Vaistininko užrašai

Ar žinote, kokią frazę paskutiniu metu nuolat girdžiu: “Tyrimai geri, jaučiuosi blogai”. Ir nesuprasi, ar ta bloga savijauta dėl to, kad pandemija išsekino psichologiškai, ar kad gydytojai pro pirštus žiūri į ligonio savijautą ir esamas ligas 🤔 Bet kuriuo atveju, tai liūdina. Gerai, kad tarp niūrios kasdienybės retkarčiais įsimaišo ir vienas kitas nuotaiką keliantis reiškinys:

– Vaistininke, palieku čia pas jus paltą. Aš tik į parduotuvę užeisiu.

– Nepalikite savo daiktų. Aš vaistinės prekių nespėju apsaugoti nuo ilgapirščių, o čia – paltas!

– Vaistininke, nebijokite, jo tikrai niekas nepaims. Dabar gi visi viruso bijo 😯

Senjoras atidžiai žiūrinėja akcijas. Po kurio laiko prieina ir taria:

– Čia, žiūriu, pas jus preparatas ramiai širdžiai. O pas mane – NERAMI, tai, turbūt, nieko man ir nepasiūlysite?

💔

Yra toks centrinę nervų sistemą veikiantis vaistas Mydocalm, skirtas padidėjusiam skeleto raumenų tonusui mažinti. Jis parduodamas tik turint gydytojo išrašytą receptą. Bet klientei tai neįdomu:

– Man mydokalmo miegui.

– Tai kad jis ne miegui skirtas. Ir recepto reikia.

– Man gydytoja liepė gerti nakčiai ir aš jį naudoju miegui.

– Jis neskirtas miegui.

– Nepasakokite man čia savo pasakų! Tik duokite greičiau!

🤯

***

– Man tų nesveikų žuvies taukų.

– Ta prasme 🧐 Skystų, su skoniu, be skonio, kapsulėmis, vaikams ar suaugusiems? Kas įeina į jūsų sąvoką NESVEIKI?

– Omacor.

Kadangi mano užrašus skaito ne tik farmacijos specialistai, bet ir paprasti žmonės, galbūt jie nežino, kas tas Omacoras ir su kuo jis valgomas 🙂 Jo sudėtis – išgrynintos omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys. Tai receptinis vaistas, skiriamas gydytojo ir turintis kontraindikacijas bei šalutinius poveikius. Taigi, NESVEIKI ŽUVIES TAUKAI 🤣 Reiks įtraukti į vaistininko-kliento žodynėlį. Na, o jeigu jau prabilau apie žodynėlį, tai jame turėtų atsirasti dar keli naujadarai:

– Man stripatylio!

– 🧐

– Nu kas neaišku? Su citrinom 🍋

– Dar ir su citrinom! Tai, tikriausiai, Strepsils?

– Nuuuuu, o kaip aš sakiau?

***

– Man takės.

– O gal kakės makės?

– TAAAKĖĖĖSSSS.

– Gal galima aiškiau?

Išsitraukia klientas iš krepšio hidrokortzono tepalo dėžutę, ant kurios parašyta Hydrocortison Takeda. Takeda – tai gamintojo pavadinimas. Gerai, kad tapkių ortopedinių nepasiūliau 😮

– Ir kas čia jums neaišku?

– Dabar jau aišku. Ilgam.

Įžengia į vaistinę senjorė ir sako:

– Oho, vyras su buteliu iš jūsų išėjo! Ką jam ten davėte?

– Nieko.

– Nemeluokite!,- iškošė per dantis. – Aš gi mačiau, nuėjo po pažastimi pasikišęs butelį. Dar kamštelis toks sidabrinis buvo.

– Aš gi neprivalau jums pasakoti, ką perka kiti klientai.

– Bet ką jūs čia vaistinėje pardavinėjate buteliuose? Gal spiritą? Tai parduotuvė ryte dar neparduoda, o vaistinėje, pasirodo, galima ir 8 val. ryte nusipirkti 😤

Na, ką galėjau aš jai pasakyti? Kad pas mus nei spirito, nei juo labiau, degtinės nenusipirksi. Bet ar patikės, jei taip įkyriai domėjosi? Beveik kaip mus šnipinėjantys vadybininkai 🧟‍♀️ Bet, o likimo ironija! Klientas, pamiršęs pirštines, staiga sugrįžo į vaistinę. Akyloji detektyvė nusprendė į dienos šviesą išvesti mus abu, todėl kaip tikra tardytoja, klausia:

– Kas čia per butelis pas jus?

– Kur? Koks butelis? Čia lietsargis ⛱☂️☔️

– Aaaa, tikrai 🙄

Tokio smalsumo ir įkyrumo seniai nemačiau. Turbūt, kartu norėjo išgerti 🍾 O jeigu jau priėjom prie komiškų situacijų, tai pabaikime linksma gaida:

– Buvau pas psichiatrą. Jis man nupiešė avis ir liepė prižiūrėti iki kol ateis. Aš nupiešiau tvorą ir išėjau namo 🐑