Vaistininko užrašai

Kaip banga gena bangą, taip sveikatos apsaugos ministerija kuria naujas taisykles ir kepa naujus įstatymus. Kartais atrodo, kad ten vyksta varžybos – kas sukurs kuo daugiau ir kvailesnių įstatymų. 

Nuo liepos mėn. pradžios vėl įsigalios nauja kompensuojamų vaistų skyrimo ir išdavimo tvarka, o paskutinį metų ketvirtį planuojama iš sąrašo išimti sudėtinius vaistus.

Pažadai

2019-01-07 įsigaliojo naujas kompensuojamų vaistų kainynas. Tuomet buvo skelbiama, kad jis pasipildė 138 prekinių vaistų pavadinimais, o tai reiškia, kad Lietuvos pacientams kaskart gerėja vaistų prieinamumas ir jie turi vis didesnį medikamentų pasirinkimą vaistinėje.

Tačiau realybė buvo kitokia. Vaistų pasiekiamumas, deja, liko tik popieriuje. Praktika parodė, kad varginančios reikiamų vaistų paieškos nesibaigė, netgi priešingai, keliauti po vaistines ir ieškoti vaistų tapo gyvenimu būdu 😕Būtent dėl nuolatinio sąrašo kaitaliojimo susidarė vaistų tiekimo problema. Vieni gamintojai nepaskaičiavo, kiek pakuočių jiems reikės, nes į sąrašą pateko pirmą kartą, kiti – sumažino importą dėl nestabilios vaistų politikos, treti – tik dėl jiems vieniems žinomų priežasčių.

Taigi, geresniu gyventojų aprūpinimu vaistais girtis nereikėtų.

Vieni kuria, kiti griauna

Siekiant užtikrinti geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą, laikinai ėjusio sveikatos apsaugos ministro pareigas Vytenio Andriukaičio įsakymu buvo patobulinta sudėtinių vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą tvarka. Anksčiau galiojusi tvarka ribojo sudėtinių vaistų kompensavimo galimybes. Todėl pacientai, norėdami pasirinkti jiems patogesnį gydymą, dažniausiai būdavo priversti sudėtinius vaistus įsigyti asmeninėmis lėšomis. Po šio naujai išleisto įsakymo, kompensuojami sudėtiniai vaistai  turėjo greičiau pasiekti ligonius. 

Deja, praėjusiais metais, karaliaujant jau kitam ministrui, į kainyną sunkiau pradėjo patekti sudėtiniai vaistai, skirti širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, todėl net 60% pacientų pirko šioms ligoms gydyti vaistus už pilną kainą. Ir tai darė dėl kelių priežasčių: anksčiau paskirtas gydymas sudėtiniais vaistais buvo efektyvus, gerti vieną tabletę vietoj 3 yra žymiai patogiau bei pašalinių poveikių jaučiama mažiau.

Dvi ar šešios?

Inovatyvus gydymas padeda sukontroliuoti lėtines ligas ir išvengti mirtinų komplikacijų, nes sudėtinius vaistus yra paprasčiau vartoti. Vienoje sudėtinių vaistų tabletėje būna kelios veikliosios medžiagos, todėl nebereikia gerti daugybės skirtingų vaistų. Žinant tai, kad daugeliui pacientų išrašoma ne vienas, ir ne du vaistai, sudėtiniai vaistai yra puiki išeitis. Kuo daugiau tablečių skirta išgerti per dieną, tuo didesnė tikimybė, kad ligonis jų visų neišgers. O gydant sudėtiniais vaistais, užtenka vos vienos ar dviejų tablečių per dieną, todėl ligoniai daug geriau laikosi jiems paskirto gydymo, nepamiršta išgerti tablečių. Tai duoda ne tik gerų gydymo rezultatų, pagerėja išgyvenamumas bei mažėja komplikacijų rizika.

Sudėtiniai vaistai yra reikalingi sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis: diabetu, išemine širdies liga,  širdies nepakankamumu, taip pat persirgusiems miokardo infarktu. Tokie vaistai sukuria pridėtinę vertę sergančiajam, nes paprasčiau yra kontroliuoti ligą, išvengiant brangiai kainuojančių hospitalizacijų.

Apribos paciento galimybes

Dabar SAM vėl nusprendė keisti vaistų kompensavimo tvarką, kurią kritikuoja ne tik eiliniai ligoniai, tačiau ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Konkurencijos taryba. Tačiau SAM klerkai numoja į tai ranka, teigdami, kad nemato sudėtinių vaistų naudos.

Beje, sudėtinių vaistų deriniai Europoje naudojami pakankamai seniai. Vis daugiau šalių įžvelgia gydymo režimo naudą ir vaistus įtraukia į kompensuojamų vaistų sąrašą. Tik ne Lietuva 😒

Racionalus vaistų vartojimas

Racionalus vaistų paskyrimas, vartojimas ir vartojimą skatinančios priemonės yra pagrindas, dėl kurio pasiekiamas teigiamas gydymo efektyvumas bei darbingi ligonio gyvenimo metai. Tai – plačiai mąstančių žmonių nuomonė. Tačiau SAM pozicija šiuo klausimu priešinga:

Sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė dėsto: 

“Sudėtiniai vaistai kol kas yra marketingo produktas, bet iš tikrųjų jie gali skatinti perteklinį medikamentų vartojimą. Kad sudėtiniai vaistai turi pridėtinę vertę, nėra įrodyta…”

Įdomu, ar ji kada nors pasiklauso iš šalies, ką pašneka Lietuvos žmonėms? Šalyse, kuriose yra stipri sveikatos sistema, seniai taikomi inovatyvūs gydymo metodai, deja, pas mus dar šie metodai neįrodyti… O kaip pavyks įrodyti, neskiriant šių vaistų? Manau, kad tie įrodymai greitai pasitvirtintų, jeigu jai pačiai ar artimiems žmonėms prireiktų tokių vaistų.

O kaip mąsto pats ministras?

“…niekas nenori (…) uždrausti vartoti tuos sudėtinius vaistus.”

Tai kas čia kalčiausias? Kas užsimojo keisti tvarką?

Įrodyta nauda

Diabetas, arterinė hipertenzija ir dislipidemija – tai ligos, kurioms išlaidos yra didžiausios. Visų pirma, dėl nereguliaraus vaistų vartojimo. Kuo daugiau ligoniui reikia išgerti tablečių, tuo labiau jis gudrauja 😀:

“Išgersiu vieną ir užteks, nes dar per pietus ir vakare reikės, o skrandis tai ne svetimas, reikia patausoti. Ir tablečių liks juodai dienai…”

Žmogus susimąsto tik tada, kai liga tampa nekontroliuojama. Gydytojas keičia planą, nežinodamas tikrosios priežasties, kodėl gydymas neduoda laukto rezultato. Pritaikyti naują vaistą pacientui užtrunka kelis mėnesius, kartais – net iki metų. Visa tai valstybei kainuoja pinigus. Vaistų kaitaliojimas neabejotinai paveikia ir paciento sveikatą, nes reikia dažnai keisti ir derinti vaistus tarpusavyje. Ar nepakanka argumento, kad užtikrinus tinkamą kompensavimo mechanizmą sudėtiniams inovatyviems vaistams, galima padėti spręsti širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumo problemą ir pailginti paciento gyvenimą. Galų gale, leiskite žmogui rinktis pačiam! Nejaugi Lietuvos žmonės tokie kvaili, kad viską reikia nuspręsti už juos?

Ne visada brangiau

Ministras piktinasi dėl to, kad žmonės geria vis daugiau kompensuojamųjų brangesnių sudėtinių tablečių, kuriose yra kelios veikliosios medžiagos ir atsisako pigesnių su viena veikliąja medžiaga. Taip esą ir vėl sunkiamas biudžetas. Pvz., yra medikamentas, kurio vienoje tabletėje telpa trys veikliosios medžiagos, o kitame – tos pačios medžiagos yra atskirose tabletėse. Jei visus komponentus jungiančio medikamento kaina yra didesnė, ministras ragina rinktis tris atskirus 🤨

Įdomu būtų sužinoti, ar pats jis irgi rinktųsi tris tabletes vietoj vienos? Jei taip, tai kam Lietuvai taip kvailai mąstantis ministras 🤔

Beje, palyginau keliolikos vaistų derinių kainas (trijų dalių sudėtinio vaisto ir trijų atskirų tų pačių veikliųjų medžiagų dėžutes). Daugelio sudėtinių vaistų kaina skiriasi tik centais, yra ir keliais eurais, tačiau ar galima žmogaus sveikatą vertinti trimis keturiais eurais?! 👹 Manau, ne vienas pirkėjas vardan savo sveikatos sutiks iš savo kišenės primokėti tuo likusius eurus.

Radau ir tokį vaistų derinį, kuriame sudėtinis vaistas yra pigesnis nei perkant atskirai sudedamąsias medžiagas keliose dėžutėse. Vadinasi, ne viskas juoda kaip yra piešiama.

Vaistų tarpusavio sąveika

Jei  vaistas sukurtas su dviem ar trim komponentais, vadinasi, yra įrodyta, kaip jis veikia ir koks jo poveikis organizmui.  Tai reiškia, kad visos veikliosios medžiagos, esančios vienoje tabletėje dera tarpusavyje. O tai yra labai svarbu. Kai gydytojas paskiria tris tabletes su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis, ne visada jos tinkamos vartoti viena kitos atžvilgiu. Mano praktikoje pasitaiko atvejų, kai gydytojo paskirti vaistai visiškai nedera tarpusavyje, sukeldami pavojų žmogaus sveikatai. 

Gydytojai saugiau jaustųsi, galėdami skirti vieną tabletę vietoj trijų, tuo labiau, kai ligonis turi gretutinių ligų ir tas ligas jau gydo kitos specializacijos gydytojai (pvz., kankina širdies ligos, aukštas kraujospūdis, diabetas ir depresija, o dar grybelį reikia išgydyti – gali tekti net 9 tabletes išgerti per dieną, o ir gydytojų, kurie skirs vaistus, bus net trys ar keturi). Kitose šalyse vaistų suderinimą atlieka farmacininkas, pabaigęs papildomus klinikinės farmacijos mokslus ir dirbantis poliklinikose. O ką daryti mūsų medikams?  Kaip jiems suderinti šitiek vaistų, kai už durų laukia nesibaigiantis srautas ligonių?

Kam visa tai naudinga?

Tai jūs pabandykite atsakyti į šį sudėtingą klausimą, nes aš atsakymo nerandu. Vienais metais naudinga vienokia tvarka, kitais – jau nenaudinga. Vienam ministrui atrodo vienaip, kitas teigia, kad jau reikia kitaip. Vieną ketvirtį gamintojai skundžiasi, kitą – tyli, o trečią – katutes ploja 👏

O žmonės visus sprendimus (teigiamus ir neigiamus) savo kailiu išbando.