Vaistininko užrašai

Sako, kad laimė būna įvairi… Aš galvoju, kokia kvailystė. Laimė. Kada ji būna? Kai viskas idealu? Absoliučiai viskas? Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol supratau, kad laimė – tai ne absoliučiai viskas, o:

• Kai niekur neskauda…
• Kai sveiki vaikai…
• Kai jie užauga padoriais žmonėmis…
• Kai yra kam papasakoti savo sapną…
• Kai yra apie ką pamąstyti vienatvėje…
• Kai yra namai, į kuriuos norisi sugrįžti…
• Kai sieloje ramybė…
• Kai sulauki ryto…
• Kai tau skambina šiaip sau…

Laimės, iš tikrųjų, tiek daug. O mes jos vis laukiame ir laukiame, nežinodami, kad ji būna įvairi, ne tik gyvenimiška, bet ir profesinė laimė:

• Kai dirbi taip, kaip norisi ir tinka tau, net jei tai netinka niekam kitam…
• Kai tu nieko ypatingo nepadarei, bet tau ateina padėkoti…
• Kai ateini į darbą ir nepajunti, kad jau laikas namo…
• Kai tavęs neiškoneveikė, neapvogė, neapspjaudė ir neužkrėtė…
• Kai gali pasirinkti gerą knygą vietoje žlugdančio ir tuščio pokalbio…
• Kai gali tylėti, kai norisi, ir būti su savo tyla pasaulyje, kuriame visi visada turi ką pasakyti…
• Kai žinai, kad darbas nepasirūpins tavimi, kai sirgsi. Tai padarys tavo draugai ir tėvai…

Tikra laimė, kai vieną dieną suvoki, jog tiek gyvenime, tiek ir darbe reikia šiek tiek melo ir šiek tiek tiesos, kad galėtum išlaikyti pusiausvyrą.