Vaistininko užrašai

Kadangi paskutiniu metu daugiau rašiau apie darbą ir nuotaikas vaistinėse, šį kartą pakeisiu kryptį ir parašysiu apie gana dažnai pasitaikančias alergijas, kurios, kaip žinia, užvaldo vis daugiau žmonių. Nesvarbu, ar tai būtų alerginė sloga, ar alergija maistui, ar alergija vaistams, ar alerginis kontaktinis dermatitas, ar atopinis dermatitas, ar anafilaksija – visos alergijų rūšys gyvenimą daro sudėtingesniu.

Alergija vaistams

Alerginės reakcijos vaistams pasitaiko ne taip ir dažnai. Šios reakcijos yra susijusios su organizmo imuninės sistemos atsaku. Nėra lengva atskirti tikrąją alergiją vaistams nuo kitų vaistų nepageidaujamų reakcijų. Vaistai gali sukelti pačias įvairiausias alergines reakcijas. Dažniausiai pasitaiko odos bėrimų, nors gali pasireikšti ir sunkios reakcijos – seruminė liga ar anafilaksinis šokas. Reikia nepamiršti, kad bet kuris vaistas yra potencialus alergenas. Norint nustatyti alergiją vaistams, atliekami odos alerginiai mėginiai. Jeigu yra būtinas gydymas vaistu, kuris anksčiau sukėlė alerginę reakciją, jis gali būti paskirtas tik prižiūrint gydytojui alergologui. Vaistą reikia pradėti vartoti nuo labai mažų dozių. Norint išvengti alergijos vaistams, labai svarbu nevartoti vaistų be reikalo. O jeigu vartojamas vaistas sukėlė alergiją, reikėtų nutraukti jo vartojimą ir kreiptis į gydytoją.

Alergija maistui

Nemažai vaikų atopinio dermatito atvejų yra susiję su maisto alergija. Dažniausi gyvulinės kilmės maisto alergenai yra karvės pienas, vištų kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, kiauliena, vištiena. Augaliniai alergenai  – javai (kviečiai, miežiai, ryžiai, avižos ir kt.), ankštiniai (sojos, žemės riešutai, pupos), daržovės (salierai, morkos, pomidorai, bulvės), vaisiai (persikai, kiviai), riešutai. Žemės riešutai dažnai sukelia pačią sunkiausią alerginę reakciją – anafilaksiją.

Maisto alergenai gali būti paslėpti. Riešutų galime nepamatyti konditerijos gaminiuose, kiaušinių – bandelėse, makaronuose, prieskonių  – įvairiame maiste.

Maisto alergija gali pasireikšti įvairiais alerginių reakcijų simptomais: dilgėline, atopiniu dermatitu, sloga, astma, vėmimu, viduriavimu ir kt. Pasitaiko, kad suvalgius maisto, per keletą minučių atsiranda burnos, lūpų niežulys, paburksta burnos gleivinė, liežuvis. Įvairūs dažai, konservantai ir kiti maisto priedai gali išprovokuoti dilgėlinę, atopinio dermatito paūmėjimą, galvos skausmus, net migreną.

Maisto priedai, sukeliantys maisto netoleravimo reakcijas:

*Dažai: tartrazinas E102, kiti E102-155;

*Konservantai: benzenkarboksirūgštis E210 ir kiti benzoatai (E210-219), sulfitai (E220-227), nitratai ir nitritai (E250-255);

*Antioksidantai: E310-312;

*Emulsikliai ir stabilizatoriai: E414, E430, E431, E450-455;

*Kvapo stiprikliai: glutamatai (E621-622);

*Saldikliai: sorbitas (E420), manitolis (E421);

*Balikliai: kalio bromidas (E924), chlorinas (E925).

Maisto alergija diagnozuojama remiantis ligonio skundais, ligos istorija, alergijai būdingų simptomų atsiradimo ir maisto vartojimo ryšiu, taikant specialias dietas be įtariamų alergenų ir testus su maisto produktais. Taip pat atliekami odos alerginiai mėginiai su maisto alergenais ir laboratoriniai tyrimai.

Alerginė sloga

Tai nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas čiaudulys, nosies niežulys, dažnai vandeningos išskyros iš nosies ir jos užburkimas. Užburkimas sutrikdo kvėpavimą pro nosį, todėl gali sutrikti miegas, šerpetoja ir parausta panosės oda, sutrinka uoslė, užkimsta balsas, gali varginti nuolatinis kosulys. Alerginė sloga gali būti nuolatinė ir tęstis ištisus metus ar keletą mėnesių, bet gali būti ir epizodinė – trunkanti kelias valandas ar dienas. Nuolatinę alerginę slogą gali sukelti namų dulkių erkės, žiedadulkių alergenai, pelėsiai. Epizodinę alerginę slogą dažnai sukelia trumpalaikis kontaktas su naminiais gyvūnais (kate, šunimi) ar žiedadulkės. Žiedadulkių sukeltos slogos simptomai pasireiškia augalams žydint. 

Alerginė sloga nustatoma remiantis ligonio skundais, ligos pasireiškimo laiku, nosies apžiūra bei alerginių mėginių ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Odos alerginiai mėginiai leidžia patvirtinti organizmo įsijautrinimą ligą sukėlusiam alergenui.

Gydant alerginę slogą, svarbu vengti kontakto su alergenu. Gydymui vartojami vaistai. Negydoma alerginė sloga gali sukelti tokias komplikacijas kaip bakterinis sinusitas ar vidinės ausies uždegimas.

Alerginis kontaktinis dermatitas

Tai alerginė odos liga, kai organizmas įsijautrina per tiesioginį alergeno kontaktą su oda. Medžiagos, dažniausiai sukeliančios alerginį kontaktinį dermatitą yra metalai (nikelis, chromas, kobaltas), kvapiosios medžiagos (vanilė), formaldehidas, parabenai, etilendiaminas, lateksas, epoksidinės dervos, lanolinas, akrilatai, parafenilendiaminas ir kt. Labai dažna priežastis ir kosmetinės priemonės (kvepalai, kremai, šampūnai, plaukų dažai, dekoratyvinė kosmetika). Jų sudėtyje yra labai daug potencialių alergenų.

Alerginį kontaktinį dermatitą gali sukelti ir vietiškai vartojami vaistai (tepalai, kremai, pavilgai), antibiotikai, vaistai nuo grybelio ir net gliukokortikosteroidai, kuriais gydomos alerginės ligos. Susirgus alerginiu kontaktiniu dermatitu atsiranda odos paraudimas, paburkimas, pūslelės, odos niežulys. Esant lėtinei ligos eigai, oda sustorėja, ima pleiskanoti, tampa sausa, trūkinėjanti, ją niežti. Nutraukus kontaktą su alergenu, bėrimai ilgainiui išnyksta. Nepavykus atrasti ligos priežasties, gali tęstis net keletą mėnesių ar metus. Ligos diagnozė nustatoma pagal ligonio skundus, tipišką odos pažeidimą bei atliktus odos lopo testus su įtariamomis organizmą įjautrinusiomis medžiagomis. Sergant, dažniausiai pažeidžiami akių vokai, plaštakos, pėdos. Dažniausia ligos komplikacija – prasidėjusi bakterinė infekcija (tuomet skiriami antibiotikai). Gydant šią ligą, kaip ir kitas alergines ligas, labai svarbu surasti jos priežastį ir vengti kontakto su alergenu. Skiriami kortikosteroidai, antihistamininiai vaistai ir preparatai, kurie padeda atkurti odos apsauginę funkciją.

Atopinis dermatitas

Dažniausiai pirmieji simptomai atsiranda 3 mėn. kūdikiams ir tęsiasi keletą metų. Dažnais atvejais liga praeina iki 6-7 metų amžiaus. Ligos simptomai ir odos pažeidimo vietos įvairios. Mažiems vaikams pažeistose odos vietose atsiranda pūslelių ir erozijų. Dažniausiai išberia veidą, liemenį, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Vyresniems vaikams ir paaugliams atsiranda odos sustorėjimas, išryškėja jos struktūra, aiškios nukasymų žymės. Dažniausiai išberia veidą, kaklą, rankų ir kojų lenkiamuosius paviršius. Liga dažnai komplikuojasi odos infekcija.

Atopinis dermatitas nustatomas remiantis ligonio skundais, ligos eigos ypatumais, apžiūrint, alerginiais tyrimais, kurie reikšmingi ieškant ligos priežasties.

Gydant atopinį dermatitą labai svarbu prižiūrėti odą, jeigu nustatytas alergenas, stengiamasi jį pašalinti iš aplinkos, skiriama dieta, specialūs odos uždegimą mažinantys tepalai, niežulį malšinantys vaistai.

Anafilaksija

Tai – gyvybei grėsminga būsena, ūmiai besivystanti organizmo reakcija, kuri pažeidžia odą, širdį ir kraujagysles, kvėpavimo bei virškinimo sistemas.

Anafilaksija gali įvykti bet kuriame amžiuje. Ją sukelia maistas, vaistai, vabzdžių įgėlimas, lateksas. Pati sunkiausia forma – anafilaksinis šokas.

Pirmieji simptomai patekus į organizmą alergenui  (kuris jau anksčiau įjautrina žmogaus organizmą) pasireiškia labai greitai – praėjus kelioms sekundėms ar minutėms. Anafilaksijai būdinga: dilgėlinė, odos niežėjimas, pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, dusulys, užkimimas, galvos svaigimas, silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, sąmonės praradimas.

Visi pacientai, pasireiškus anafilaksijai, gydomi ligoninėje. Įvykus anafilaksijai būtina suteikti neatidėliotiną pagalbą – nutraukti kontaktą su ligą sukėlusiu alergenu, atkurti kvėpavimo takų praeinamumą, kad nebūtų svetimkūnio burnoje, liežuvis neuždarytų kvėpavimo takų (kai žmogus be sąmonės), suleisti adrenalino į poodį ar raumenis. Žmonėms, kuriems jau buvo pasireiškusi anafilaksija, vertėtų įsigyti šiai reakcijai gydyti skirtą vaistų rinkinį.