Vaistininko užrašai

Prieš veliantis į tokias diskusijas, noriu pabrėžti, kad neturiu nuomonės šiuo klausimu. Jeigu be jokių išvedžiojimų reikėtų atsakyti į kelis klausimus, tai mano atsakymai būtų konkretūs:

Ar Lietuvai reikia naujų vaistinių?

Mano atsakymas – ne.

Ar norėčiau dirbti valstybinėje vaistinėje?

Mano atsakymas – taip 😀

Bet mano šiandienos rašinys – ne apie tai, ar reikia, ar nereikia. Labiau norėčiau pasigilinti į įvairių suinteresuotų grupių išsakytus argumentus su užslėptais  ir nebūtinai kilniais tikslais 🤨

“Ar mums tikrai reikia dar daugiau vaistinių ir dar valstybinių?”, – perskaičiau viename interneto portale. 

Tikriausiai, reikėtų atsakyti Ne, nes Lietuva ir taip turi vos ne tankiausią vaistinių tinklą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tačiau šis rodiklis, deja, neužtikrina atokiose Lietuvos vietose gyvenančių piliečių aprūpinimo vaistais. O jie taip pat serga. Serga ne tik sezoninėmis ligomis. Neaplenkia jų ir lėtinės, ūmios ar sunkios ligos. Ir kai staiga ar planuotai prireikia įsigyti tam tikrų vaistų, jie negali taip kaip didesniuose miestuose rinktis, į kokią vaistinę jiems keliauti ir kurį pavadinimą pasirinkti – BENU, Camelia, EURO, Gintarinė, Apotheca, Apotheka (taip taip, skiriasi viena raidė, bet tinklas jau kitas), Norfa… O gal kokią privačią individualią užsilikusią dar pavyks aptikti. Nemažai dar Lietuvoje yra tokių vietų, kur ši problema išlikusi. Didieji vaistinių tinklai viską kruopščiai apskaičiuoja, kur jiems apsimoka steigti naują vaistinę. Jei vieta buvo pasirinkta netinkamai ir vaistinė neneša planuoto pelno, ji, paprasčiausiai, yra uždaroma. Ir vėl desperatiškai ieškoma naujos vietos. Bet na nauja vieta tikrai nebus kažkokiame užkampyje. Ir tada supranti, kad tie vaistinių šūkiai “Mes rūpinamės jumis!”, “Jūs mums svarbiausi!”, “Jūsų sveikata mums svarbu” staiga netenka prasmės. Nes šiems verslo rykliams rūpi tik jūsų perkamoji galia 💶, o ten, kur jos nėra, nėra ir ryklių 🦈

“Didžiausia grėsmė išlikimui iškiltų toms vaistinėms, kurios šiuo metu veikia sveikatos priežiūros įstaigose ar prie jų”, – baiminasi vaistinių tinklams atstovaujanti suinteresuota grupė. O kai tie patys didieji tinklai kūrėsi šalia gydymo įstaigų, nors ten jau veikė privati nedidelė vaistinė, ar tuomet jie kėlė šį klausimą? Nė velnio. Jeigu šiems tinklams nors kiek būtų rūpėję kitos vaistinės išlikimas, ar dabar matytume šalia poliklinikos, ligoninės ar klinikų penkias – šešias vaistines? Kaip čia tada išeina? Kažkada įžengdami į jau užimtą zoną jie senbuviams grėsmės nekėlė, o dabar atsiradusi valstybinė vaistinė jau grasins jų išlikimui 🤔

Išvada būtų tokia: jeigu pacientų užtenka šešioms vaistinėms, tai septinta didelės įtakos nepadarys. Na, nebent ji pasiūlys labai geras kainas 😉 Beje, nereikėtų pamiršti ir nesenos istorijos, kai Gintarinė vaistinė, užsibuvusi vienoje Vilniaus poliklinikoje ir pasibaigus nuomos terminui buvo išprašoma lauk, tai padaryti atsisakė ištisus metus (nuoroda į straipsnį). Miesto savivaldybei prireikė kreiptis į teismą, kad iškeldintų šį verslo objektą. Toks elgesys puikiai įrodo, kad nei vienam rinkos dalyviui nerūpi kitų grėsmės, o apie sąžinei vietos iš viso nebelieka.

“Valstybinės vaistinės bus ypač naudingos regionuose”, – skelbia tie, kurie nori įteisinti šių vaistinių atsiradimą. Ir jie visiškai teisūs, nes didžiųjų tinklų nepriversi steigti vaistinių finansiškai nenaudingoje vietoje, nes jų tikslas yra pelnas. O valstybė bus įpareigota atidaryti vaistinę bet kurioje Lietuvos vietoje, kur vaistų prieinamumas yra ribotas, nes jos tikslas – aprūpinti visus Lietuvos gyventojus reikiamais vaistais, neieškant “patogių” vietų. Taip būtų užtikrintos vienodos sąlygos tiek kaimų, tiek didmiesčių gyventojams.

“Dirbtinės pasiūlos padidinimas gali išstumti iš rinkos privačias mažąsias vaistines”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). O didžiųjų vaistinių tinklų kūrimasis šalia mažųjų privačių vaistinių, ar tai ne jų žlugdymas? Ar tas rinkos institutas paskaičiavo, kiek mažųjų privačių vaistinių prarijo ar privertė parsiduoti didieji tinklai? Taigi, yra lygūs ir lygesni, teisūs ir teisesni, kaip ir daugelio mėgstami dvigubi standartai. Po tokiomis skambiomis frazėmis lengvai galima įžvelgti tam tikrų grupių kyšančias ausis. Ir šio instituto atstovai neturėtų taip aršiai kritikuoti valstybinių vaistinių, nes yra remiami privačių farmacinių kompanijų.

“Valstybė, steigdama valstybines vaistines, iškreiptų konkurenciją, sukurdama skirtingas sąlygas verslui, naudodama valstybės infrastruktūrą, švaistydama mokesčių mokėtojų pinigus ir didindama korupciją”, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė. Ar didžiųjų vaistinių tinklų valdytojai neiškreipia konkurencijos, atidarinėdami vis naujus filialus ir taip jau pilnai aprūpintose vaistinėmis teritorijose? Ar vaistinių tinklai neturi išskirtinių sąlygų, užsakinėdami vaistus iš didmeninių vaistų firmų? Jeigu jau kalbos krypsta apie iškreiptą konkurenciją ar skirtingas sąlygas, tai reikia pradėti nuo to, kad beveik visi didieji vaistinių tinklai turi savo didmenines vaistų įmones. O jose ir vyksta didieji žaidimai. Kai kitos vaistinės prašo tam tikrų vaistų, ne kiekvienai tie vaistai yra parduodami. Pirmiausia stengiamasi aprūpinti savo tinklo vaistines, tada nusprendžiama, parduoti, ar neparduoti kitiems tinklams, ir galiausiai lieka tos mažosios, privačios vaistinės, taip vadinami išlikę dinozaurai. Bet vaistų pardavimo sąlygos jiem jau kitos – nuolaidų nėra, nes perkami maži kiekiai, deficitinių vaistų iš viso neparduodama, o jeigu užsakymas nėra pakankamas (pvz., nesiekia 200-300 EUR sumos), jis ir neformuojamas. Bet jeigu didesniam užsakymui apyvartinių lėšų nepakanka, o vaistų reikia dabar? Į skolą niekas dabar jau neduoda tokiems pavieniams pirkėjams. Ar čia nėra ypatingų sąlygų nustatymas tam tikriems žaidėjams?

Dėl mokesčių mokėtojų pinigų. Taip, nežinome, kiek tai kainuos valstybei. Tačiau žinome, kad tie pinigai bet kokiu atveju nepateks į mūsų kišenes, jei bus atsisakyta šio plano. Pinigai vis tiek liks biudžete ir bus panaudoti dar kitiems tikslams. Kita vertus, manau, mokesčių mokėtojai sutiktų su tokiu pinigų paskirstymu iš “jų kišenės”, jeigu būtų užtikrintas vaistų prieinamumas visiems, visada ir visur. Galbūt, valstybinė vaistinė garantuos būtinų ar retų vaistų asortimentą, kurių dabar ne visada galime nusipirkti privačiose vaistinėse, nes jos pasirenka, kokiais vaistais prekiauti, kurie yra pelningi. Retesnėmis ligomis sergantys pacientai užėję į vaistinę ir negavę reikiamų vaistų juk ne visada išgirsta pasiūlymą užsakyti vaistus. Dažniau girdi pasiūlymą paieškoti kitoje vaistinėje… Tokia problema lydi ne tik retomis ligomis sergančiuosius. Net ir kasdienių, įprastų ir nebrangių vaistų dažnai tenka ieškoti ir laukti, kol jie bus atvežti, tenka savaitėmis…

Ir jeigu valstybė sugebės šią problemą išspręsti, ką gi, kodėl nesuteikti jiems to šanso? 

“Vietoj didesnės konkurencijos turėsime priešingą rezultatą – dar labiau koncentruotą rinką”, – sako LLRI ekspertė. Na, pasikartosiu, bet, manau, kad didžiųjų tinklų dėka jau labiau koncentruotos rinkos neturėsime 🙂

“Kyla grėsmė sąžiningai konkurencijai”, – vėl gi pritaria ta pati ekspertė vaistinių asociacijos minčiai. Bet ar DABAR MES TURIME TĄ SĄŽININGĄ KONKURENCIJĄ, kurios taip siekiame?! Deja, matome, kaip didieji tinklai trypia mažąsias privačias vaistines, užgrobdami vis didesnes pelningas teritorijas.⚔️

“Valdžia, inicijuodama valstybinių vaistinių steigimą, negerbia jau padarytų privačių investicijų”, – LLRI bando įrodyti, kad valstybinė vaistinė yra blogis, nes atims dalį investicijų, bet tinklai – gėris, nes savo investicijas aukoja dėl mažųjų vaistinių išlikimo 🤭

Bet valstybinės vaistinės įkūrimas visoms privačioms vaistinėms atneštų ir naudos. Sveikatos apsaugos ministerija kas tris mėnesius skelbia gana nemažą būtinųjų vaistų sąrašą, kurį privalo turėti visos vaistinės. Po trijų mėnesių tas sąrašas keičiasi ir vaistinės vėl privalo pasipildyti savo asortimentą naujais vaistais. Bet ką daryti su tais, kurie jau išmesti iš sąrašo? Didmeninės įmonės ne visada juos priima atgal, vaistų galiojimo laikas taip pat nėra amžinas, todėl atsiranda problema su visais tais nereikalingais vaistais. Ir nuo tos problemos ministerija atsiriboja. Todėl, kai valstybinė vaistinė pati susidurs su šia situacija, galbūt, teisės aktai bus peržiūrėti. Yra ir daugiau kvailų teisės aktų, kurių privalu laikytis. Daugelį jų kuria ne praktikai, o kėdžių trynėjai. Tikėtina, kad situacija į gerą pradėtų keistis sulig nauju žaidėju.

“Jei mano apygardoje Rietave ar Kelmėje veiktų valstybinė vaistinė… Kaip reiktų užtikrinti srautus? Aš to neįsivaizduoju. Iš kieno pinigų tai būtų daroma?”, – sako politikas R. Žemaitaitis. Valstybei atstovaujantis politikas nesupranta, kad valstybinė vaistinė pirmiausia turi užtikrinti ne srautus, o garantuoti aprūpinimą vaistais ten, kur privatus verslas nemato reikalo  kišti savo uodegos. Rietave taip pat gyvena žmonės, kurie serga ir kuriems reikalingi vaistai. Bet ar apie tai gali nutuokti politikas, kuris dirba Vilniuje ir kas kelis šimtus metrus mato vis kitą vaistinę?

Ir pabaigai. Pasižiūrėjus į Lietuvos laisvosios rinkos instituto rėmėjus, kyla pagrįstas klausimas – ar šio instituto nereikėtų pervadinti į Lietuvos lobistų agentūrą? Tokių rėmėjų įvairovė verčia susimąstyti…