Vaistininko užrašai

Pavojinga zona

Vaistinė – padidintos grėsmės zona. Visomis prasmėmis. Pradedant neadekvačiais lankytojais, oro lašeliniu būdu platinamomis užkrečiamomis ligomis, kampe paliktais sudužusiais gyvsidabrio termometrais ir baigiant kobromis, slaptais pirkėjais bei kitais tikrintojais. Tų kitų tikrintojų – taip pat ne mažas ratas susidaro: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos metrologijos inspekcija. Galbūt, reikėtų paminėti ir Valstybinę mokesčių inspekciją, ir Valstybinę higienos inspekciją, ir dar ką nors valstybinio. Nuolat esame dėmesio centre. Savaime suprantama, nes nuo mūsų darbo kokybės priklauso ir žmonių sveikata, ir laikomų vaistų kokybė. Viskas būtų nuostabu, jei ne BET ir KODĖL.

Lygūs ir lygesni

BET o KODĖL tokio didelio dėmesio nesulaukia degalinės ir kaimo parduotuvės, kurios taip pat turi teisę prekiauti vaistais? Atrodo, lyg ir tais pačiais nereceptiniais vaistais prekiaujame, lyg ir vienodus pašalinius poveikius tie vaistai turi, net ir laikymo sąlygos jų vienodos. Na, gal tik kainos šiek tiek skiriasi, bet tai ne esmė, nes kaina neturi poveikio (bent jau tiesioginio) žmogaus sveikatai. Taigi, turėtume visi laikytis vienodų žaidimo taisyklių ir vienodų reikalavimų – juk parduodame VAISTUS, ne kokias bulves ar morkas. Ar tikrai manote, kad VAISTINĖ = PARDUOTUVĖ? Ir abu žaidėjai laikosi VIENODŲ REIKALAVIMŲ? Ir ar tie reikalavimai VISIEMS yra VIENODI?

Bendri reikalavimai

Vaistai turi būti laikomi gamintojo nurodytomis sąlygomis. Dažniausiai, iki +25 laipsnių temperatūroje. Kaip įrodyti, kad nepažeidi šių laikymo sąlygų? Turi termometrus, higrometrus (kurie ir drėgmę matuoja), turi registracijos žurnalą, kur tuos įrodymus fiksuoji. Prietaisus periodiškai atiduodi metrologinei patikrai. Svarbu, kad prie vaistų būtų pateikta būtina informacija gyventojams. Galų gale, svarbiausia yra tai, kad apie vaistą bet kokią informaciją turi suteikti farmacijos specialistas! 

Ar kaimo parduotuvė turi termometrus? Ar periodiškai atlieka jų metrologinę patikrą? Tebūnie, turi ir atlieka. O kaip su drėgmės matavimu? Ar jiems privaloma? O kaip su temperatūros registravimu kiekvieną dieną? Pasirodo, nieko jie neprivalo. Nei drėgmės matuoti, nei parodymų registruoti. Na, suprantama, vaistininkai turi daugiau laisvo laiko, todėl ir reikalavimai jiems daug griežtesni.

Eksperimentas

Vieną dieną, trūkus kantrybei ir besiliejant apmaudui, nuvykau į vieno kaimo parduotuvę nusipirkti ko nors nuo skausmo.

– Laba diena, ar turite kokių vaistų nuo skausmo?

– O ką jums skauda?

– O svarbu? Nuo skausmo duokite, ir tiek.

– Tai turime paracetamolį. Bet jei labai skauda, tai geriau duosiu jums Nalgesin arba Ibuprom.

– O kuris geriau?

– Abu gerai. Galite imti abu.

– Tai ir gerti abu galiu?

– Taip, žinoma, jei nepraeis.

– Tai kiek tablečių gerti?

– Parašyta lapelyje. Aš tai geriu ir dvi, ir tris. Jei nepadeda, imu kitą.

– Tai man nepakenks?

– O kodėl turėtų? Visi perka, ir dar niekas nenumirė.

– Gerai, pirksiu abu.

– Po kiek dėžučių duoti?

– Tai gal po vieną. O ką, galite ir daugiau? Vaistinėje tai neduoda.

– Čia jums ne vaistinė. Tai kiek duoti?

– Gal vieną. Nalgesin.

– O Nolpaza duoti?

– O kam man reikia? Čia irgi nuo skausmo?

– Apsauga skrandžiui, sako, kad gerai pagerti kartu su šitais.

– Ne, nereikia. Imsiu tik Nalgesin.

– 4,97 EUR.

– O iš kur jūs čia jį ištraukėte? Man atrodo, kad negerai, kai prie vaistų šildytuvą laikote. Dėžutė visa šilta.

– Stalčiuje laikau. Viskas?

– O jūs termometrą turite?

– Temperatūrai matuoti?

– Oro aplinkai. Nes man atrodo, kad negerai jūs čia tuos vaistus laikote.

– Tai perkate ar ne? Neturiu laiko čia su jumis.

– O tas Validolis irgi vaistas?

– Taip, vaistas. Norėsite?

– Parodykite. Bet čia rašo, kad maisto papildas…

– Tai koks skirtumas?

– O kodėl jis padėtas spintelėj, kur parašyta Nereceptiniai vaistai? Ooo, ir indelis tyrimams prie vaistų stovi…ir peroksidas…

– Koks jums skirtumas, kas kur stovi?

– Gal nepirksiu pas jus, kažkaip nepatikima

– Tai VISO GERO.

Epilogas

Tai kaip čia išeina? Aš kiekvieną mielą rytą turiu registruoti temperatūrą ir drėgmę žurnale. Nuolat pildyti vandeniu higrometrą, kad jis teisingus parodymus man (ir inspektoriams) rodytų. Kas kelis metus rūpintis jo metrologine patikra. Vaistus sudėlioti taip, kad nesiglaustų prie maisto papildų. Kas rytą (ar bent kas antrą) nubraukti dulkes nuo dėžučių. Parduoti ne daugiau nei reikia 1 mėn.

Taip, aš galiu, net privalau, kalbėti apie vaistą, jo veikimą, vartojimą, kiekį, kurį galima parduoti ir daugelį kitų dalykų, ko neturi sakyti eilinis kaimo pardavėjas (te neįsižeidžia, nes asmeniškai aš prieš jį nieko neturiu, kalta sistema). Aš turiu išklausyti pretenzijas dėl kainų, dėl to, kad vaistas silpnai veikia ar iš viso neveikia, kad neparduodu tiek, kiek prašo, kad kartais iš viso neparduodu.

Sugeriu į save visą mėšlą, o po minutės jau šypsausi kitam klientui. Kažko pagailiu, kažkam parduodu nusižengiant įstatymui, paskui neramiu žvilgsniu dairausi, ar koks tikrintojas nestebi, kažkam parduodu ne tą, kas reikalinga krautuvininkui, ir vėl nerimastingai dairausi, ar kobra 🐍 paslapčia neįšliaužė…

Kartais labai noriu pasakyti: “TAI PERKAT AR NE? VISO GERO, TADA”. Deja, negaliu. Aš juk vaistininkas ir čia – ne kaimo parduotuvė…

TŠTKD💩