Laisvalaikiui 
0Gerklė
Tauragės rajone teka upė, kurios vardas – Gerklė – dešinysis Ežeruonos intakas. Tiesą sakant, nežinojau esant tokios upės, kol nepradėjau rašyti apie gerklinius reikalus 😂
Ką gi, šiandienos pasakojimas bus tikrai ne apie upę ir jos intakus. Beje, tikriausiai, ir kirtis tariant upės vardą, dedamas ant pirmo skiemens. Taigi, šiandien – apie dar vieną žmogaus organą, kuriam kartais taip pat prireikia vaistų 💊
– Man reikia islandiškų tablečių.
– Kokių kokių tablečių?
– ISLANDIŠKŲ!
– Tai gal bent pavadinimą tikslesnį pasakytumėte.
– Taigi pasakiau – I-S-L-A-N-D-I-Š-K-Ų
– Ir kokiu tikslu jas naudosite?
– Kaip tai kokiu tikslu? Gerklę man skauda.
– Tai, tikriausiai, jums reikia pastilių su islandine kerpena nuo gerklės skausmo?
– Man jokios kerpės nereikia. Man tik islandiškų pastilių duokite.
– Pažiūrėkite, ką čia man ta gydytoja prirašė?
– Tablečių ir eukalipto tepalą.
– Su tabletėmis tai man viskas aišku. O kaip su tuo tepalu aš gerklę išsitepsiu? Ir smirdės degutu iš burnos…
– Tepalu tepsite krūtinės sritį ir nugarą.
– Bet man nugaros tai neskauda!
– Tai gal ir gerklės neskaudės, kai išsitepsite 😁
– Pirkau miltelius gargaliavimui. Ten parašyta, kad jei veikia per silpnai arba per stipriai, tai reikia kreiptis į gydytoją arba vaistinininką. Tai man dabar iškilo klausimas – iš kur žinoti, kada veikia per stipriai, o kada per silpnai?
– Tai jeigu nejaučiate jokio pagerėjimo, galbūt, veikia per silpnai 🤭
– Na, gerai, sakykim – per silpnai. Tai jeigu dabar, kaip patariama, kreipsiuosi į jus, kaip sustiprinsite jo poveikį?
– Gal tada pirma kreipkitės į gydytoją 🤣
– Turite džiokerį? Migdolams.
– 🤯
– Toks purškalas yra, migdolų uždegimui mažinti… Nu, karoče, gerklei.
– JOX?
– Džoks!
– Man reikia ko nors nuo ištinusios gerklės. Tiksliau, ne man, o žmonai. Rėkė rėkė ant manęs, kol gerklos ištino. Sako, eik į vaistinę ir ką nors parnešk. Ką nors, tai ką nors – gal turite, kad iš viso prakalbėt negalėtų 😷
– Lignino turite?
– Taip.
– Ką čia duodate?
– Kaip tai ką? LIGNINĄ.
– Man purkšti į gerklę.
– Tai lignino ar Liugolio?
– Man svarbu, kad gerklės skausmą nuimtų.
– Tai gal bent pas jus gausiu? Jau nusibodo ieškoti.
– Ir ko gi pageidausite?
– Naftalino.
– Nenuostabu, kad negaunate.
– Nesuprantu, kam tada jį reklamuoja, o nusipirkti negalima?
– Tai kur jūs matėte, kad vaistinė prekiautų priemonėmis nuo kandžių?
– Kokių dar kandžių? Pas mane opelės burnoje, o ne kandys.
– Tai gal tada ne naftalino, o Anaftino?
– Gal ir Anaftino, greičiausiai, Anaftino. Parodykite. Aišku, kad šitas.
– Amore mio, amore mio,- į vaistinę įžengia dainuojantis senjoras.
– Na, visai neblogas balsas.
– Kad nelabai. Duokite man tų skanių pastilių.
– Ir kokios gi tos skaniausios?
– Tai todėl ir dainuoju, kad nepamirščiau – Amore mio – miramille…Asonansas!
Tiek tų istorijų. Saugokite savo balso stygas, kitaip – net ir jūsų vidiniai monologai taps tik šnibždesiais 😉