Vaistininko užrašai

Negailestingai bėga dienos, savaitės, mėnesiai, o problema, susijusi su vaistų trūkumu, niekur nedingo 😕

Vaistų, skirtų rimtoms ligoms gydyti, trūkumas pasiekė kritinį lygį. Kaip jau rašiau anksčiau, pradėjo trūkti ne tik vieno stiprumo vaistų; neliko jokio pasirinkimo vaistų tam tikrose grupėse. Kai tik didmenininkai praneša, kad šiek tiek vaistų įvežė į Lietuvą, jie nerealiu greičiu dingsta iš pasiūlos (čia kaip labdariniai bilietai į A. Mamontovo koncertą Klaipėdoje: nespėjo meras paskelbti apie tokią miesto dovaną, bilietai per kelias minutes, o gal ir sekundes, buvo išparduoti). Jeigu tavo vaistinei pasisekė, tai tu esi palaimintas ( beveik kaip palaikintas 😀), o jeigu ne – toliau suok strazdo giesmes savo klientams…

Paskutiniu metu vaistinės pasidarė kaip turgus: derasi tarpusavyje, keičiasi vaistais, maino labiau joms reikalingą vaistą į ne tokį svarbų, bet svarbų kitai vaistinei. Deja, tokie mainai galimi tik tinklinėse vaistinėse. Žiūri į mėlynąjį ekraną, kuri tavo tinklo vaistinė kuriame Lietuvos kampelyje turi ir, svarbiausia, gali tau perleisti tą deficitą. Tada vedi derybas, ką nors pažadi (pvz., paimti prie to pačio kokį iš galiojimo beišeinantį niekalą), tada maldauji, kad suorganizuotų greitą vaisto išvežimą reikiamu adresu. Jeigu reikia ypatingos skubos tvarka ir vaistas randasi tame pačiame mieste, sėdi po darbo į automobilį ir leki pats pasiimti, kad neduok Dieve, vaistinė neapsigalvotų. Vėliau, skambini ligoniui ir praneši džiugią žinią: “Jūsų vaistai pasiekė beveik galutinį tikslą, prašome atvykti”. Ir ligonis bėgte atbėga tų vaistų, kurių taip ilgai ieškojo, nes gal vaistinė ims ir atiduos labiau sergančiam (situacija kaip su organų transplantacija – kuriam labiau reikia).

O ką daryti toms vienišoms vaistinėms, dar išlikusioms atkaklioje didmeninių tinklų kovoje? Čia jau jokiom dovanom nesuviliosi: neturi vaisto, ačiū, bėgu ieškoti kitur.

Ar tai normalu? Kas čia vyksta? Kokie užkulisiniai žaidimai žaidžiami SAM (Sveikatos apsaugos ministerija) ir VVKT (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) kontroliuojamose žaidimų aikštelėse? Ką veikia didžioji valdininkų armija Farmacijos departamente? Beje, vienas iš šio departamento uždavinių yra: “gerinti gyventojų aprūpinimą vaistiniais preparatais ir farmacinės paslaugos kokybę”. O viena iš funkcijų: “dalyvauti reguliuojant vaistinių preparatų platinimo tinklo veiklą, siekiant užtikrinti gyventojų ir sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą vaistiniais preparatais.”

Kaip matosi dabar, SAM darbo pradžia ir pabaiga buvo naujas kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir kompensacijų skyrimo tvarka. Neneigsiu, tai didelis darbas, bet nereikėjo sustoti ties jo sudarymu. Jei visos vaistinės skalambija, kad vaistų ŽIAURIAI trūksta, tai reikia ne atsišaudyti niekinėm frazėm, kad viskas yra gerai, kad atsirado daug suinteresuotų grupių, kurios siekia diskredituoti naują kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo tvarką ir pan., o imtis kažkokių apčiuopiamų veiksmų. Bet kam tie veiksmai, jei viceministrė  K. Garuolienė įsitikinusi:

“Šiuo atveju pacientams jokių vaistų nepritrūks.”

Bet jų TRŪKSTA!

Kokie gi sekančios institucijos (VVKT) tikslai ir funkcijos?

O jų išties yra nemažai. Aktualios šiai temai ir šiai dienai yra kelios: “Vykdo vaistinių preparatų buvimo Lietuvos Respublikos rinkoje stebėseną; nustato įpareigojimus juridiniams asmenims, vykdantiems veiklą su vaistiniais preparatais, dėl informacijos ir (ar) duomenų pateikimo Tarnybai tam, kad Tarnyba galėtų vykdyti vaistinių preparatų buvimo Lietuvos Respublikos rinkoje stebėseną.”

Tai kaip čia dabar gaunasi: ar VVKT nevykdo stebėsenos, ar juridiniai asmenys neteikia reikiamos informacijos, ar jų abiejų šios problemos neliečia? Stebėsena, sakyčiau, ne tik stebėti, ar vaistas su lietuvišku informaciniu lapeliu. Tegul tas vaistas būna su angliška informacija, svarbiau yra tai, kad jo netrūktų mūsų ligoniams.

Ne kas kitas, bet SA ministras nustato tvarką, pagal kurią VVKT išduoda geros gamybos praktikos ir geros platinimo praktikos pažymėjimus. Velniop tą tvarką ir tuos pažymėjimus, pasakytų tūlas lietuvis, negalintis gauti reikiamų vaistų. O aš iš savo pusės pridėčiau pastebėjimą, kiek daug veiksmažodžių pavartota VVKT funkcijose – tikrina, vertina, nustato, kontroliuoja, renka, kaupia, pateikia, taiko, išduoda, atlieka, nagrinėja, dalyvauja, įgyvendina, teikia. Gal atėjo pats laikas ne tik žodžius rašyti, bet ir veiksmus atlikti?

Jeigu visa tai dėl savų interesų vykdo didmeninės vaistų platinimo įmonės, gal verta perrašyti įstatymus? Ministro įsakyme skelbiama, kad: “Didmeninio platinimo licencijos turėtojas, bendradarbiaudamas su vaistinių preparatų rinkodaros teisių turėtojais, privalo užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą vaistinėms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.”

O kas laukia tada, kai nevykdomi įsipareigojimai?

Karo padėties atveju numatomi žmogaus teisių ir laisvių laikini apribojimai, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos ypatumai, trumpai sakant, tuomet veikia karo padėties Konstitucijos įstatymo projektas. Wikipedia sako, kad tokia padėtis gali būti skelbiama ir esant gamtos stichijoms ar riaušėms. Apie masinį vaistų trūkumą nešnekama 😀 O gaila, nes tuomet gal SAM pati pradėtų daryti reikiamų vaistų užpirkimus, kad nei vieno vaisto, esančio jos pačios sudarytame kompensuojamųjų vaistų sąraše netrūktų.

Kokių veiksmų imtųsi Vyriausybė, jei staiga degalinėse dingtų degalai? Visiškai. Ar taip pat kištų galvą į smėlį ir apsimestų, kad nieko nevyksta? Vaikščiotų pėstute? Ar naudotųsi savo asmenine įtaka savo tikslams įgyvendinti?

Bet apie ką aš čia svaigstu… Vaistai – tai ne degalai. Reikalui esant, galima susikombinuoti. Ne tonos juk reikia. Be to, trūksta tik nemokamų arba dalinai mokamų vaistų. Jei nori mokėti pilną vaisto kainą, atsiras analogų, kurie neįtraukti į sąrašą. Sudėtingiau onkologiniams ir kt. retomis ligomis sergantiems ligoniams, jų vaistai kainuoja tūkstančius 😒

Gerbiamas Ministre, ar neatėjo laikas papildyti tą nelaimingąjį sąrašą, kol žmonės Lietuvoje nepradėjo sirgti labiau? Juk tie patys Lietuvos žmonės dar taip neseniai džiaugėsi, galėdami pasirinkti vaistus, kurie yra pagal jų sveikatą ir kišenę. Dabar neliko nei pasirinkimo laisvės, nei primestų vaistų.

Kaip ir neliko kokybiškos farmacinės paslaugos. O kaip galime kokybiškai ją atlikti, kai darbo metu tenka užsiminėti logistika ir kitais mūsų darbui nebūdingais reikalais?

Ar kontrolieriai ateis mūsų tikrinti, kai pasipils iš žmonių skundai, kad jie negauna vaistų ir yra priversti maklinėti iš vienos vaistinės į kitą?

Beje, vaistinės iš SAM pastoviai gauna privalomų turėti vaistų vaistinėje sąrašą. Jei patikrinimo metu kontrolieriai neranda tų vaistų, vaistinei surašomas aktas. Paradoksas, dabar rankų pirštų neužtektų trūkstamiems vaistams išvardinti. Tai gal atėjo laikas išrašyti pažeidimo aktą SAM?

Už tai, kad reikalauja iš kitų ir nedaro pati. Ir pareikalauti:

LEISKITE MUMS TIK NETRUKDOMIEMS DIRBTI SAVO DARBĄ, T.Y. SUTEIKTI FARMACINĘ PASLAUGĄ, KURIĄ ŽADA KIEKVIENA PADORI VAISTINĖ.