Apie gerąsias bakterijas • Probiotikai bei Prebiotikai • Vaistininko užrašai

Beveik viskas apie gerąsias bakterijas

Probiotikai

Pirmiausiai, noriu pareikšti, kad mano nuomonė dėl gerųjų bakterijų nepasikeitė ir aš po šiai dienai manau, kad papildomai gerti jų nereikia. Nežinau, kaip galvosiu po metų ar dešimties, tačiau šiandien yra taip 😀

Bet ne visi taip galvoja. Todėl mano pareiga šiek tiek padėti tiems, kurie, vis dėlto, nusprendė kitaip. Vaistinėse yra nenormaliai didelis pasirinkimas ir, tiesą sakant, net ir aš kartais pasimetu toje bakterijų jūroje. Pabandžiau pasitobulinti šioje srityje savarankiškai (nes tobulumui ribų nėra) ir perteikti jums savo žinias.

Reikėtų pradėti nuo pačio pavadinimo.

Probiotikai – tai “gerosios” bakterijos. Svarbiausi atstovai – bifidobekterijos ir laktobacilos, tačiau probiotikams taip pat priskiriami ir kai kurie Enterococcus, Streptococcus, Esherichia ir Saccharomyces grupių mikroorganizmai.

Yra dar tokie prebiotikai, kurie gaunami valgant daug maistinių skaidulų turintį maistą. Prebiotikuose gyvų mikroorganizmų nėra, tačiau jie naudojami pagerinti sąlygas virškinamajame trakte jau gyvenančioms “gerosioms” bakterijoms, padeda sukurti natūralią mikrofloros terpę.

Prebiotikų šaltinis – kiaulpienių lapai, neprinokę bananai, česnakai, šparagai, svogūnai, cikorijų šaknys.

Probiotikų šaltinis – rauginti pieno produktai (kefyras, jogurtas), varškė, rauginti kopūstai, rauginti agurkai, sūris, juodasis šokoladas, žalieji žirneliai.

Didžiausia dabartinių probiotikų problema, kad juose esančios bakterijos – lacto arba bifido – veikia tik tol, kol natūraliai keliauja žarnynu ir pasišalina. Jos žarnyne, paprastai, neprigyja. Šiuolaikinius probiotikų preparatus sudaro vos keletas bakterijų, tuo tarpu žarnyne gyvena bent kelios tarpusavyje susijusios bakterijų grupės. Sunku tikėtis, kad viena ar dvi bakterijos turės didelės įtakos milžiniškai žarnyno mikrofloros bendrijai, todėl dabar kuriami probiotikai, turintys kuo daugiau skirtingų bakterijų rūšių (net 10 ar 12).

Akivaizdžių įrodymų, kad probiotikai šiandien galėtų veikti kaip vaistas, yra tik keletas.

Viena probiotikų rūšis gali apsaugoti nuo opinio kolito paūmėjimo. Dar vienas bakterijų derinys gali apsaugoti po operacijos, sergant Krono liga.

Probiotikus įprasta skirti po antibiotikų kurso. Mikroflora po jų iš tiesų būna prislopinta, tačiau, paprastai, per keletą savaičių ar mėnesį atsistato pati 😀

Į ką reikėtų labiausiai atkreipti dėmesį, renkantis probiotikus?

1. Optimalus bakterijų kiekis
2. Kultūra, iš kurios pagamintas maisto papildas
3. Gamybos technologija, kuri virškinimo metu neleidžia skrandžio rūgščiai ir fermentams sunaikinti bakterijų
4. Priežastis, dėl ko perkame

Manoma, kad teigiamas probiotikų poveikis sveikatai pasireiškia, kai bakterijų dozė yra 5 milijardai kolonijas formuojančių vienetų.

Žmonėms, kuriuos vargina laktozės netoleravimas, vertėtų rinktis papildus, į kurių sudėtį įeina Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus acidophilus ir Streptococcus thermophilus.

Turintiems dirgliosios žarnos sindromą ar sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis – Bifidobacterium bifidum.

Vartojantiems antibiotikus labiausiai tiktų Lactobacillus rhamnosus arba Saccharomyces boulardii.

Kai vargina egzema, rekomenduojama – Lactobacillus rhamnosus ir Lactobacillus fermentum.

Esant dažnoms lyties organų infekcijoms – Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus rhamnosus ir Lactobacillus reuteri.

Rinkdamiesi probiotikus, ieškokite tokių rūšių kaip bacillus coagulans, saccharomyces boulardii, bacillus subtilis, lactobacillus rhamnosus, kurios gali padėti užtikrinti bakterijų išgyvenimą pereinant per skrandžio sultis ir patekimą į virškinamąjį traktą.

Atsiminkite, kad mūsų žarnyno “gerosioms” bakterijoms patinka pupos, žirniai, avižos, sėlenos, bananai, obuoliai, uogos, įvairūs šakniavaisiai bei daržovės. Šie produktai skatina “gerųjų” bakterijų dauginimąsi. Jie tikrai yra pigesni ir sveikesni, nei sintetiniai probiotikai.

Žmogus būna sveikas, kai “gerosios” bakterijos sudaro 85%, o “blogosios” – 15%. Kai “blogųjų” ima daugėti, išsivysto disbiozė. Ją skatina žarnyno infekcijos, mitybos pokyčiai, gyvensenos įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra, dažnas antibiotikų vartojimas.
Todėl turtinga, sveika mityba su pakankamu baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekiu yra pati palankiausia jūsų žarnynui 😀

Nežinau, ar nors kažkiek palengvinau jūsų pasirinkimą. Bet kuriuo atveju linkiu, kad jums kuo rečiau reikėtų varstyti vaistinės duris beieškant probiotikų, nes į mūsų organizmą jie ir taip patenka su maistu 😀

Turite klausimų? Parašykite juos čia!