Vaistininko užrašai

Niekaip nenoriu susieti Lietuvoje minimų Žolinių ir šiandienos temos. Tiesiog, toks sutapimas, kad šią dieną rašau apie žolę ir kitas priklausomybes, kurios apsėda netikėtai, o apleidžia – ne visus ir ne visada 😏

Kanapės

Arba marihuana – labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Kas dar nežino, tai – džiovintos viršutinės augalo dalys, primenančios sausą žolę (gal todėl ir vadinamos “žole”?). Spalva gali būti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkai rausvos. Marihuana rūkoma suktinėmis cigaretėmis.

Hašišas – kanapių derva, gaunama iš viršutinių augalo dalių: lapų ir žiedynų. Ji supresuojama į gumulėlius, kurių spalva gali būti nuo šviesiai rudos iki juodos. Gabalėliai primena gumą, odą ar kamštį. Labai retai hašišas vartojamas milteliais. Jis dažniausiai rūkomas pypke, sumaišytas su tabaku arba cigarete.

Apie pusę surūkyto preparato absorbuoja plaučiai. Pro plaučių audinį jis greitai patenka į kraują, todėl išvengiama skaidymosi kepenyse. Kanapės gerai tirpsta riebaluose ir greitai kraujo išnešiojamos į organus, turinčius riebalinio audinio: kepenis, smegenis, kiaušides, sėklides, antinksčius, riebalinį plaučių audinį. Tetrahidrokanabinolis (THK) patenka į placentą, motinos pieną, paveikia kepenų fermentus. THK kraujyje gali būti randamas net 20 valandų po vartojimo.

Nuolat vartojantys kanapes asmenys užsisklendžia savyje ir būna mieguisti. Ilgainiui silpsta dėmesys, atmintis, galimybė įsisąmoninti naują informaciją. Pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus tampa pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės dozės gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ir nemalonių emocijų ar haliucinacijų. Reguliarus kanapių vartojimas stumia į apatiją, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, slopina norą tobulėti, trikdo gyvenimo ritmą. 

Pavojai. Po kurio laiko, vartojant kanapes, narkotinio apsvaigimo nebūna, todėl kyla noras jas maišyti su kitomis narkotinėmis medžiagomis. Gali formuotis priklausomybė, kuri pasireiškia įpročiu ar poreikiu kasdien surūkyti kelias kanapės suktines. Abstinencijos sindromas pasireiškia psichologiniu diskomfortu, dirglumu, nekantrumu, apetito praradimu, nemiga. Kai kuriuos asmenis kanapių rūkymas skatina vartoti kitus narkotikus. 

Priklausomybė nuo kanapių formuojasi lėčiau nei nuo kokaino, heroino ar amfetamino, tačiau atsiradus šiai priklausomybei, nutraukti vartojimą yra sunku kaip ir mesti rūkyti 😕

Narkotinės medžiagos

Amfetaminas, metamfetaminas, heroinas, ekstazis – narkotinės medžiagos, kurias draudžiama vartoti ir jomis disponuoti.

Amfetaminas – tai gelsvai balti arba šviesiai rudi milteliai, gali būti geriami (milteliais ir tabletėmis), įkvepiami, rūkomi, o tirpalai – švirkščiami į veną. Ši medžiaga veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip organizme gaminamas adrenalinas. Net nedidelės amfetamino dozės gali sukelti į psichozę panašių simptomų – kilti jaudulys, nerimas, baimė, panika, nepagrįstas įtarumas. Pasitaiko kliedesių, haliucinacijų. Paranoidinė psichozė – ne tik dėl narkotinio veikimo, bet ir nuolatinės nemigos rezultatas. Nesterilūs švirkštai vartotojams gali atnešti hepatitą B, C, ŽIV. Amfetamino vartojimas laipsniškai keičia charakterį (ir nebūtinai į gerą pusę 😄). Asmuo, vartojantis amfetaminą, ilgainiui praranda pasitikėjimą savimi, tampa nerimastingas, blogėja judesių koordinacija. Nutraukusieji amfetamino vartojimą nepatiria kaulų laužymo, tačiau būna labai išvargę, alkani, depresiški, sutrinka jų miegas. Tačiau potraukis vartoti amfetaminą išlieka ilgai. Be visų šių blogybių gresia perdozavimas. Tuomet atsiranda raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas ir pakilusi kūno temperatūra. Galimi traukuliai ar koma, mirtis dėl smegenų kraujagyslių nepakankamumo, širdies veiklos sutrikimo. Mirtis dažniausiai ištinka, kai vartojamos amfetamino injekcijos.

Kokainas

Tai augalinės kilmės narkotikas, išskiriamas iš šiltųjų kraštų krūmo, vadinamo kokamedžiu. Krekas – tai kokaino forma, vartojama rūkyti, rūkomas traška. Krekas – baltos, gelsvos ar pilkos spalvos kristalai, rūkant maišomi su marihuana ar tabaku.

Grynasis kokainas (kokaino hidrochloridas) yra baltos spalvos milteliai, panašūs į pudrą, kartūs. Kokainas, dar vadinamas sniegu, ledu, koksu, uostomas įkvepiant pro nosį. Vartojant tokiu būdu, apie 30-40% dozės pro nosies gleivinę patenka į kraują, poveikis greitas. Prie kokaino priprantama, todėl euforijai pasiekti reikia vis didesnių dozių. Formuojasi labai stipri priklausomybė ir nenumaldomas noras vartoti šį narkotiką. Pavartojus kokaino, suaktyvėja širdies veikla, pagreitėja kvėpavimas, padidėja kūno temperatūra, pagausėja prakaitavimas, išsiplečia akių vyzdžiai. Nuolat vartojant kokainą sutrinka miegas, judesių koordinacija, gali atsirasti nuolatinis nuovargio jausmas, nervingumas. Dažnas kokaino uostymas žaloja kvėpavimo takų gleivinę. Kaip ir vartojant amfetaminą, gali kilti baimės, persekiojimo jausmas, atsirasti ūmios psichozės reiškinių.

Haliucinogenai

Gali būti gamtiniai ir sintetiniai. Gamtiniams haliucinogenams priklauso psilocibinas, esantis magiškuose grybuose, kurie vartojami žali ar džiovinti. Plačiausiai vartojamas sintetinis haliucinogenas – LSD (lizergininės rūgšties darinys). Dažnai vartojami maži ženkliukai, narkotine medžiaga išmirkyti popieriaus gabaliukai, kurie lipdomi prie burnos gleivinės. LSD poveikis priklauso nuo vartotojo nuotaikos, vartojimo vietos ir aplinkos. Šis narkotikas sukelia iškreiptą aplinkos suvokimą – ryškiau suvokiamos spalvos, garsai, daiktų formos, kurios gali įgauti netikėtų pavidalų. Kartais šie vaizdiniai gali būti malonūs, kartais – ne visai 😀 Haliucinacijos panašios į psichikos ligonių. LSD poveikis dažnai būna labai trumpas ir greitai praeinantis. Beje, jis gali kartotis net ilgą laiką šios medžiagos nevartojant.

Lakiosios medžiagos

Tirpikliai, klijai, lakai, žiebtuvėlių dujos (butanas, propanas), sausieji valikliai, benzinas. Vartojamos įkvepiant jų garus, dažniausiai suvilgius jomis medžiagos skiautę. Lakiųjų medžiagų įkvėpimo sukeltas girtumas panašus į alkoholio poveikį. Šių medžiagų uostymas iš pradžių sukelia euforiją, jaučiamas pasitenkinimas, sustiprėja garsų, šviesos, spalvų jutimas, vaizdiniai, sutrinka nuovoka. Vėliau gali prasidėti slopinimas ir sąmonės netekimas. Prie lakiųjų medžiagų uostymo priprantama, tai tampa įpročiu, psichologine priklausomybe. Įkvepiamos medžiagos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus organus. Asmuo tampa dirglus, nerimastingas.

Raminamieji vaistai

Dažniausiai vartojami raminamieji vaistai – benzodiazepinai bei jiems panašios medžiagos, kurios taip pat skatina priklausomybę. Pastoviai vartojant šiuos vaistus, organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją benzodiazepinų grupės vaistams, yra atsparesnis ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Atsiradus priklausomybei, kai bandoma nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti traukulių. Abstinencija nuo raminamųjų ir migdomųjų yra kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi. Gydant abstinencinį sidromą laipsniškai mažinamos raminamųjų ir migdomųjų dozės.

Beje, Lietuva pagal suvartojamų benzodiazepinų kiekius išsiskiria Europoje. Ji kelis kartus lenkia Skandinavijos šalis, kuriose, kaip įprasta, daug dažniau fiksuojami prastesnės psichikos sveikatos rodikliai. Nemažai žmonių nė nenutuokia, kad yra priklausomi,  tiesiog vartoja šiuos vaistus ir tai jiems atrodo normalu.

Opioidai

Natūralios kilmės opioidai – morfinas, kodeinas – gaunami iš aguonų galvučių sulčių. Sintetiniai opioidai gaminami vaistų pramonėje. Iš pusiau sintetinių (chemiškai apdorotų natūralių) opioidų populiariausias yra heroinas. Šis, jei yra gana grynas, vartojamas įkvepiant garus (pakaitinus žiupsnelį ant folijos). Mažos koncentracijos heroinas ir aguonų nuoviras švirkščiami į veną. Lietuvoje buvusį tradicinį opioidą (aguonų nuovirą) pakeitė labiau prieinamas heroinas.

Opioidai veikia galvos ir nugaros smegenis, o per nervų grandinėles – visą organizmą. Jie malšina skausmą ir sukelia euforiją. Neturintys priklausomybės šioms medžiagoms, paprastai jaučia tik ramybę, komfortą dėl sumažėjusio skausmo ir nuotaikos pasikeitimą, susijusį su poveikiu blaiviai mąstyti.

Esant priklausomybei, heroinas švirkščiamas 2-3 kartus per dieną. Kadangi opioidai slopina kvėpavimo centrą, perdozavimas ir mirtis nuo perdozavimo pasitaiko gana dažnai. Perdozavus gali ištikti koma, susitraukti vyzdžiai (pasidaro taškelio formos), apsunkti kvėpavimas, oda tapti išblyškusi.

Pagalba

Kaip ir esant kitoms lėtinėms ligoms (cukriniam diabetui, hipertenzijai), nėra stebuklingo vaisto priklausomybėms išgydyti. Šiais atvejais svarbu tartis su specialistais, kaip keisti elgesį, įpročius, aplinką siekiant susilaikyti nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, kokios taktikos imtis įvykus atkryčiui. Sėkmingo gydymo tikimybė didėja, jei pacientas pradeda geriau suvokti savo priklausomybės simptomus ir susirgimo eigos dėsningumus. Minimali gydymo trukmė – ne mažiau kaip 3 mėnesiai, nes tiek laiko reikia, kad būtų pasiekti elgsenos pokyčiai. Vieniems priklausomiems asmenims pavyksta išsiugdyti ir įtvirtinti naujus įpročius per keletą mėnesių ar metus, tačiau daugeliui reikalingas nuolatinis kontaktas su paramos šaltiniu, kartais – visą gyvenimą.

Ežiuko nuotykiai

Eina meška per mišką ir sutikęs ežiuką, pasiūlo jam patraukti suktinę (kanapių). Ežiukas pabando, o meška klausia:

– Ar jauti ką nors?

– Nieko nejaučiu.

Meška pasiūlo pakartoti ir vėl klausia:

– Nu, kaip? Ar jauti ką nors?

– Nieko nejaučiu, – atsako ežiukas.

Tada meška nusistebėjusi, pasiūlo dar kartelį. Ir vėl klausia:

– Gal dabar jau ką nors jauti?!

– Nieko nejaučiu, nei rankyčių, nei kojyčių…

😳🤩😤