Vaistininko užrašai

Norint, kad susiformuotų įpročiai, prireikia ne vieno, ir ne kelių kartų tam tikram veiksmui atlikti. Lyg ir savaime suprantama tiesa. Kai ko nors nepadarau, ką turėčiau padaryti (pavyzdžiui, vairuojant neparodau posūkio arba važiuojant dviračiu per pėsčiųjų perėją, nenulipu nuo jo), tuomet teisinuosi:

“Niekaip neišsiugdau įpročio tam ir anam”.

Kartą taip besiteisinant prieš vaikus, vienas jų atkirto:

“Norint išsiugdyti įprotį, veiksmą turi kartoti 66 dienas.”

Sakau, kokia nesąmonė! Jei nedariau tiek metų, tai niekada ir nedarysiu 🤭Dabar šis posakis taip įsišaknijo mūsų šeimoje, kad progai pasitaikius vis primename vienas kitam: “Dar liko 35 dienos ir jau pradėsi tą daryti 😂”. O kai rimtai įsitrauki, tai žiūrėk, kad nejučiom jau ir darai, net ir 66 dienų neprireikia. Sakau iš savo patirties: gavau dovanų česnako smulkintoją, bet prireikus tą česnaką susmulkinti, kaip visada, imu peilį ir smulkinu. Tada už nugaros išgirstu: “O kodėl vėl su peiliu?!”. Sakau, tiek metų naudojau peilį, kad niekaip neprisimenu, jog galima kitaip 🙂 Ir greitai išgirstu priminimą: “66 dienos ir viskas pasikeis”. Ir tikrai, pagaliau peilį naudoju kitiems reikalams.

Bet nebūčiau eilinis mirtingasis, jei man nebūtų iškilęs klausimas: “O kodėl 66 dienos? Kodėl ne 55?” Pasirodo, čia tyrimais paremta tiesa. Vis dėlto, priklausomai nuo asmeninių žmogaus savybių ir veiksmo tipo, šis skaičius gali skirtis. 

Beje, įpročius (o jų gali būti ir blogų) numarinti yra sunku (kartą išmokus važiuoti dviračiu, smegenys niekada nepamirš, kaip tai daroma). Įpročiai daro labai didelę įtaką mūsų elgsenai ir gali būti pagalbininkai kelyje į teigiamus pokyčius. Tačiau, kai kurių įpročių atsisakyti yra sunku. Pavyzdžiui, mesti rūkyti. Tuomet galima bandyti įgyti naują įprotį – tiesiog blogą pakeisti geresniu ir pradėti kramtyti gumą 🤣 Turėjau įprotį –  pakramtytą gumą (ne nuo rūkymo 😂) išmesti per automobilio langą. Iki tam tikro laiko sėkmingai tą ir dariau – kol vaikas (kai dar buvo mažesnis) paprotino: “Negalima mesti kramtomosios gumos BET KUR, nes paukštis praris ir gali žūti 😬”. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek dienų prireikė pakartoti šį veiksmą (gumą ne mesti per langą, bet vynioti į popierėlį), bet šiandien išdidžiai galiu pareikšti, kad mažųjų išminčių pamoką išmokau gerai. Tiesa, bandant pakeisti įprotį ir kartojant veiksmą kokį 63 kartą, dar pagavau savo ranką kišant per langą, bet laiku sustojau. Taigi, įprotis susiformavo visam gyvenimui 🤙

Norėčiau artimiausiu metu išsiugdyti sekančius įpročius:

• Užrakinti vaistinę 10 min. ir ramiai pavalgyti (tik va, kad susidarius įpročiui jau galiu ir nebedirbti vaistinėje 😧);
• Neduoti prekių skolon;
• Ignoruoti administracijos laiškus, kuriuose skatinamas vaistų pardavimas ir apstu kitokių keistų reikalavimų;

Taip pat išugdyti klientų (ne visų) įpročius:

Pirma pasisveikinti, o tada jau užduoti visus kitus rūpimus klausimus: “Ką šiandien turite parduoti pigiau?”, “Ar bus nuolaida?” ir pan. Bet kaip tą padaryti 🧐

Nenaudojamus vaistus atnešti į vaistinę, o ne pakeliui išmesti į atliekų konteinerį. Pakartojus 66 dienas gal ir pavyktų 🤓

Dar ant kiekvienos vaistų dėžutės turėtų būti didelis užrašas su įspėjančiais ženklais ☠️ (kaip ant cigarečių pakelių): Neracionalus vaistų vartojimas gali turėti nepataisomų pasekmių jūsų sveikatai. Gal praėjus 66 dienoms,  nuolat bežiūrint į tą užrašą, klientas prarastų įprotį neapgalvotai pirkti vaistus ir juos naudoti?

Formuojant įpročius, įdomu būtų atlikti eksperimentą: vaistinės vitrinoje šalia plakato, skelbiančio apie akcijas, pakabinti kitą plakatą su informacija, kuri, atvirkščiai, neskatintų vaistų pirkimo ir vartojimo. Kažin kuris plakatas padarytų didesnę įtaką įpročių (pirkti ar nepirkti) formavimuisi 🤔

Tiesa, atlikti tyrimai parodė, kad kai kuriems įpročiams išsiugdyti gali prireikti ištisų metų 😮 Šiaip ar taip, 66 dienos  – visiškai geras orientyras. O kai kažko nedarai (nors tai privalu daryti), galima pasiguosti: “Dar nepraėjo 66 dienos. Dar įprotis formavimosi stadijoje. Bet jau tuoj…”