Vaistininko užrašai

Nauji metai, nauja valdžia, nauja ministrė, tik Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė K. N. Gagė ir jos kalbos vis dar tos pačios ir apie tą patį: koks yra didelis vaistininkų ir farmakotechnikų trūkumas, trukdantis suteikti pilnavertes vaistinių paslaugas šalyje. Kaip ir pernai ar užpernai, taip ir šiais metais ji nepailstamai deklaruoja, jog šiuo metu vaistinėse trūksta bent kelių šimtų vaistininkų (o vaistinių netrūksta 🤭?). Nepamiršta paminėti ir skaičių: galiojančias licencijas Lietuvoje turi 3662 vaistininkai ir 1001 farmakotechnikas, o per artimiausius 5-6 metus į pensiją turėtų išeiti apie 800 farmacininkų. Ir tuo pačiu, vėl prašo pagalbos iš Vyriausybės dėl farmacijos specialistų finansavimo.

Kur tikroji problema?

Tačiau, problema juk tikrai ne čia. Galbūt, jai nėra žinoma (nors labai tuo abejoju), kaip krautuvininkai nevertina savo esamų darbuotojų, kaip greitai linkę juos paleisti, kai jie rengiasi ieškoti geresnių darbo sąlygų, kaip juos išnaudoja, manipuliuoja ir bando įsprausti į kampą… Ne vietoje ir jos verkšlenimas dėl farmakotechnikų studijų sustabdymo (neva, kaip blogai, kad Lietuvoje farmakotechnikos specialistus rengusi Kauno kolegija nusprendė nebepriimti pirmakursių į 2024–2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą, o jokia kita šalies aukštoji mokykla šių specialistų neruošia). Kokia prasmė juos rengti, jeigu vaistinės šimtams jų jau parodė duris anksčiau? Iš pradžių – reikia, po to – jau nebe, o dabar – vėl reikia. Nesąžininga reikalauti atnaujinti farmakotechnikos studijų programą tik tam, kad vaistininko padėjėjai ateitų porai valandų per dieną tam, kad padėliotų prekes į lentynas ar išvalytų dulkes. Juk staiga neįvyks stebuklas ir nebus taip, kad kiekvienoje vaistinėje, nepriklausomai nuo jos dydžio ir darbo valandų, dirbs komanda – vaistininkas ir jo padėjėjas. 

Valstybės dėmesys ne ten

Ar tikrai, kaip teigia LVA pirmininkė K.N.G., reikia didesnio valstybės dėmesio? Gal ir taip. Tik ne dėl studijų finansavimo, o dėl krautuvininkų savivalės sutramdymo. Valstybė turėtų labiau įsiklausyti ne į nuolat verkiančius komersantus, bet į paprastą Lietuvos pilietį, kuris eilę metų bando papasakoti apie pilkąją vaistininkystės pusę ir pagrindinius šio verslo autorius. 

Skambūs LVA pirmininkės žodžiai apie augančius vaistininkų atlyginimus ir profesijos prestižą – tai dar viena paslėpta veidmainystė. Kiek vaistininkų dirba vienu etatu? Vienetai. Ne tik dėl didesnio atlyginimo jie keliauja iš vienos vaistinės į kitą. Apstu atvejų, kai tiesiog esi priverstas dirbti daugiau nei tau norisi, nes reikia išleisti kolegas atostogų, pavaduoti ligos atveju ar laikinai papildomai padirbėti ką tik atidarytoje naujoje vaistinėje (nes pirma nusprendžiama atidaryti vaistinę, o tada jau ieškoti, kas joje dirbs). 

Prestižas ir pagarba

O dėl prestižo…

“Ei, tu, nach… bl…, tai parduosi relanijaus ar ne?! Suka tu…”

Ar krautuvininkų pagarbos…

”Tai niekas nenorite dirbti lapkričio 1 d.? Tada lapkričio 3 d. turėsite ateiti penktą ryto! Nepamirškite, kad mėnesio pradžia, todėl akcijos privalo būti sudėliotos prieš vaistinei pradedant darbą!”

Velniop tą tavo prestižą ir pagarbą, K.N.G.!

Juokinga esi, Kristina! Ir, pasirodo, koks neįkandamas riešutėlis tau yra vaistininkystė! Cituoju: “Be to, vaistininkai jau dabar teikia ir kitas farmacines paslaugas: konsultuoja pacientus rūpimais sveikatos klausimais, paaiškina apie vaistų suderinamumą ir vartojimą, vykdo vakcinaciją, gamina vaistus, bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais“.

Kliedesiai

Ką reiškia JAU DABAR? Taip, vakcinaciją pradėjome vykdyti neseniai. Tačiau visa kita… Jeigu LVA pirmininkė nežino, kad vaistininkas nuo pat pirmos savo gyvenime darbo dienos (o ne tik pastaruoju metu) konsultuoja, paaiškina, gamina ir bendradarbiauja, nes taip numatyta jo pareigybėse ir Farmacijos įstatyme, tai tiek ir verta ta LVA ir jos pirmininkė…

„Atsižvelgiant į tai, kad senstančiai Lietuvos visuomenei vis labiau reikia sklandžiai, greitai ir paprastai pasiekiamų farmacinių bei farmacinės rūpybos paslaugų, labai svarbu, kad tinkamą dėmesį šiai sričiai skirtų ir naujoji vyriausybė. Pavyzdžiui, didintų valstybės finansuojamų farmacijos studijų vietų skaičių, taip dar labiau augindama šios profesijos patrauklumą ir svariai prisidėdama prie to, kad Lietuvoje nepritrūks vaistininkų, o mūsų šalies gyventojai turėtų galimybę operatyviai ir patogiai įsigyti jiems reikalingų vaistų ir gauti kitas vaistinėse teigiamas paslaugas“, – apibendrina K. Nemaniūtė-Gagė.

Faktai

Leisiu ir aš sau apibendrinti: 

Didinant valstybės finansuojamų farmacijos studijų vietų skaičių, šios profesijos patrauklumas tik mažės, nes krautuvininkai dar labiau nesiskaitys su darbuotojais, menkins juos, išnaudos ir nuolat baksnos pirštais į duris, sakydami: “Į tavo vietą šimtas norinčių laukia.” 

Profesijos patrauklumas – tai padorus atlyginimas (matuojamas ne už tam tikrų produktų pardavimus ar čekio ilgumą) bei žmogiškos darbo sąlygos su visada šalia esančiu kolega.

Šiandien šalies gyventojai tikrai turi galimybę operatyviai ir patogiai įsigyti jiems reikalingų vaistų (vaistinių skaičius Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis vis dar yra neprotingai didelis). Esmė yra kita – kad tie reikalingi vaistai be trukdžių pasiektų vaistines. Ir, deja, šiam procesui nei papildomas specialistų skaičius, nei profesijos prestižas įtakos neturės.