali sukelti trauma, įpjovimas, lūžimas. Lėtinis skausmas pasireiškia sergant lėtinėmis reumatinėmis ligomis, pavyzdžiui, osteoartritu, reumatoidiniu artritu, lėtine podagra ar kt.

Osteoartrito priežastis yra kremzlių pažeidimas. Sužeidimai, antsvoris, genetinis paveldimumas, silpni raumenys – priežastys, dėl kurių susergame. Per tam tikrą laiko tarpą sąnariai kai kuriose vietose gali nusidėvėti ir tada kaulai pradeda skausmingai trintis vienas į kitą. Reumatoidinis artritas prasideda imuninei sistemai ėmus pulti sąnarių sieneles, o tai sukelia stiprų skausmą, patinimą ir sąnarių deformacijas. Osteoartritas dažniausiai paveikia kelius, klubus, rankas ir stuburą. Reumatoidinis artritas prasideda smulkiuose delnų ir pėdų sąnariuose, tada išplinta į didesnius sąnarius. Kartu su skausmu ir patinimu reumatoidinis artritas gali sukelti karščiavimą, nuovargį ir svorio kritimą.

Artrito sukeltas skausmas gali būti įvairus – nuo lengvo iki stipraus, kuris dažnai trunka savaites, mėnesius, metus ar net visą gyvenimą. Vieniems žmonėms skausmas stipriausiai pasireiškia ryte atsikėlus iš lovos, kitiems – po ilgalaikio fizinio krūvio.

Jeigu jaučiate, kad jus aplankė ne šiaip koks nerimtas skausmas, kuris tuoj praeis, o kažkas rimčiau, visada kreipkitės į gydytoją. Jis išsiaiškins ligos priežastį, eigą, skausmo trukmę, stiprumą, pobūdį, atsiradimo dažnį, atliks reikalingus tyrimus ir paskirs gydymą. Kadangi nėra vieno gydymo metodo, kuris būtų efektyvus visiems artritu sergantiems žmonėms, dažniausiai gydytojas sudarys kiekvienam pacientui individualų gydymo planą.

Skaityti toliau »

Šiandienos straipsnio tema – žemas kraujo spaudimas, kitaip žinomas kaip hipotonija. Kad daugelį žmonių vargina aukštas kraujo spaudimas, mes žinome. Tačiau yra ir tokia žmonių grupė, kuriems žemas kraujo spaudimas pridaro nemažai rūpesčių kaip kitiems – aukštas. Kartais įbėga į vaistinę žmogelis ir lekia prie kraujospūdžio matavimo aparato, sakydamas, kad taip blogai jaučiasi, tikriausiai, spaudimas užkilo. Pasimatuoja, o ten rodmenys rodo: 90 mmHg ir 40 mmHg. Tada ir paaiškėja, kad galva svaigo ir akyse mirgėjo ne nuo aukšto kraujospūdžio.

Atšalusios galūnės, mieguistumas, darbingumo sumažėjimas, bendras nuovargis ir silpnumas – tai pagrindiniai hipotonijos simptomai. Sergant šia liga žmonės jaučiasi lygiai taip pat nemaloniai kaip ir turintys aukštą kraujospūdį (hipertenziją). Liūdniausia yra tai, kad vaistų gydyti hipotonijai praktiškai nėra. Gali pagelbėti tik keli patarimai, tokie, kaip: išgerti stiprios saldžios arbatos ar kavos, suvalgyti gabalėlį šokolado (galėtume prekiauti vaistinėse juoduoju šokoladu ?), citrinos ar ko nors sūraus (nieko sūraus neturime, nebent jūros vandenį? arba Negyvosios jūros druską ir NaCl). Taip pat pagelbėtų kontrastinis dušas arba pagulėjimas pakeltomis aukščiau galvos lygio kojomis. Dar kažkur skaičiau, kad reikia stipriai spausti tašką, esantį virš nosies. Spausti reikia vieną minutę ir procedūrą kartoti iki 10 kartų. Kadangi tai nieko nekainuoja, galite drąsiai išbandyti.

Taigi, arterinė hipotenzija kyla dėl per mažo arterinio kraujospūdžio. Ji labai būdinga merginoms ir jaunoms moterims. Tokia būklė gali būti trumpalaikė arba nuolatinė. Trumpalaikei priskiriami žmonės, kuriems kraujospūdžio sumažėjimą sukelia kokia nors kita negalia. Dažniausiai tai gali būti po ūmių ir lėtinių infekcinių ligų, nervinės įtampos, netinkamos mitybos, sutrikus kraujotakai.

Skaityti toliau »

Naujo apie šią ligą tikrai nieko nepasakysiu, tačiau nors keletą patarimų turėtumėte įsiminti. Nes kuo daugiau apie tai skaitysite, tuo lengviau įsiminsite pagrindinius teiginius.

Apie šį susirgimą noriu priminti dar kartą, nes šiuo metu vis dar vyksta intensyvus grybavimas, lauko – sodo darbai ar, šiaip, pasilinksminimai gamtoje – juk orai vis dar puikūs ?

Jei atvirai, erkių labai bijau. Tiksliau ne jų, o jų platinamų ligų. Nors ir jos pačios – labai jau ne meilūs gyvūnėliai, ypač kai reikia traukti iš nepatogių kūno vietų ? Tokių sunkiai pastebimų įsisegusių „ženkliukų“ iš savo kūno teko „išsegti“ gal kokius 3 kartus. Visi atvejai man pasibaigė laimingai. Bet išmokau pamoką ir pasiryžau skiepams. Dabar jaučiuosi kur kas ramiau, nes manau, kad erkinis encefalitas visgi yra baisesnė liga nei Laimo. Tuo labiau, kad šią ligą įmanoma nugalėti – svarbu laiku viską sukontroliuoti.

Taigi, šiek tiek naudingos informacijos gamtos mylėtojams.

Laimo ligą sukelia bakterijos borelijos. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų.

Liga turi tris stadijas. Pirmoji – tai odos pažeidimas, kai atsiranda raudona dėmelė. 80% visų sergančiųjų pasireiškia būtent ši pirmoji stadija. Todėl labai svarbu grįžus iš gamtos nepatingėti apsižiūrėti save ? Gal daug kam visa tai atrodo juokinga ir nerimta, tačiau jei žinotumėte, kokias pasekmes sukelia paskutinė ligos stadija, mąstytumėte kitaip. Taigi, likę 20% serga antra arba trečia ligos stadija, kurios pažeidžia kurią nors organizmo sistemą – nervų, sąnarių, odos arba širdies.

Laiku pastebėjus pirmuosius ligos ženklus užtenka dvi savaites gerti antibiotikus. Tuomet bakterijos, sukėlusios odos uždegimą, sunaikinamos ir jūs esate ramus, kad liga nepereis į kitas stadijas. Antroje stadijoje jau gali reikėti rimtesnio gydymo, tačiau vaistai taip pat veikia efektyviai. Kiek sudėtingiau yra su trečiąja stadija – antibiotikai gali padėti, bet neretai lieka tam tikros pasekmės. Ši stadija nėra dažna – pasitaiko vos 4-5% atvejų. Bet kažkas vis tik patenka tarp to nedaugelio atvejų.

Pirma stadija – toje vietoje, kur įsisiurbė erkė, atsiranda raudona dėmė. Žmogus gali ir nepastebėti, kad buvo įsisiurbusi erkė, o tiktai vėliau pamatyti dėmę. Dėmė turi būti didesnė nei 5 cm diametro, jos neskauda, bet kasdien ji vis didėja ir plečiasi. Ji gali atsirasti praėjus keletui dienų ar savaičių po įkandimo. Todėl būtina stebėti įkandimo vietą.

Skaityti toliau »

Turbūt kiekvienas iš mūsų esam susidūrę su knarkimo sukeltomis bėdomis. Vieni tai jaučia kasnakt, kai šalia gulintis „pučia į ūsą“, kitiems teko tai pajusti ligoninėse, kelionėse ar sėdint neįdomioje paskaitoje (būna ir taip ?).

Ir kaip mes elgiamės su „auka“? (auka, nes jai dažniausiai kliūna).

Visi skirtingai ir pagal nuotaiką. Žadinam gražiai (su bučiniu), bet dažniausiai tai neveikia ? Tada prašom gražiuoju. Dažniausiai – irgi neveikia (nes, paprasčiausiai, negirdi). Kartais – šaukiame, nes trūksta kantrybė (tuo labiau, kad keltis reikės už poros valandų) – suveikia, bet trumpam. Jei triukšmadarys prasikaltęs – įspiriame (ir ne kartą). Deja, bet suveikia irgi ne ilgam. Bandom ridenti ant šono. Bet kartais tai – misija neįmanoma! O ką daryti, kai ir ant šono gulint knarkia? Užkemšam nosį ? (trumpam). Suveikia, bet irgi trumpam. Tada visais šventaisiais prisiekinėjame, kad iš pat ankstaus ryto lėksime į vaistinę. Arba, užrašysime savo artimą žmogų vizitui pas gydytoją. Arba, kraustysimės į kitą kambarį ?

Siūlyčiau antrą variantą, nes vaistinėje nieko efektyvaus negausite (visos naujovės, kurios staiga atsiranda rinkoje, taip pat staiga ir pradingsta). Greičiausiai, dėl neefektyvumo ir brangumo. O pas gydytoją svarbu apsilankyti, kad nustatyti knarkimo priežastį. Nes knarkimas yra didelis diskomfortas ne tik šalia esančiam, bet ir pačiam tylos drumstėjui. Nekalbu apie mėlynes, likusias nuo spardymo. Be jų dar išlieka ir nuovargis po neproduktyvaus miego, irzlumas, neretai vargina galvos skausmai, mažėja darbo našumas. Taip pat yra grėsmė gyvybei, jei sergate miego apnėja. Sergant šia liga protarpiais ar beveik visiškai nutrūksta kvėpavimas.
Todėl, pirmiausiai, ką jūs turite padaryti, tai nueiti pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, nes nemaža dalis knarkiančiųjų serga įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaikus reikia tirti ir gydyti dėl adenoidų bei lėtinio tonzilito.

Knarkimo tikimybę padidina visi sutrikimai (įgimti ar įgyti), dėl kurių susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai (didelis liežuvis, nosies polipai, iškrypusi nosies pertvara, padidėjusios nosies kriauklės, apatinio žandikaulio struktūra, nosies gleivinės paburkimas dėl slogos) ir sutrinka normalus kvėpavimas. Nutukimas ir migdomųjų vaistų, alkoholio vartojimas – taip pat yra rizikos veiksniai.

Skaityti toliau »

Gal šį nemalonų reiškinį teko pajusti ir ne visiems, bet vienas kitas pagalbos ateina ieškoti ir pas mus.

Kas iššaukia tą miežio atsiradimą akyje?

Įtakos jo atsiradimui gali turėti nusilpusi organizmo imuninė sistema, persirgtos infekcinės ligos. Kartais užtenka patrinti akis nešvariomis rankomis, kad į jas patektų infekcija.

Tačiau, jei šis negalavimas pradeda varginti pernelyg dažnai, reikėtų išsitirti išsamiau (gali būti ir cukraligės požymis, piktybinės ligos požymis).

Paprastai miežis būna trejopas: vidinis, išorinis ir šaltasis. Manau, kad visos rūšys yra bjaurios ?

Jei trumpai, tai:

Mažiausiai skausmingas yra šaltasis miežis. Jis susidaro užsikimšus voko kremzlės liaukai. Jo neskauda, bet jis yra matomas kaip rausvas mazgelis viršutinio ar apatinio voko srityje.

Turbūt daugiausiai rūpesčių kelia vidinis miežis. Jį dažniausiai sukelia stafilokokas. Šis miežis būna skausmingas, vokas ir jo gleivinė patinsta, parausta. Kartais padidėja paausio limfmazgiai. Vėliau pro voko gleivinę matyti pūliai, kurie vėliau pratrūksta.

Ir išorinis miežis – tai dažniausiai pasitaikanti voko liaukų liga. Tai ūminis pūlinis voko krašto riebalinės liaukos ir blakstienų folikulo uždegimas. Jį taip pat dažniausiai sukelia stafilokokas. Kartais taip ištinsta vokas, kad negalima normaliai net atmerkti akies ?

Skaityti toliau »