Vaistininko užrašai

Kadangi prasideda atostogų metas, pats laikas pagalvoti apie apsaugos priemones nuo saulės. Negalėjau pagalvoti, kad išsirinkti gerą priemonę bus taip sunku. Jau vien tai, kiek pavidalų radau, leido suprasti, kad lengva nebus 😀

Per eilę metų šalia apsauginių kremų lentynose nugulė: losjonai, pieneliai, emulsijos, aliejai, geliai, skysčiai, purškalai, purškikliai, fluidai. Ką pasirinkti?

Naujų gamintojų rinkoje taip pat padaugėjo. Kainų žirklės – pakankamai plačios. Galima įsigyti ir už 2€ ir už 72€. Žinoma, norisi pačio geriausio 😀

Liūdina tai, kad net specialistai tiksliai nežino, kas mūsų odai gali pakenkti, o kas – padėti. Vienais metais rekomenduojamos vienos sudėties priemonės, o po metų – požiūris staiga keičiasi. Ir tai, kas buvo pripažinta anksčiau, dabar jau gali sukelti ir vėžį. Paradoksas – saugaisi nuo odos vėžio priemonėmis, kurios laikui bėgant gali sukelti vėžį 😯

Kokių medžiagų šių kremų sudėtyje reikėtų vengti labiausiai?

Oxybenzone – prasiskverbia per odą į mūsų organizmą, imituoja hormono estrogeno veiklą

3-benzylidene camphor (Mexoryl SD), Octyl methoxycinnamate – taip pat neigiamai veikia hormonų sistemą

Vitaminas A (įeina į maždaug trečdalio kremų sudėtį) – gali paspartinti odos žaizdų, navikų atsiradimą.

Taigi, turintiems jautrią odą ar alergiškiems žmonėms geriausiai rinktis kremus, kurių sudėtyje yra cinko oksido ir titano oksido. Tai fizinių filtrų pagrindu sukurti kremai, tinkami kiekvienai odai. Jie veikia kaip fizinis barjeras, trukdantis UV spinduliams prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius ir taip suteikia efektyvią ir patikimą apsaugą. Minusas – šie kremai sunkoki, neretai kemša poras ir praktiškai visada palieka baltą šydą 😀 Jeigu gamintojai naudoja iki nano dydžio susmulkintus filtrus, tokių trūkumų galima išvengti. Tačiau nanodalelių poveikis aplinkai ir žmogui kol kas nėra tinkamai ištirtas. Nano dydžio medžiagos pereina ląstelių membranas ir fiziologinius barjerus, pasiekia kraują, o kokias pasekmes organizmui sukels vėliau – niekas nežino 😕 Beje, apie nanodaleles turi būti nurodyta gaminio etiketėje (pvz., Titanium dioxide (nano).

Cheminiai filtrai įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį. Pagrindinis trūkumas – sudėtinių dalių nestabilumas. Veikiant saulei, suskyla dalis medžiagos, odoje vyksta cheminė reakcija, atsiranda tarpinių reakcijos junginių, kurie veikia kaip fotooksidantai. Jų koncentracija gaminiuose yra ribojama dėl pavojaus sveikatai. Kremai su cheminiais filtrais sukelia alergines ir fotoalergines odos reakcijas.

Vertingiausi kremai, kurių sudėtyje yra vienas kitą papildančių abiejų rūšių filtrų.

Sveikai apsaugai nuo saulės tinka ir 100% natūralūs augaliniai aliejai (nerafinuotas kokosų, sviestmedžių, palmių aliejus). Tačiau tokios priemonės neužtikrina ilgalaikės apsaugos.

Gaminami ir biologiniai, natūralios kilmės filtrai. Vieni jų – jūros vandenyje gyvenančios ir besidauginančios bakterijos Thermus Thermophillus, koraliniai Lithothamnium dumbliai, Porpumbilicalis raudonieji dumbliai, iš juodųjų avių vilnos, kalmarų ir aštuonkojų liaukų gaunamas melaninas. Deja, naudojami vieni, šie filtrai stipriu apsauginiu poveikiu nepasižymi, todėl beveik visuomet kosmetikos priemonės papildomos nedideliu kiekiu cheminių ir fizinių filtrų.

Kaip pasirinkti tinkamą SPF? Yra keli odos tipai. Neapsiriksite, jeigu save priskirsite pirmam odos tipui. Šviesiaodžiui paprastai pakanka pabūti saulėje 10-15 min. Taigi, jei kremo SPF15, saugu saulėje būti 150 min. (SPF15x10 min.)

Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF turinčias kosmetikos priemones.

SVARBU NEPAMIRŠTI:

• Tepti kremu 15-30 min. iki išėjimo į lauką, nes jis turi įsigerti į odą, turi pradėti veikti veikliosios medžiagos
• Užsitepti pakankamą kremo kiekį. Vieną kartą kūnui ištepti reikia ~ 6 pilnų arbatinių šaukštelių kremo nuo saulės
• Kas kelias valandas pakartotinai teptis kremu (prakaituojame, todėl natūraliai netenkame dalies apsaugos)
• Po maudynių taip pat tepame pakartotinai, nes nuvalome rankšluosčiu
• Saulė pavojingiausia nuo 11 iki 15 val. Tuomet yra didžiausia nudegimo rizika
• Vanduo praleidžia iki 95% UV spindulių, jie pasiekia net 0,5 m gylį
• Pro debesis prasiskverbia iki 90% saulės spindulių

Svarbiausius dalykus pasistengiau surašyti, o kokią konsistenciją pasirinksite (kremą, losjoną, emulsiją ar purškiklį) jau ne taip ir svarbu. Pienelis – dažniausiai lengvos konsistencijos, greitai įsigeria į odą. Losjonas – lengvai pasiskirsto ant odos, taip pat greitai įsigeria į odą, padeda išlaikyti odos drėgmę. Purškiamieji apsauginiai kremai ar aliejai yra patogūs naudoti, tačiau gali būti ne tokie veiksmingi, nes žmonės jų užsipurškia mažiau nei tepamojo 😀 Kremo efektyvumas nebūtinai yra mažesnis, tačiau priklauso nuo to, kaip kruopščiai žmogus jį paskirsto ant odos.

Ką gi, einu į gero apsauginio kremo medžioklę, tada dalinsiuosi įspūdžiais 😀