Vaistininko užrašai

Kinų patarlė sako: Kaltink save, o ne saulę, jeigu tavo sodas nežydi. 

Kartais taip jau atsitinka, kad nesusilaikau ir pažeriu kaltinimų ne laiku, ne vietoje ir ne tiems, kas jų verti. Bet visi mes žmonės, o jiems būdinga klysti, todėl puikiai suprantu, kai pyktis ir kaltinimai lekia mano adresu. Tuomet, giliai įkvepiu ir viską bandau priimti su humoru 🤣

Susikaupęs stresas, nuovargis ar susierzinimas kartais nesąmoningai išliejamas ant aplinkinių. Tą puikiai perpratau bedirbdamas vaistinėje, kur tenka bendrauti su įvairaus plauko  žmonėmis. Kai tave puola klientas, tu privalai susitvardyti, tačiau ne visada lengva tai padaryti, ypač kai akivaizdžiai matai, kad puolimas yra užvaldytas emocijų, o tu esi visai ne prie ko. Žinoma, galima būtų nueiti kur nors pasivaikščioti, galbūt paklausyti mėgstamą dainą ir pan. Bet kai esi darbe, o prieš tave – liepsnojantis kliento veidas, nelabai, kur beišeisi… Belieka tik giliai įkvėpti, suskaičiuoti iki dešimt ir, geriausiu atveju,  jeigu turi po ranka, gurkštelėti vandens. 

– Man reikia šitų vaistų DABAR!

– Deja, šiuo metu jų neturime, bet galime užsakyti ir rytoj jau bus.

– Rytoj?! O jeigu man reikia ŠIANDIEN?! Kodėl jūs jų nelaikot? Čia juk vaistinė, ar ne?!

– Taip, bet kartais tiekėjai neturi…

– Man nerūpi!

Mano misija – padėti žmonėms pasijusti geriau, todėl atsakau, kad man RŪPI ir vaistai tikrai bus. Bet problemos egzistuoja ne tik dėl vaistų trūkumo. Deja, nuolat keičiasi ne tik technologijos, bet ir vaistų pakuotės, o kartais, ir patys vaistai. Prieš metus tabletė buvo ryškiai raudona, bet gamintojas pakeitė pagalbinę medžiagą ir tabletė tapo ruda.

– Praeitą kartą gavau rožines tabletes, o dabar duodat rudas! Kodėl?

– Gamintojas pakeitė pagalbines medžiagas, bet veiklioji medžiaga ta pati.

– Ne! Tos gražios buvo stipresnės, jas lengviau nuryti! Gal norit mane apgauti?!

– Tikrai ne.

– Nesąmonė! Tai gal kitą kartą jau žalios spalvos namo parsinešiu?!

Tiesa, pasitaiko ir kitų spalvotų klausimų, pavyzdžiui, tokių kaip: “Kuri tabletė veiksmingesnė, ar ta, kuri raudona, ar ta, kuri pigesnė?” Kartais net pats nesupranti, ar čia provokacija, ar nesupratimas, ar nesusipratimas 😲

– Pasakykite, jūs man, mielas vaistininke, ar tiesa, kad vaistai su pasibaigusiu galiojimu tampa stipresni? 

– Tikrai taip nemanau. Ir jums nepatariu taip manyti.

– Na, bet suprantate, kur aš lenkiu? Čia kaip išlaikytas vynas… Ar konjakas…

Nenoriu nei suprasti, nei įsivaizduoti, kokie IŠLAIKYTŲ vaistų kiekiai guli žmonių spintelėse, laukdami savo laimės valandos. Tiesa, visai neblogai skamba – IŠLAIKYTI VAISTAI. Žymiai geriau nei farmacinės ATLIEKOS 🤭 Beje, iš tikrųjų, skamba. Vaistinės telefonas. „Laba diena, ar jūs turite X vaistą?“, – girdžiu kitoje ragelio pusėje. „Taip, turime“, – skubu atsakyti, nes nėra laiko tokiems pokalbiams. „O ar tikrai turite? Nes nenoriu eiti per lietų. Ateisiu, o paskui pasakysite, kad nėra tokio vaisto“, – nepalieka ramybėje pašnekovas.  „Tikrai turime“, – patikinu dar kartą.  „O galite dar kartą pažiūrėti?“. Atsakau trumpu TAIP ir dedu ragelį. Bet tas pokalbis, tiesą sakant, mane išmuša iš pusiausvyros ir priverčia suabejoti. Nepajuntu, kaip pradedu varstyti stalčius ir ieškoti TO vaisto. Randu. Ne mano natūrai varinėti žmones lyjant lietui be reikalo. Po minutės vėl skambutis. Telefono ragelyje pasigirsta neseniai girdėtas balsas: „Sveiki, ar dirbate?“

Sugrįžtu prie tikrų klientų, kantriai laukiančių eilėje. Jie greitai sugrąžina mane į TIKRĄ realybę. 

– Man kažką skauda, bet nežinau, ką. Gal turite ką nors nuo TO? Praėjusį kartą pirkau tokią baltą dėžutę su mėlynu užrašu, bet gal ir raudonu… arba žaliu… O gal visai be užrašo?

Prasideda PASLAPTINGOS LIGOS ir PASLAPTINGOJO vaisto paieškos.

– Tai ką, visgi, skauda šį kartą?

– Bet, supraskite, man reikia TO vaisto. Nežinau pavadinimo, bet jis buvo labai geras. Pamenu, kad kainavo apie tris eurus… arba penkis.

Žaidžiame – Atspėk ligą ir vėliau – Atspėk vaistą. Užduodu papildomus klausimus, bet atsakymai nepadeda:

– Ar tai buvo tabletės?

– Nežinau.

– Milteliai?

– Gal… bet gal ir ne.

– O gal sirupas?

– A! Taip! Arba ne…

😤 Vienas, du, trys…dešimt. Aš ramus, labai ramus 😇 Nė velnio aš neramus. Noriu namo, noriu kavos, noriu gero filmo, noriu, noriu, noriu… Jaučiuosi kaip po gero maratono – visas išsiurbtas ir bejėgis. Gal rytoj bus lengviau? Bet visi puikiai žinome atsakymą 💩 TŠTKD.