Vaistininko užrašai

“Man visada rūpi, kad atmosfera mūsų įmonėje būtų vienijanti, sauganti, dalykiška bei komandiška, kad sąlygos jums būtų tinkamos. Nuolat galvojame, kaip galėtume prisidėti prie mūsų gerovės.”

Rašo vieno iš  vaistinių tinklų savininkė, kuri dažnai mėgsta pasigirti savo darbais (nebūtinai visada gerais ir švariais) ir neužmiršta paliaupsinti savęs. Ir ką ji turėjo galvoje, rašydama …prisidėti prie mūsų gerovės? Save, administraciją, ar visus kitus likusius vaistinių darbuotojus? Bet man labiau patinka pirmas sakinys 🙂 Vienijanti, sauganti, dalykiška bei komandiška… Puikūs žodžiai, apibūdinantys požiūrį į darbuotojus. Bet kaip tie žodžiai gali būti susiję su slaptais pirkėjais 🦹‍♂️🦸🏻‍♀️? Ir ar įmonės savininkai tinkamas sąlygas supranta kaip nuolatinį persekiojimą ir mobingą 🧐 

“O kad mūsų demokratiška kultūra pritraukia ir augina geriausius vaistininkus, akivaizdžiai matosi iš padėkų, kurios plūsta kasdien”

Bando darbuotojams (beje, farmakotechnikai liko pamiršti) pakelti ūpą ir savivertę krautuvininkai. Kad vaistinių darbuotojai yra puikūs, priminti nereikia. Bet iki demokratiškos kultūros dar labai toli…

Pasakysiu taip: sulig pirmu  žingsniu įžengus į vaistinę (kai tik pradedi darbą), demokratija pasibaigia 😕

“Toliau ieškome sprendimų, kurie gerintų Jūsų sąlygas.”

“Todėl atnaujinome slaptųjų pirkėjų lankymąsi vaistinėse”, – mintyse užbaigiu aš.

Ech, visgi, visuotinis griežtas karantinas turėjo savų pliusų – bent jau tie prašaliečiai nesimaišė po kojomis ir netrukdė dirbti. Bet,  griežtasis karantinas baigėsi ir krautuvininkai surado sprendimą, kaip pagerinti mūsų sąlygas – atnaujino instrukciją, kaip slapti pirkėjai – sekliai morkos turėtų mus vertinti, o vėliau “regionų karaliukai” mus terorizuoti 😎

Taigi, kokios naujovės mūsų laukia? Taikliausias atsakymas būtų – TPŠTKD (TAS PATS ŠŪDAS TIK KITA DIENA). O jei pasigilinus…

Agentas, detektyvas, šnipas, seklys…nežinau, kaip juos įvardinti. Seklys – asmuo, renkantis slaptas žinias, sekantis kieno nors veiksmus. Lyg ir tinka. Bet per daug garbingas pavadinimas. Pažiūrėjau sinonimus, iš kurių labiausiai patiko uodega (matyt, nuo žodžio sekti, vilktis paskui uodegą), užpakalis, uodeginis. Kadangi visi darbai yra garbingi, vadinsiu šiandien juos vertintojais. O vertinti jiems reikia nemažai. Krautuvininkui labai įdomu, kas vyksta vaistinėje vertintojo įėjimo metu, kurioje vietoje buvo darbuotojai, kiek darbuotojų ir kiek klientų jis matė, ar buvo eilė prie kasos. Žinoma, labai svarbu, kiek teko laukti, kol darbuotojas pradėjo aptarnauti (nes jeigu, pavyzdžiui, dirba vienas ir jam reikia pasislėpus už spintos baigti kramtyti sumuštinio kąsnį, ar užsimauti kelnes ir atbėgti iš WC – tokie reikalai juk nelaukia, tai gali užtrukti ir minutę kitą).

Ne vieną kartą minėjau, kad ne visos vaistinės turi valytojus, o jeigu ir turi, tai jie ateina, pasimosuoja skuduru ir už 15 min. išeina, o likusios dienos grindų švaros užtikrinimas permetamas ten likusiems. Jeigu vertintojas ateis lietingą pažliugusią rudens ar žiemos dieną, pavakarę, o vaistinės darbuotojas (ypač jei jis vienas) nespės prabėgti su šluota, tai iš 8 galimų taškų gali surinkti lygiai 0, nes krautuvininką domina, ar švarios grindys, lentynos nedulkėtos, kaip išdėstyti produktai (ar kaip kariuomenėje, ar kaip pas menininką), ar aptarnavimo vieta erdvi ir neapkrauta lankstinukais (tegul patys mažiau makulatūros veža į vaistines, nes dabar visokių akcijų, pasiūlymų, loterijų ir visokių pažadų klientui turi ne tik į rankas įduoti, bet dar ir į pirkinių maišelį įmesti). Ir pirma reikėtų pasidomėti, ar  pakanka erdvės ne tik klientui, bet ir darbuotojams, nes dabar klientai jos turi ženkliai daugiau.

Kadangi vertintojas turi pažymėti, ar lentynos buvo užpildytos, o gal buvo tuščių tarpų ar prekės buvo pildomos slapto tikrinimo metu, galima tik įsivaizduoti, kaip tai kažkam yra svarbu. O pažiūrėjus galimą įvertinimą (neigiamas – už bent vieną tuščią vietą, kurioje yra kainos lapelis, bet nėra nurodytos prekės), belieka konstatuoti faktą, kad be savo pagrindinio darbo mes turime begalę kitų pašalinių, kuriuos gali atlikti bet kas. Manau, kad žymiai svarbiau yra ne lentynoje išdėstyti produktai, o teisingas jų parinkimas.

Jeigu darbo metu tikrinamas asmuo užsiims tokia neleistina veikla, kaip valgymas, skaitymas, asmeninis pokalbis telefonu, muzikos klausymas per ausines, iš 6 galimų taškų gaus 0. Tai kur ta taip skambiai deklaruota demokratija? Jeigu mano artimam atsitiko bėda, ar aš neturiu teisės ramiai baigti pokalbio? Ar kaip mokykloje, turėsiu slėptis po stalu, kad manęs neužfiksuotų rankoje laikančio telefono? Ir kas atsitiks tam klientui, jei jis pamatys mano rankose knygą? Eikit jūs velniop, demokratijos kūrėjai ir sąlygų gerintojai…

Baltas chalatas, išlygintas ir užsegtas, švarūs ir tvarkingi nagai, plaukai švarūs ir tvarkingai sušukuoti, neryškus makiažas, papuošalai kuklūs – tai jūsų vizitinė kortelė ir 10 balų įvertinimas. Bet jeigu saga prasegta, šukuosena išraiškinga, individuali, bet nebūtinai glotniai sušukuota, nagai tvarkingi, bet ryškūs, papuošalai – man kuklūs, o kažkam prabangūs… Tai juk taip subjektyvu ir balais neturėtų būti vertinama. O dar šaukiam visi – lygios teisės ir kiekvienas individas turi teisę būti  unikalus. Jeigu aš turiu tatuiruotę matomoje vietoje, ar man nebus lemta surinkti 10 balų? Tai visiška diskriminacija 🙅🏻‍♂️

Apie darbuotojo bendravimo įgūdžius daug nesiplėsiu, nes ir taip aišku, kad visi mes norime būti suprasti, apšokinėti, kad su mumis būtų elgiamasi mandagiai, pagarbiai, dėmesingai ir draugiškai. Žinoma, kiekvienas skirtingai vertina ramų toną, temperamentą, stiprų charakterį, kaip ir ne visi sugeba atskirti humorą nuo ironijos (o mūsų darbe viso to – per akis).

Kaip greičiau, tiksliau ir diskretiškiau išsiaiškinti kliento poreikius ir pageidavimus – visa tai ateina su įgyta praktika. Svarbų vaidmenį atlieka ir asmeninės charakterio savybės. Nemanau, kad vienas kitas praleistas ar tiesiog neužduotas klausimas padarytu tave blogu darbuotoju. Kiekviena situacija yra unikali, ne kiekvienas klientas nori būti klausinėjamas, todėl vertinti darbuotoją pagal tai, kiek jis uždavė klausimų klientui, nėra profesionalu ir žmogiška.

20 balų už ant pakuotės užklijuotą lipduką, kuriame surašomas vaisto vartojimas, kelia juoką. Kodėl? Kiek balų gausiu už tai, kad visą reikiamą informaciją užrašysiu tiesiai ant pakuotės, bet ne ant firminio lipduko? Gal lygiai 0. Ar krautuvininkui tai yra taip svarbu dėl to, kad jis prispausdino šimtus tūkstančių lipdukų ir dabar neturi kur jų dėti? O gal labai svarbu, kad klientas namuose visą laiką prieš akis matys YPATINGOS vaistinės logotipą, išspausdintą ant lipduko? Kiek pinigų tam išleista? Tai kur tas atsakingas požiūris į vartotojiškumo mažinimą, gamtos ir ypač medžių saugojimą?

20 balų už tai, kad prie pagrindinio pirkinio pasiūlysite arbatos, maisto papildų, vitaminų ir pan. Šiuo klausimu nuo komentarų susilaikysiu, nes turiu tvirtą savo nuomonę – žmogui siūlyti tik tai, ko jam tikrai reikia, o ne tai, ko reikalauja darbdavys ar iš ko turėtumėte naudą jūs pats.

Ar vaistininkas pasakė, kiek turite mokėti? Yra toks klausimas anketoje. Galvoju, ar gali būti, kad nepasakė? Hmm, jei taip būna, tai 0 taškų. Bet šiaip tai vieni iš lengvai uždirbamų taškų kiekvienam. Jeigu garsiai įvardinsite grąžos dydį, į krepšelį įsimesite dar kelis taškus.

Beje, atsisveikinimas žodžiu yra neprilyginamas linktelėjimui. Pasirodo, linksi tik arkliai. O mes atsisveikiname garsiai ir lengvai uždirbame 25 taškus (geriau jau 💶).

Jeigu atsisveikinant tarėte: Gražios dienos ar Greitai pasveikite, tai būsite įvertintas teigiamai. Bet galite sukurti ir savo asmeninę atsisveikinimo frazę, kurią vertintojas, krautuvininkų prašymu, turi užrašyti. Taigi, įvertinkite savo klientą ir su juo praleistas kelias akimirkas ir atsisveikinkite taip, kaip jums sako širdis ❤️ Jeigu man pasisektų atpažinti slaptą pirkėją, aš jam ištarčiau: Dešimtas hemorojaus lygis. O jis tą žinią perduotų darbdaviams. Gal tada jie susiprastų, kokį hemorojų jie mums varo su savo sąlygų gerinimu.

O paskutinis klausimas pats geriausias – KAIP MANOTE, KIEK LAIMINGI ATRODĖ DARBUOTOJAI? Mes visada esame laimingi, kai mums nereikia prieš nieką apsimetinėti, vaidinti tobulas būtybes ir kovoti su savo sąžine 😉