Vaistininko užrašai

Prisimink mokyklą
Ir tą juodą suolą
Karalienę “dvoikę”
Generolą “kuolą”.

Prisiminiau kažkada išmoktą ketureilį, kuris atitiko tą laikotarpį, kuomet lankiau mokyklą. Taip, taip, turėjau savo pažymių knygelėje įvairių skaičių – pradedant nuliu, baigiant – penketu 🙂 Tada buvo penkiabalė pažymių sistema ir mūsų žinių vertinimas paprastai turėjo tilpti į keturis skaičius – 2, 3, 4, 5. Tačiau ypatingais atvejais galima buvo gauti ir žemesnį įvertinimą. Pavyzdžiui, kai mane pakvietė atsakinėti rusų klb. mokytoja ir aš nesugebėjau išlementi nei žodžio (šiaip, šio dalyko mano pažymiai buvo gana aukšti – 4-5, bet tada kažkas, matyt, užplaukė), ji ramiai tarė: “Kadangi visą laiką pratylėjai, rašau tau 0”. Ir tikrai parašė! Turiu išsaugotą daiktinį įrodymą – pažymių knygelę 📒 Joje taip pat yra įsitaisęs ir kuolas, t.y. vienetas. Už nepasiruošimą biologijos pamokai. Kai mokytoja pakvietė atsakinėti, nieko nepapasakojau 🤭, todėl gavau dvejetą. Kitai pamokai specialiai nesiruošiau, nes pagalvojau, kad antrą kartą iš eilės tikrai nekvies atsakinėti. Ir ką sau manote? Pakvietė. Kadangi vėl nieko doro nepasakiau, parašė vienetą 😢 Bet toks vertinimas, kaip jau rašiau, būdavo skiriamas ypatingai retomis progomis. Kita vertus, nors buvo penkiabalė sistema, keista, bet vienetai buvo beveik nerašomi, o nuliai – tuo labiau. Smagu prisiminti senus nerūpestingus laikus atėjus rugsėjo pirmajai 💐

Tiems, kas turi darželinukų

Vaikų čiauškėjimas – tai daugiau negu žodžiai; tai ne muzikos garsai, bet vis dėlto tai  – giesmė; tai ne skiemenys, bet vis dėlto sudaro kalbą.

– Kodėl tu neateini, kai aš tave šaukiu? Aš tave šaukiau keletą kartų! – sako mama.

– Kai tu pašaukei mane ketvirtą kartą, aš išgirdau tik pirmą kartą 🤭

Visos puikiosios žmogaus savybės – kilnumas, padorumas, gerumas, darbštumas – formuojasi pirmiausia vaikystėje, šeimoje ir yra tėvų auklėjamųjų veiksmų rezultatas.

Milda atsisėdo prie pianino nešvariomis rankomis. Mamai pradėjus ją barti, ji tarė:

– Nesirūpink, nieko neatsitiks. Aš skambinsiu tik juodais klavišais 🎹

Vaikai išauga mus nepalyginamai greičiau, nei mes išaugame juos 🤓

Tiems, kas turi 6 -12 metų amžiaus mokyklinukų

Jie labai nori adaptuotis tame pasaulyje, kuris yra už jų šeimų ribų. Jie nori mėgdžioti tokio paties amžiaus ir lyties vaikus.

Jie nori tapti kuo mažiau priklausomi nuo savo tėvų.

Jie išeikvoja daug energijos įvairiems įgūdžiams įgyti, pažinti viskam, kas yra aplink juos, tyrinėti prieš juos atsiveriančiam nuostabiam pasauliui 🔍

Kitų žmonių reiškiama pagarba sužadina giliai slypinčius geriausius pradus, tas vidines jėgas, kurios padeda ne tik sąžiningai atlikti kartais nelengvas pareigas, bet ir įveikti dideles kliūtis, trukdančias siekti tauraus tikslo, išlikti žmogumi pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Ten, kur vyrauja tarpusavio pagarba, lengviausiai pasisavinamos teigiamos vertybės, kurios perduodamos kitiems. Tuomet geriausiai išgirstama, suprantama. Tačiau nepagarba gimdo nepagarbą…

“Labiausiai jaučiuosi nelaimingas tada, kai su manimi visiškai nesiskaito mano tėveliai. Vos tik pradedu sakyti savo nuomonę, kuri nesutampa su jų, tuoj mama ir tėtis lyg susitarę mane nutraukia, sakydami, kad aš dar per mažas, kad man pienas nuo lūpų nenudžiūvęs 🍼, kad aš valgau jų duoną ir tik tada galėsiu turėti savo nuomonę, kai pats užsidirbsiu… Nutariau daugiau niekada tėvams nesakyti, ką jaučiu ir ką galvoju.”

Tiems, kas turi vyresnių moksleivių

Jonas sako broliui:

– Aš neišlaukiau egzaminų. Paruošk tėvą.

Eidamas namo sutinka brolį.

– Tėvas paruoštas. Pasiruošk pats.

Šeima turėjo dukrą, kuri buvo didelė tinginė. Ji niekada nieko neveikė, ir kartą vyras tarė žmonai:

– Aš imsiu šluotą ir pradėsiu šluoti kambarį. O tu prieik prie manęs ir sakyk: “Kaip tau ne gėda šluoti, kai namuose dvi moterys?” Aš šluotos tau neatiduosiu, o pasakysiu, kad tu ir taip daug darbo turi, todėl pavargsti. Galbūt, mes nors taip sugėdinsime dukrą ir ji išluos ir namus, ir kiemą.

Jie taip ir padarė. Žmona norėjo iš vyro atimti šluotą, bet tasai jos neatidavė. Ji traukė šluotą į savo pusę, jis –  į savo. Dukra priėjo prie jų ir piktai tarė:

– Ko čia tampotės? Kam keliate triukšmą? Šluokite iš eilės – vieną dieną vienas, kitą – kitas 🤣

Tėvams studentų, kurie mokysis toli nuo namų

Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų.
Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso.
Jūs galite duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis.
Nes jie turi savąsias.
Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas.
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalite apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galite stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkite jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena 😎

Tiesą sakant, sunku buvo paleisti ir man, bet laikas viską sustatė į savo vietas ir gyventi tapo paprasčiau 😉

Studentams

Ženk per mokslą žingsnį platų, kad mažiau reikėtų batų 👞👠🥾👟

Ernestas Hemingvėjus 39 kartus perrašinėjo romano “Atsisveikinimas su ginklais” paskutinę dalį, kol liko patenkintas rezultatu 🤓

Mokytojams

Senovės Graikijos žodžio “pedagogas” reikšmė – “vedantis vaiką”. Tačiau taip vadino ne mokytoją, o vergą, kuriam atėniečių šeimose buvo patikimi berniukai nuo šešerių metų. Pedagogas turėjo savo globotinį lydėti į mokyklą ir visada būti kartu vaikui išėjus iš namų. Pedagogais paprastai tapdavo tie vergai, kurie netikdavo kitiems darbams, tačiau būdavo ištikimi šeimininkams 🤵

1995 m. prancūzų kalbos mokytoja (būdama 26 m. dirbo anglų kalbos mokytoja) Džoana Rouling iš Edinburgo sena spausdinimo mašinėle parašė savo pirmąją knygą “Haris Poteris ir išminties akmuo”, kurią išsiuntė 12-ai leidėjų. Visi 12 leidėjų atsisakė spausdinti knygą. Tik 1997 m. “Bloomsbury” leidykla už 4000 $ nusipirko teises į šią knygą. Džoana Rouling pirmoji istorijoje milijardierė, praturtėjusi tik iš kūrybinės veiklos.

Mokytojas prašo parašyti po du sakinius, kuriuose būtų po penkis veiksmažodžius.

– Na, ką tu parašei? – klausia jis Danuką.

Berniukas atsistoja ir mikliai perskaito:

– Mama verda, tvarko, siuva, skalbia ir lygina. Tėtis valgo, žiūri televizorių, rūko, skaito ir miega.

“Mums vis labiau patinka naujoji klasės vadovė 👩‍🦳 Net patys didžiausi išdykėliai pradėjo kažkaip pagarbiau elgtis ne tik su ja, bet ir su kitais mokytojais. Tikriausiai dėl to, kad ji ant mūsų nešaukia, mūsų neužgaulioja, nežemina, nesišaipo iš mūsų. Blogų mokinių ar prasikaltusiųjų nebara prie visų, o pasikvietusi atskirai su kiekvienu nuoširdžiai, gražiai pasikalba. Negaliu atsistebėti, kaip ji supranta, ką kiekvienas turime geriausio savyje, ką kiekvienas labiausiai sugebame. Mūsų klasėje pasikeitusią nuotaiką visi mokytojai pastebi. Pasidarė daug maloniau eiti į mokyklą” 🙋‍♀️🙋🏻‍♂️

Su mokslo ir žinių švente! 📚📔🖍🖋

P. S. Beje, sveikinu savo kolegas su praėjusia INTERNETO DIENORAŠČIŲ (BLOGŲ) DIENA (rugpjūčio 31 d.). Linkiu įkvėpimo ir aštrių minčių 📖🖌👨‍💻👩🏻‍💻