Vaistininko užrašai

Šiandien užsimaniau parašyti apie Coca-Cola stebuklingąjį gėrimą ? Stebuklingą, nes kiek apie jį rašytų blogo ar gero, jis vis tiek egzistuoja ir išlieka populiariausiu gėrimu pasaulyje.

Dar įdomiau tai, kad jį sukūrė farmacininkas. Gėrimo atsiradimas apipintas legendomis ir mitais.
Džonas Pembertonas troško išrasti priemonę alkoholiu piktnaudžiaujantiems žmonėms. Taigi, maišydamas variniame puode ant atviros ugnies, jis išvirė mikstūrą. Štai ir gatavas naujas vaistas nuo nervinio išsekimo ir galvos skausmo. Jį nuvežė į vaistinę ir savo padėjėjui liepė sumaišyti sirupą su vandeniu ir atšaldyti ledu. Paragavę skysčio, gamintojai nusprendė, kad jis gardus. Tačiau maišydamas kitą stiklinę, padėjėjas netyčia įpylė gazuoto vandens. Abu vyrai, nudžiugę netikėtu atradimu, nusprendė pardavinėti jį ne kaip priemonę nuo galvos skausmo, o kaip gaivųjį gėrimą, imbierinio limonado ir alaus pakaitalą. Savo kūrinį pavadino Coca-Cola, nes jį gaminant buvo panaudoti kokamedžio lapai ir kolamedžio riešutai.

Šiandien Coca-Cola parduodama parduotuvėse, restoranuose, prekybos automatuose ir kitur, bet ne vaistinėse. Ne vienas žmogus gelbėjosi Coca-Cola, streikuojant skrandžiui. Išgėrus šio gėrimo, pasidaro lengviau ir skrandis vėl pradeda veikti. Aš taip pat išbandžiau ir pripažinsiu, kad suveikė puikiai. Ir jeigu tenka valgyti „sunkaus” maisto (cepelinų, vėdarų, bulvių plokštainio ir pan.), dažniausiai po to užgeriu Coca-Cola ? Žinau, kad – „kas per daug, tas nesveika”, todėl nepiktnaudžiauju, juolab, kad kaip tėvai, turim rodyti gerą pavyzdį vaikams. Ir kai silpnumo akimirką labai užsimanau ir nusiperku, tai pasistengiu tą buteliuką ištuštinti jiems nematant ir kuo skubiau išmesti į konteinerį ?

Skaityti toliau »

Pirma diena

Dievas sukūrė karvę ir pasakė jai:

– Tu visas dienas leisi laukuose, duosi pieno, maitinsi savo veršiukus ir fermerio šeimą. Už tai aš tau dovanoju 60 gyvenimo metų.

– Už ką man toks pragariškas 60 metų gyvenimas?!, – supyko karvė. – Užteks man ir 20, o likusius 40 pasilik sau!

Dievas sutiko.

Antra diena

Dievas sukūrė šunį ir jam pasakė:

– Tu visą laiką sėdėsi prie savo namo vartų ir aplosi visus praeivius. Dovanoju tau 20 gyvenimo metų.
– Hmm, taip, daugoka lojimui.- nusivylę tarė šuo. – Man užteks ir 10 metų, o likusius pasiimk atgal…

Dievas ir vėl sutiko.

Trečia diena

Dievas sukūrė žmogų ir tarė jam:

– Valgyk, miegok, švęsk ir džiaukis gyvenimu, skiriu tam 20 metų.

Žmogus supyko:

– Kaip?! Tik 20 metų?! Žinai ką, Dieve, aš imu savo 20, po to 40 metų, kuriuos tau grąžino karvė ir dar 10 metų, kuriuos atidavė šuo. Septyniasdešimties man pakaks, susitarėm?
– Na, tebūnie kaip tu nori…, – atsiduso Dievas.

Štai taip ir susiklostė, kad pirmus 20 gyvenimo metų mes miegam, valgom ir linksminamės, kitus 40 metų ariam, kad išmaitintume šeimą, o paskutinius 10 – sėdim ant suoliuko ir lojam ?

Atėjo tikrieji vasaros karščiai, o tokiu oru sunku galvoti apie rimtus dalykus, todėl šį kartą – šiek tiek iš senovės apie psichinių ligonių gydymą. Bus įdomu ?

Nuo neatmenamų laikų psichiniai ligoniai buvo laikomi „velnio apsėstaisiais” ir gydomi įvairiausiais būdais, pradedant panardinimu į ledinį vandenį ir baigiant kaukolės trepanacija (išgręžimas, išpjovimas) ar sudeginimu ant laužo.

Visuomenė šalinosi psichinių ligonių, laikė juos prieglaudose ar pamišėlių namuose, tačiau neretai iš jų pasidarydavo sau pramogų. Pavyzdžiui, pasiturintieji Londono gyventojai eidavo į Karališkąją Betliejaus, didžiausią psichiatrinę ligoninę, kaip į cirką: įėjimas kainavo 1 pensą. Neramūs ligoniai buvo surišami ar surakinami grandinėmis, apvelkami „tramdomaisiais marškinėliais”. Jokio kito gydymo netaikyta.

Požiūris į psichinius ligonius pradėjo keistis, kai visuomenė sužinojo apie D. Britanijos monarcho Jurgio III dvasinę ligą. Karaliaus psichinė būklė kuriam laikui visiškai atsistatė – taip atsirado supratimas, kad psichinės ligos gali būti išgydomos.

Prancūzijos revoliucija neaplenkė ir psichinių ligonių. 1792m. rugsėjo mėn. į Paryžiaus užkampyje įsikūrusią ligoninę įsiveržusi minia nužudė 162 dvasios ligonius. Tais pačiais metais šios ligoninės vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas žmogus, kuris vadovavosi teorija, kad viena iš pamišimo priežasčių yra judesių trūkumas. Todėl jis išlaisvino 49 ligonius (iš kurių pabėgo tik vienas ?) ir visų atrištų ligonių būklė iš tiesų pagerėjo. Tokiu būdu gydytojas parodė, kad psichinių ligonių nebūtina rakinti grandinėmis.

Skaityti toliau »

Jeigu pagalvojote, kad skatinsiu alkoholio vartojimą, tai suklydote ?

Noriu tik pasidalinti T. Meko mintimis iš jo naujos knygos „Senoji vaistininkystė”. Šis žmogus yra nuostabus dėstytojas, puikus specialistas ir senosios vaistininkystės žinovas ?

Taigi, radau įdomių dalykų, kurie, manau, sudomins ir kažką iš jūsų.

Ar tikrai vyne yra nugrimzdusi teisybė, nežino niekas, tačiau, kad vynas buvo vaistas, neverta abejoti.

Viduramžių vaistinės rūsiuose stovėjo raudonojo ir baltojo vyno statinės. Dažnai skiriamu vaistu tuomet buvo vaistingųjų augalų užpiltinės vynu. Gydymui buvo vartojamos kelios vyno rūšys ir visos jos turėjo savo vietą vaistinės rūsyje.

XIX a. vynas buvo vartojamas gydomiesiems ir dietiniams tikslams. Į vidų vynas buvo skiriamas po arbatinį ar valgomąjį šaukštą, kas dvi- tris valandas (sergant difteritu ar šiltine). Sergant cholera, kas pusvalandį buvo patariama išgerti šampano. Pati veiksmingiausia priemonė rachitui gydyti – 3x per dieną išgerti po arbatinį šaukštelį Tokajaus vyno. O raudonasis prancūziškas vynas gydė mažakraujystę; pašildytą su cinamonu skirdavo viduriuojant.

Vynas naudotas ir kaip išorinis vaistas. Juo buvo skalaujamos dantenos sergant skorbutu, įtrinama, plaunama, daromos vonios, dedami kompresai. Vynas buvo švirkščiamas (sergant gonorėja) ar daromos inhaliacijos.

Skaityti toliau »

0 3 5 140 5 3 0

Ar girdėjote kada nors apie tokį kodą?

Jeigu negirdėjote, tai žinokite, kad šį kodą turėtų žinoti kiekvienas save mylintis ir norintis būti sveikas žmogus ?

Taigi, pradėkime bėgti „per skaičius”.

0 – negalima surūkyti nė vienos cigaretės, cigaro, cigarilės, net ir kaljano ?
Statistika skelbia, kad pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 3 milijonus gyventojų. Bet tai – kaip visa Lietuva ?

3 – tiek kilometrų kasdien pėsčiomis greitu žingsniu turi nueiti kiekvienas iš mūsų. Jei nelabai mėgstate vaikščioti, ar neturite su kuo – galite ėjimą pakeisti vidutinio intensyvumo fizine veikla. Bet ta veikla turėtų trukti bent 30 min.

5 – kasdien turime suvalgyti po 5 porcijas vaisių ir daržovių. Sakykim, kad viena porcija yra obuolys, kriaušė, apelsinas ir apie 100g salotų. Turėtų būti nesudėtingas darbas, deja, taip maitinasi tik apie keli procentai Lietuvos gyventojų ?

140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140mmHg. Manau atskirai aiškinti nereikia, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuris nulemia ankstyvą mirtį.

Pasiekėme skaičių viduriuką, o dabar sukamės atgal ?

Skaityti toliau »

Į mano rankas pakliuvo įdomi V. Lapinsko knygelė apie vaistų atsiradimo istorijas. Viena istorija mane „užkabino” rimčiau, todėl pasidalinsiu ja su jumis ?

Amfetaminas buvo susintetintas dar 1887 m. Jo sintezę atliko Berlyno universitete dirbęs rumunų chemikas. Tuo metu jis ieškojo populiaraus vaisto efedrino pakaitalų. Tačiau naujas junginys nesukėlė susidomėjimo iki 1927 m.

Tais metais vienas psichofarmakologijos pionierių resintezavo amfetaminą ir išbandė jį pats – tuo metu jis turėjo stiprią slogą. Pirmąją 50mg dozę (kuri viršijo būsimąją terapinę 5 kartus!!!?) jis sušvirkštė sau į raumenis. Maždaug po 7 minučių slogos simptomai išnyko, po 17 min. jis pajuto jį užplūstant pakilios nuotaikos bangą, širdies plakimą, o arterinis kraujospūdis ženkliai padidėjo. Tos pačios dienos vakaro pokylyje jis buvo neįprastai kalbus ir sąmojingas, tačiau naktį negalėjo užmigti ??

Amfetaminas pradėtas vartoti bronchinei astmai, šienligei ir slogai gydyti. 1932 m. pradėti pardavinėti amfetamino inhaliatoriai, kurių pardavimai per trumpą laiką pasiekė rekordines aukštumas.

1935 m. amfetaminas pradėtas sėkmingai taikyti padidėjusiam mieguistumui gydyti. Tais pačiais metais aprašyti tokie amfetamino šalutiniai reiškiniai kaip „pakili nuotaika ir padidėjęs darbingumas”.

Amfetamino inhaliatorius buvo pardavinėjamas be recepto ir tapo legaliu kokaino (kuris JAV buvo uždraustas 1914 m.) pakaitalu.

Skaityti toliau »

Jie buvo dviese – Jis ir Ji. Jie kažkada susitiko ir dabar gyvena kartu. Kartais jų bendras gyvenimas būna linksmas, o kartais rūstokas, bet tai dviejų laimingų žmonių gyvenimas.

Jie buvo laimingi, nes būti dviese yra kur kas geriau, nei būti vienam.

Jis nešiojo Ją ant rankų, naktimis įžiebdavo dangaus žvaigždes, pastatė namą, kad Ji turėtų kur gyventi. Ir visi kalbėjo:

– Kaip jo nemylėsi, juk jis idealus! Su tokiu lengva būti laimingai!

Jie šypsodamiesi klausėsi visų ir niekam nesakė, kad Jį idealų padarė Ji. Jis negalėjo būti kitoks, nes šalia Jo buvo Ji. Tai buvo maža jų paslaptis.

Skaityti toliau »