Laisvalaikiui 
0SOS
“Dalis vaistinių dirba trumpiau, o kai kurios net apskritai užsidarė”, – skrieja pasipiktinimo banga ir kaltinimai dėl registruotų naujų įstatymo pataisų, kurios numato, kad didesnėje dalyje šalies vaistinių negali dirbti vienas farmakotechnikas, su juo būtinai kartu dirbti turi ir vaistininkas.
Tiek nedaug laiko prabėgo nuo įstatymo pasikeitimų, o krautuvininkai vėl neriasi iš kailio, stengdamiesi įrodyti, kad įstatymo pakeitimai labai stipriai pakenkė visuomenei. Skaičiau ir stebėjausi jų įtaigos jėga, vienu metu jų net pagailo – kaip dabar jie vargsta, nerasdami vaistininkų ir už sutrumpintas vaistinių darbo valandas prarasdami pelnus bei skaičiuodami nuostolius.
Kaip žinia, tik pastaruoju metu vaistininkas tapo nykstančia būtybe, kurią atėjo laikas įtraukti į Raudonąją knygą. Mūsų, pasirodo, tiek mažai, kad tenka uždarinėti vaistines, trumpinti jų darbo laikus, nedirbti savaitgaliais. Deja, nepakito iškreiptas mąstymas, jog vienoje pamainoje visiškai pakanka ir vieno farmacijos specialisto. O ir kiek čia tų darbų… Vienas kitas šimtas lankytojų per dieną, kelios vakcinacijos, tuo pačiu metu kitam pirkėjui užkalbant dantį, kad šiek tiek palauktų… Gautų prekių “padėliojimai” į lentynas – tik lengvas sportas, o dokumentacija, marketingas, rinkodara ir buhalterija – nemokamai įgytos naujos kompetencijos, todėl nesiskaito kaip darbas. Argi sunku viską suspėti vienam? Žinoma, kad ne 🤦♀️🤦🏻♂️ Todėl eilę metų ir tvyro chaosas ir vergvaldystė.
Tai ko gi vėl nerimsta krautuvininkai? Nagi, pralėkime kartu per trumpą vieno interneto portalo publikuotą straipsnelį, kuris, greičiausiai, pačių krautuvininkų ir užsakytas, kad atkreiptų įtakingų dėdžių ir tetų dėmesį 😉
BENU vaistinė
„Vaistininkų trūkumą Lietuvos darbo rinkoje jaučiame ne vienerius metus. Vaistininko bei farmakotechniko profesijos praranda populiarumą dėl sudėtingų emocinių darbo sąlygų, dėl sudėtingų, ne kiekvienam įkandamų studijų tiek akademinių gebėjimų, tiek šių studijų kainos prasme.“
Pagaliau atėjo suvokimas, kad farmacijos specialistai dirba sudėtingomis sąlygomis. Kad prieš tai jie visą savo laiką (kai kas – ir santaupas) skyrė ne kiekvienam įkandamoms studijoms, tikėdamiesi, jog įgytos žinios ateityje sugrįš finansiniu pavidalu ir sotesniu gyvenimu. Taip ir norisi paklausti krautuvininkų: o ką jūs padarėte, kad mūsų netrūktų?
“Kad vaistinėje darbuotojų kiekis būtų subalansuotas teisingai, turime apgalvoti galimą darbo laiko trumpinimą, naujų darbuotojų pritraukimo ir ilgamečių darbuotojų išlaikymo galimybes. Porą vaistinių teko apskritai uždaryti.”
Ką reiškia pora vaistinių kelių šimtų jūroje? Labiau reikėtų susirūpinti darbuotojų išsaugojimu.
”Vaistininkas ir vaistininko padėjėjas visada dirbo ranka rankon. Pati stipriausia komanda vaistinėje ta, kur petys į petį dirba tiek vaistininkas, tiek vaistininko padėjėjas, tiek kosmetikos konsultantas.”
Ir kodėl tik dabar krautuvininkai garsiai pradėjo kalbėti apie tai, ką jau seniai turėjo sureguliuoti? Kur jie buvo tuomet, kai mes prašėme nepalikti vienų pamainoje? Kai įtikinėjome, kad darbų vaistinėje užteks visiems. Kad stiprią komandą sudaro ne vienas, o keli, žinojome seniai. Deja, krautuvininkų balsas visada buvo geriau girdimas.
Gintarinė vaistinė
“Trylika vaistinių savaitgaliais nebedirbs, dar 25 vaistinės nedirbs sekmadieniais. Be to, maždaug 87 vaistinėse sutrumpintas darbo laikas. Buvo priimtas sprendimas uždaryti šešias vaistines.“
Dar Lietuvoje taip nebuvo, kad krautuvininkas uždarytų jam pelną nešančią vaistinę 🙃 Tikriausiai, toks vaistinių likimas susiklostė dėl atvirkštinės priežasties – dėl pernelyg mažos apyvartos. Ir tas vaistinių uždarymas yra tendencingas – tiesiog viena keičia kitą…
“Didžiausias iššūkis buvo perskirstyti vaistininkų darbo krūvį ir valandas, kad jie nepervargtų, galėtų keistis ir teikti profesionalias paslaugas pacientams.“
Skaitau ir netikiu savo akimis: KAD NEPERVARGTŲ! Kur jūs buvote anksčiau, mielieji? Mes jau seniai ir pervargę, ir perdegę… Amžinas darbuotojų trūkumas… Metų metus besitęsianti atostogų problema…Neturėjimas teisės sirgti… Auginti vaikus… Norėdamas pasinaudoti teisėtomis atostogomis, pirma turi atidirbti už Joną, Rūtą ir Onutę, o sugrįžus – dar už Zitą, Gitą ir Vytuką.
Na, o kas liečia sutrumpintą vaistinių darbo laiką, tai darbuotojams iš to – menka nauda. Pabaigęs darbą vienoje, keliausi į kitą, nes tavo darbo valandos nesutrumpėjo, atvirkščiai, gal net prailgėjo. Krautuvininkai lengva ranka nieko nedalina, nebent tik pažadus.
Visgi, džiaugiuosi už tuos kolegas, kurie netikėtai sekmadieniais tapo laisvi.
Camelia vaistinė
“Dalies tinklo vaistinių darbo laikas buvo sutrumpintas, kelios vaistinės uždarytos. Tiesa, dalyje vaistinių darbo laikas buvo sutrumpintas ir dėl atostogaujančių darbuotojų, rudenį bus grįžta prie įprasto laiko.”
Pasirodo, kad vaistinės visai nesunkiai prisitaikė prie įstatymo pataisų, nes darbo laiką reguliuodavo ir anksčiau. Kai nėra kam dirbti – sutrumpina, kai užverbuoja naujus specialistus – vėl prailgina.
“Pokyčiai tiesiog apsunkina situaciją gyventojams – nuo šiol jie nebegali rasti vaistinių jiems patogioje vietoje ir patogiu laiku.”
Abejoju, ar tos kelios uždarytos vaistinės (kuriose, greičiausiai ir taip nebuvo lankytojų) ar sutrumpintas darbo laikas pakenkė gyventojams. Jeigu kokio vaisto ir pritrūksta, tai dažniausiai jo negausi jokioje vaistinėje. Didesnė problema išlieka ne vaistinių skaičius, bet nuolatiniai vaistų sutrikimai, dėl kurių ir nukenčia žmogus. O kadangi pas mus Lietuvoje dažnai gali rasti ir penkias vaistines, tai kelios iš jų visada, manau, dirbs.
Apotheka pharma
“Tvarkos įsigaliojimas tikrai privertė pasukti galvas, kaip spręsti ir taip trūkstamų vaistininkų klausimą. Šie pokyčiai sukelia tam tikrų sunkumų. Tikrai nėra lengvas iššūkis rasti taip reikalingų vaistininkų, bet stengiamės.”
Kaip smagu, kad ir krautuvininkams pagaliau tenka pasukti galvas. Tikėtina, kad jei būtų pasiūlyti konkurencingi atlyginimai, dabar nereikėtų blaškytis beieškant darbuotojų savo tinklui ir spręsti TOKIUS SUDĖTINGUS KLAUSIMUS.
EUROVAISTINĖ
“Priėmėme individualius sprendimus vaistinėse, stengdamiesi nežymiai koreguoti darbo laikus…”
“Šią dieną laikinai neveikia penki Eurovaistinės filialai iš bene 270-ies…”
“Darbo laiko korekcijos įgyvendintos atsakingai vertinant klientų poreikius ir srautus…”
Tikiuosi, pasaulis nesugriuvo dėl nežymiai koreguoto darbo laiko 😂 O ir kas tie penki filialai iš 270? Tikriausiai, nepriklausomai nuo naujai priimtų įstatymo pataisų, kiekvienas tinklas per metus uždaro ne po vieną vaistinę. Ir ne dėl darbuotojų trūkumo, o dėl to, kad pelnas per mažas, kad lūkesčių nepateisino…
Ir darbo laiko korekcijos nesunkiai įgyvendintos 😊 Ar labai jau didelis žygdarbis atliktas, sutrumpinus darbo laiką nuo 22 iki 21 val.? Arba, nuo 19 iki 18 val.? Beje, kai tų korekcijų prašė darbuotojai, dirbantys vaistinėse, tuomet niekas neskubėjo peržiūrėti klientų srautų. Nesvarbu, kad švenčių dienomis ar savaitgaliais užsukdavo vos vienas kitas lankytojas (nebūtinai pirkėjas), nustatyto darbo laiko krautuvininkai keisti tikrai neskubėjo.
Krautuvininkai
“Vaistinių atstovai neslepia – ateityje vaistinių skaičius gali ir dar labiau sumažėti.“
Taip užsibaigia reklaminė kampanija ir pavirkavimai, kuriais netolimoje ateityje vėl bus siekiama įstatymų pataisų. Žinoma, ne mūsų naudai. Ir vėl bus grįžtama prie siūlymų trumpinti atostogas, ilginti darbo savaitę…
Apibendrinant visą situaciją galima teigti, kad bent jau įstatymo pataisos privertė krautuvininkus pajudinti pirštus (ar užpakalius), kad vaistininkų padėtis nors šiek tiek pradėtų keistis. Ar ji pagerės, ar liks tokia pati, pamatysime šiek tiek vėliau. Visgi, dar nepasiekėme tokio lygio, kad vaistinėse nuolat būtų keli specialistai. Dabar gi, jei esi vaistininkas, vis tiek dažnai lieki dirbti vienas, o tai reiškia, kad vis dar šildai kavą mikrobangų krosnelėje, kramtai atšalusį kotletą, ieškai palankaus momento nulėkti į wc ir vienas kovoji su vagimis ir narkomanais.
Įstatymų kūrėjams belieka priminti, kad vaistinė – ne parduotuvė, kur gali prekiauti kiekvienas to panorėjęs, kad vaistai – ne pienas, ir ne duona, kuriuos parduodant nereikia suteikti farmacinės paslaugos, o vaistininkas – aukštus mokslus baigęs specialistas, teikiantis aukšto lygio paslaugas, kurios nėra tapačios batų primatavimui.
Krautuvininkai taip pat neturėtų pamiršti, kad norint išsaugoti savo darbuotojus ar tikintis prisikviesti naujus, pirmiausia reikia turėti ir norėti KĄ NORS APČIUOPIAMO pasiūlyti.