Kov 28, 2019 - Nuomonės apie vaistus, papildus    0

A, B, C, D, E ir kiti

Vitaminai

Daugelis vis dar mėgsta pirki papildų komplektus, kuriuose yra visa puokštė įvairių žmogui naudingų arba visiškai nereikalingų medžiagų. Kai tenka gerti tik vieną tabletę ar kapsulę, viskas yra paprasčiau. Tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nemėgsta tokių papildų, o renkasi atskirus vitaminus, turėtų žinoti keletą svarbių momentų.

Gyvybė ir azotas

Tai – lotyniškų žodžių derinys vita – gyvybė ir amine -azotas, kuris įeina į šias medžiagas. Vėliau buvo nustatyta, kad azotas įeina ne į visų vitaminų sudėtį, tačiau žodis vitaminai jau tapo plačiai vartojamu.

Vitaminus galima suskirstyti į dvi grupes: vandenyje tirpius vitaminus (C ir B kompleksas) ir riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K). Tuo tarpu, kai riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi kūno audiniuose, vandenyje tirpūs vitaminai, išskyrus B12, žymesniais kiekiais nesikaupia. 

Riebaluose tirpius vitaminus organizmas gali išsaugoti apie keturis mėnesius, juos perdozavus galima pasiekti toksinę koncentraciją.

Paslėptas vitaminų stygius

Esant slaptam vitaminų stygiui, ima reikštis dirglumas, apetito stoka, nuovargis. Trumpalaikis ir vidutinės trukmės slaptas stygius sutrikdo bendrą savijautą. Ilgalaikis vitaminų trūkumas skatina lėtinių ligų vystymąsi.

Beta – karotinas

Beta – karotinas yra A (retinolio) pirmtakas, randamas augaliniame maiste. Jis priklauso karotinoidais vadinamų junginių šeimai ir suteikia citrusiniams ir geltoniems vaisiams bei daržovėms jiems būdingą spalvą. Jis taip pat randamas tamsiai žaliose lapuotose daržovėse. Beta – karotinas kartais vadinamas A provitaminu, kadangi žmogaus kūne jis paverčiamas į retinolį.

Dažnam rūpi atsakymas į klausimą: ar vitaminai tukina? Ne. Jie neturi kalorijų. Tačiau vitaminų priedai gali turėti keletą kalorijų savo cukriniam dangale. Paprastai šis kiekis yra nežymus.

B kompleksas

Į komplekso sudėtį įeina B1, B2, B6, B12 ir niacinas, pantoteninė rūgštis, folinė rūgštis ir biotinas. Tai yra vandenyje tirpių vitaminų grupė, kurią pastoviai reikia atstatyti dėl jų trumpo buvimo organizme. Nors visi jie priklauso vienai grupei, kiekvienas vitaminas atlieka unikalią, tik jam būdingą funkciją.

Tai, ką mokslininkai manė esant vienu vitaminu B (B surastas ir pavadintas po A), vėliau paaiškėjo, kad tai yra kompleksas vandenyje tirpių vitaminų. Skirtingos dalys imtos žymėti skaičiais ir taip atsirado vitaminai B1, B2 ir kiti.

Vandenyje tirpūs vitaminai absorbuojami ir pasyviai, ir aktyviai, nekaupiami organizme, pakliūna tiesiai į kraujotaką. Jie žymiai greičiau suyra.

Ar gauname su maistu?

Jei užsitikrinate gerai subalansuotą ir pakankamą mitybą, su maistu galite gauti visus reikalingus vitaminus. Tam būtina keturis kartus per dieną vartoti vaisius ir daržoves, keturis kartus – duoną ir produktus iš grūdų, du kartus – pieno produktus ir du kartus daug baltymo turinčio maisto, tokio kaip kiaušiniai ir mėsa.

Ar gali šviežiuose vaisiuose ir daržovėse skirtis vitaminų sudėtis? Taip, tikrai gali. Klimatas ir trąšos, derliaus subrendimas, jo nuėmimo būdai, transportavimas ir laikymas – viskas gali paveikti vitaminų kiekį šiuose maisto produktuose.

Vitaminų stygius

Vitaminų stygių gali sukelti ne tik nepakankamas maitinimasis dėl skurdo ar stipraus badavimo, nepakankamo apetito, bet ir spartaus augimo periode, esant blogai rezorbcijai ir virškinimui, kurie pasireiškia pagyvenusiems žmonėms arba ilgą laiką vartojantiems kai kuriuos vaistus.

Vitaminų stygių galima pajusti ne visada. Jis vystosi lėtai ir progresuojančiai, todėl ankstyvose stadijose gali nebūti akivaizdžių simptomų. Mokslininkai šį periodą vadina ikiklinikiniu arba ribiniu stygiumi. Jį gali lydėti blogas apetitas, nuovargis, bloga dėmesio koncentracija, dirglumas, mieguistumas ar nemiga.

Vaistų ir kt. įtaka

Keičiantis organizme vitaminų absorbcijai, pasisavinimui, saugojimui ir išskyrimo greičiui, gali sutrikti vitaminų pusiausvyra. Tam įtakos turi reguliariai vartojami vaistai. Tarp tokių vaistų yra keletas antibiotikų (veikiančių B2 ir C poreikius), peroraliniai kontraceptikai (B6, folinė rūgštis), trankviliantai (B2), nuskausminantys (folinė rūgštis, C) ir diuretikai (folinė rūgštis).

Kadangi vitaminai yra jautrūs karščiui, drėgmei, orui ir šviesai, jie lengvai suardomi produktų perdirbimo procese. Daugiausiai vitaminų prarandama dėl karščio ardomojo poveikio (kaitinimo, pasterizavimo, sterilizavimo). Taip gali atsitikti ir konservuojant arba šaldant, kadangi net užšaldomi maisto produktai pirmiausia yra kaitinami, siekiant nuslopinti fermentus ir mikroorganizmus.

Apskritai, gilus užšaldymas gerai apsaugo vitaminus maiste, tačiau to negalima pasakyti apie vitaminą E, kuris žemoje temperatūroje suyra. Atitirpinant stipriai užšaldytus produktus, taip pat galima prarasti vitaminų, ypač jeigu atšaldoma pernelyg greitai.

Kadangi vitaminai yra jautrūs orui, karščiui, drėgmei ir šviesai, įvairios vietos, kur žmonės gaminasi maistą, dažnai nepalankios vitaminams. Kad taip neatsitiktų, nereikia permirkyti, perkaitinti maistą.

Laikomam maiste sparčiai mažėja vitaminų. Tai labai priklauso nuo maisto rūšies, nuo saugojimo laiko ir sąlygų. Pavyzdžiui, bulvėse, laikomose normaliomis sąlygomis, vien tik per tris mėnesius vitamino C kiekis sumažėja trečdaliu. Todėl daržoves geriausia valgyti kiek galima šviežesnes.

Rūkoriai rūkydami degina ne tik cigaretes, bet ir vitaminą C 😕 Iš tikrųjų, tyrimai rodo, kad daug rūkantiems (surūkantiems mažiausiai 20 cigarečių per dieną) reikia 40% vitamino C daugiau negu nerūkantiems.

Vartojimo ypatumai

Rekomenduojama vitaminus vartoti kasdieną tuo pačiu metu, pavyzdžiui per pusryčius. Jeigu vartojate vitaminą C, norėdami pagerinti geležies absorbciją iš maisto ar blokuoti nitrozamino (kancerogenas, susidarantis nitrozacijos proceso metu, kuris gali vykti ir žmogaus organizme) susidarymą skrandyje, tada jį reikia vartoti valgant.

Vitaminus visada rekomenduojama užsigerti vandeniu. Deja, kartais dar pasitaiko (taupant laiką ar nežinant), kad tam reikalui naudojama kava ar arbata. Šiuose gėrimuose esanti tanino rūgštis mažina vitaminų pasisavinimą, ypač geležies ir vitamino B, o probiotikai, išgerti su kava – visiškai neutralizuojami.

Riebaluose tirpius vitaminus A, D, E, K, nakvišų aliejų, žuvų taukus rekomenduojama vartoti valgio metu ryte ar per pietus. Valgyje turėtų būti sveikų riebalų, kurie padeda pasisavinti šiuos vitaminus.

Jei vargina skrandžio refliuksas ar reikia šiek tiek paskystinti kraują, žuvų taukus galite gerti vakare.

Beje, nepatartina gerti kelis riebaluose tirpius vitaminus vienu metu. Pavyzdžiui, ir žuvų taukuose, ir nakvišų aliejuje yra natūralaus vitamino E, o jeigu dar kartu sugalvosite gerti ir vien tik vitaminą E, tai jau bus sviestas sviestuotas 🙂

Laikymo sąlygos

Vitaminus reikia saugoti nuo karščio, šviesos, oro ir drėgmės. Nepatartina laikyti šaldytuve, kadangi ten jie sudrėksta. Vėsi, tamsi vieta, tokia kaip arbatoms ar prieskoniams, yra geriausia. Jeigu vitaminų preparatai yra teisingai laikomi (vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje), jie išlieka veiksmingi visą nustatytą galiojimo laiką.

Pagalbinės medžiagos

Gaminant vitaminų tabletes ar kapsules, reikalingi priedai, pavyzdžiui, krakmolas kaip surišiklis, laktozė kaip stabilizatorius, cukrus ir maistiniai dažai padengimui. Visi vitaminų preparatų priedai turi atitikti vietinę maisto ir/arba vaistų taisyklę, todėl gali būti laikomi toleruojamais 🙂

Verta žinoti

Geležies stygiaus mažakraujystę sukelia ne vien tik nepakankamas geležies vartojimas, bet taip pat ir organizmo nesugebėjimas absorbuoti geležį iš maisto. Kai maiste yra gausu vitamino C arba vitamino C preparatai yra vartojami kartu su maistu, geležies absorbcija iš maisto pagerėja iki dešimties kartų.

Dozės

Paprastai, vandenyje tirpūs vitaminai, pvz., vitaminas C ir vitaminų B kompleksas gali būti vartojami dideliais kiekiais be jokių problemų, nes jų perteklius išskiriamas su šlapimu.

Riebaluose tirpūs vitaminai A ir D pasižymi žymiai mažesnėmis saugumo ribomis. Manoma, kad vitaminas A toleruojamas kiekiais, iki dešimt kartų viršijančiais įprastas RPN, vitaminas D – iki penkių kartų. Didesnės vitaminų A ir D dozės gali būti vartojamos tik prižiūrint gydytojui.

Vitaminas E pasižymi labai plačiomis saugaus vartojimo ribomis, net žinant, kad jis – riebaluose tirpus vitaminas, kuris gali kauptis organizme. Daugumoje vitaminų preparatų vitamino E kiekis svyruoja nuo 100 iki 400 TV. Šie dydžiai yra žymiai mažesni už tuos, prie kurių aprašyti nežymūs nusiskundimai, tokie kaip virškinamojo trakto diskomfortas.

Vartojant daug vitamino A, gali atsirasti A hipervitaminozė, pasireiškianti apetito praradimu, regėjimo dvejinimusi, galvos skausmu, raumenų jautrumu, plaukų slinkimu, odos paraudimu ir lupimusi. Kad šie požymiai išsivystytų, reikia pastoviai, mažiausiai dešimt kartų viršyti rekomenduojamas paros dozes.

Beta – karotinai arba provitaminas A yra vitamino A (retinolio) forma oranžiniuose, geltonuose ar tamsiai žaliuose vaisiuose ir daržovėse. Jis yra vitamino A pirmtakas, tampantis veiksmingu tik pavirtęs organizme į retinolį. Kadangi organizmas paverčia tiktai tiek beta – karotino, kiek jam reikia, jis nepavirsta į per didelius retinolio kiekius ir todėl laikomas toleruojama vitamino A forma. Tačiau sunaudojant per daug beta – karotino, oda gali įgauti oranžinį arba geltoną atspalvį 😮 Tai nepavojingas reiškinys, kuris išnyksta nustojus vartoti preparatą.

Kosmetika

Vitaminai A, E ir pantenolis labai svarbūs sveikai odai. Vitaminas A sustiprina odos ląstelių regeneraciją, vitaminas E padeda apsaugoti nuo neigiamo ultravioletinių spindulių poveikio ir palaiko odos drėgnumą, pantenolis taip pat apsaugo odą nuo sausėjimo.

– Padavėjau, kas ten mano lėkštėje ropinėja?

– Vitaminai, pone.

P.S. Sakiau gi, kad gerai subalansuotame maiste randama pakankamai vitaminų 😀

Turite klausimų? Parašykite juos čia!