Vaistininko užrašai

Pasninkavimas, vimdomieji vaistai ir mikstūros su gyvūnų mėšlu – tokius gydymo metodus senovėje taikė medicinos tėvas Hipokratas. Įrašai medicinos kortelėje taip pat skyrėsi nuo dabartinių. Kita vertus, jie buvo aiškūs, konkretūs ir suprantami:

“Šlapimo pakanka, jis skystas ir geros spalvos”.

Šiandien perskaitęs tokią išvadą e-sveikatoje, turbūt suabejotum gydytojo kompetencija 😎

“Karščiavimas grįžo, o ligoniui kosint, išsiskiria daug gleivių.” Ir vėliau: “Prakaituoja visas kūnas, bet ligonis nebekarščiuoja. Krizė baigėsi.”

Gydytojui apžiūrėjus žmogaus kūną ir nustačius ligą, buvo skiriamas gydymas, kuris, žvelgiant mūsų akimis, dažnai būdavo gryniausia beprotybė.

Keturi skysčiai

Natūrfilosofai manė, kad pasaulį sudaro keturi pagrindiniai elementai: ugnis, vanduo, oras ir žemė. Hipokratas padarė išvadą, kad tai, kas galioja gamtai, turi galioti ir žmogaus kūnui. Todėl žmogaus kūne viską lemia keturi pagrindiniai skysčiai.

“Kraujas, gleivės, geltonoji tulžis ir juodoji tulžis – skysčiai sudaro organizmo esmę, jie lemia ligas ir sveikatą”, – padarė išvadą jaunasis gydytojas. 

Apie kraują visi žinojo iš didelių ir mažų žaizdų. Gleives Hipokratas pastebėjo stebėdamas peršalusius ligonius, o geltonąją tulžį – vėmaluose. Manoma, kad juodąja tulžimi jis laikė kraują, aptiktą opa sergančio ligonio išmatose. 

“Žmogus suserga, kai išsibalansuoja organizmo skysčiai: tulžis ir gleivės sukelia ligas, kai jos pasidaro pernelyg drėgnos, pernelyg sausos, pernelyg šiltos arba pernelyg šaltos.”

Taigi, norint pagydyti žmogų, reikia atkurti pusiausvyrą, pavyzdžiui, pakeisti žmogaus valgymo įpročius arba paskatinti jį dėvėti šiltesnius arba plonesnius drabužius priklausomai nuo metų laiko. Bet sunkiausia – nustatyti tikslią diagnozę – tam reikia kruopštaus darbo.

Šlapimas ir ausų siera

“Jokia kita žmogaus organų sistema ir joks kitas sekrecijos organas nesuteikia tiek daug informacijos kaip šlapimo sistema”, – teigė Hipokratas, kuris kruopščiai žymėdavosi informaciją apie ligonio šlapimo spalvą, kiekį ir skaidrumą. Ir ne tik. Jis nevengdavo ir paragauti žmogaus šlapimo. Jis rašė, kad šlapimo skonis skiriasi – nuo saldaus iki labai kartaus.

Žmogus būna sveikiausias tada, kai šlapimas kvepia kaip šviežios figų sultys 😃 Vardan mokslo jis užsidėdavo ant liežuvio ir ausų sieros. Hipokratas teigė, kad sveiko žmogaus ausų siera yra karti, o salsvas skonis – blogas ženklas – pranašavo artėjančią mirtį ☠️

Auksiniai patarimai

…kurių šiandieną niekam nepasiūlysi. Nustačius diagnozę, gydytojas turėdavo paskirti tinkamą gydymą. Hipokratui labiausiai patikdavo nieko nedaryti. Per tyrimus jis įsitikino, kad organizmas randa pusiausvyrą ir pats pagyja, jeigu ligonis paliekamas ramybėje ir jam leidžiama pagulėti. Taip pat pageidautina, kad ligonis pasninkautų. “Valgyti sergant reiškia maitinti ligą”, – įspėjo Hipokratas. 

“Medicinos mokslo esmė yra grąžinti ligoniui sveikatą. Jeigu įmanoma ligonį išgydyti keliais būdais, reikia pasirinkti kuo malonesnį.”

Kraujo nuleidimas, vėmimas ir tuštinimasis

Norint atkurti organizmo pusiausvyrą Hipokratas rekomenduodavo kraujo nuleidimą: įpjaudavo vieną iš ligonio kraujagyslių, dažniausiai vidinėje kelio pusėje arba prie alkūnės. Jo manymu, toks gydymo būdas labai veiksmingai mažina karščiavimą.

Tačiau užvis geriausia yra užkirsti ligoms kelią. Tam Hipokratas naudojo dvi priemones: vėmimą ir dažną tuštinimąsi. Vėmimą sukeldavo tam tikrų vaistažolių valgymas, o tuštinimuisi sukelti į išeinamąją angą būdavo įpurškiama pieno, avinžirnių ir jūros vandens mišinio.

Beje, išsivemti svarbiausia yra žiemą, nes būtent šiuo metų laiku ligos dažniausiai puola krūtinę ir galvą, t.y. žmogus peršąla ir ima kosėti.

“Nutukę, neliekni žmonės turi vemti, kai skrandis tuščias, po bėgimo arba greito pasivaikščiojimo”, o liekniems buvo rekomenduojama išsimaudyti šiltame vandenyje ir sočiai pavalgyti, ir tik tada vemti. Liekni žmonės turėdavo pamažu gerti trijų skirtingų rūšių vyną tol, kol išvems suvalgytą maistą 🤭

Dešimtas hemorojaus lygis

“Pasirūpink, kad ligonio rankos ir galva būtų tvirtai pririštos, kad jis negalėtų judėti. Jis gali rėkti, nes tai išverčia tiesiąją žarną į išorę. Adata įvesk šiurkščios neskalbtos vilnos sruogelę ir aprišk kuo didesnę hemorojinio mazgo dalį. Kai hemorojinis mazgas bus užspaustas, panaudok audinio mirtį sukeliančius vaistus ir leisk mazgui nudžiūti, kol jis visai išnyks.”

Šis gydymo metodas nebuvo malonus, nes nuskausminimas išrastas keliais šimtmečiais vėliau 🤣

Žaizdos, vynas ir įkaitinta geležis

Nors Hipokrato operacijos buvo nemalonios, grėsmė, kad įsimes infekcija, nebuvo didelė. Tai įspūdinga turint omenyje, kad jis nieko nežinojo apie bakterijas – mikroorganizmus, kuriuos mokslas atrado tik XVII a. pabaigoje. Infekcijos buvo retos, todėl Hipokratas ir jo mokiniai plaudavo žaizdas vynu 🍷

Alkoholis, priešingai nei vanduo, kuris antikos laikais dažnai būdavo užterštas, yra dezinfekcinė priemonė. Nesiliaujančiam kraujavimui sustabdyti gydytojas turėjo dar vieną metodą – įkaitusią geležį.

“Tai, kas neišgydoma vaistais, išgydoma peiliu; tai, kas neišgydoma peiliu, išgydoma įkaitusia geležimi; tai, kas neišgydoma įkaitusia geležimi, yra išvis neišgydoma”, – padarė išvadą didysis graikų gydytojas.

Būkime sveiki ir džiaukimės tuo, kad šiandien turime nepalyginamai pažangesnius tyrimų ir gydymo metodus. Nežiūrint į tai, kad laukti jų tenka kantriai ir ilgai, visgi, dešimtą hemorojaus lygį pasiekiame ne visais gyvenimo atvejais 🤓