Vaistininko užrašai

Štai ir baigėsi didžiosios metų šventės. Tiesa, ne visiems. Užklydėlių ir paklydėlių sulaukiame ne tik per šventes, bet ir joms pasibaigus:

– Gal turite ką nors stipresnio?

– Stipresnio, tai ko? Viagros 100 mg? Ar nuo skausmo stipresnio?

– Nuo širdies gėlos… Parduotuvėje negavau, nes pavėlavau…

– Širdies lašų tada gal? Ar gudobelės tinktūros? Ji – stipresnė 🥃

– O dar ko nors stipriau?

– Etilo spirito? 

– O turite? 

– Žinoma, tik ne jums 😉 Jums labiau tiks gudobelė 🌿

– Hmmm, gerai, duokite tos savo gudobelės. Gal iki ryt išgyvensiu… Bet imsiu 5 buteliukus.

Ką gi, viena išgelbėta gyvybė per pirmas Naujų metų dienas – jau laimėjimas. 

– Laba diena. Su Naujais metais, su nauja laime!

– Ačiū, ačiū. Ir jums viso ko geriausio šiais Juodojo Tigro metais 🐅

– Kur jau ten… Gal turite ką nors žarnoms išplauti?

O kai išgelbėjau ir antrą, visai smagu pasidarė 🙂 Beje, gelbėjimo darbai vyko visomis pirmosiomis metų dienomis. Gal žmonės per daug užsišventė kavinėse ir restoranuose, nes skrandžius ir žarnas išsiplauti norėjo kas trečias lankytojas. Kitiems žarnas išplovė rotavirusas 🦠, todėl šiems reikėjo kitų priemonių 💊

Et, šitie negalavimai užeina ir praeina. Bet, va, pandemija…Kaip taikliai nūdieną apibūdino viena senjorė:

– Nurimti ir neapsišikti! Dabar tokie tikslai…

Kas liečia pandemiją, yra ir teigiamų dalykų:

– Atėjau pas jus pinigų išleisti. Tų, kur už skiepą gavau. Duokite man maisto papildų.

– Gal geriau naudingiau išleiskite tuos pinigus?

– Lengvai atėjo, tegul lengvai ir išeina 💶

Ir tikrai, visai lengvai išėjo kažkokie niekingi 52 eurai 😮 Vieną teigiamą dalyką ir aš pastebėjau. Kaukės. Kai tik jos buvo uždėtos ant burnų, stiklas, skiriantis klientus nuo mūsų, tapo ypatingai švarus – jokių snarglių, skreplių ir kitokių gyvų organizmų ant jo jau nesimato 👻 Tegyvuoja švara! Ir tegyvuoja humoras:

– Gal turite ką nors nuo tarakonų?

– Ne, jums į “Senukų” prekybos centrą ar veterinarijos vaistinę reikėtų.

– Eikite į kanceliarinių prekių parduotuvę, – įsiterpia vyriškis eilėje. – Aš nupirkau kreidos, tai dabar – tylu ramu, tikriausiai, piešia 😂 

Ar prisimenate, ką rašiau praėjusią savaitę? Atminkite, kad diena be juoko ar šypsenos – tai prarasta diena gyvenime. Todėl negaliu nepaminėti dar vieno pernykščio kliento, tiksliau, vienos poros. Prieššventiniu laikotarpiu dovanų paieškos iš prekybos centrų buvo nusikėlusios ir į vaistines, taigi, pirkėjai jau niekuo nestebino. Moteris rinkosi ilgai ir nesėkmingai. Nesėkmingai – ne dėl to, kad nieko nerado. Tiesiog, trūko ryžto apsispręsti. Po ilgų dvejonių, tarsi čakros jai atsidarė, ji pradėjo krauti ant prekystalio vieną prekę po kitos. Vyriškiui beliko susimokėti ir konstatuoti faktą:

– Moteris gali iki begalybės žiūrėti į tris daiktus. O paskui, šast, ir nusipirkti iš karto septynis 🤣

O kad suprastumėte, kad gyvenate Lietuvoje, sugrąžinsiu jus į realybę:

– Ar nėra kokio vaisto, kad smegenis atgaivintų?

– Atminčiai ar kraujotakai? Ką turite galvoje?

– Na, kad apšvitimas staiga mano žmogų aplankytų. Dabar neša viską iš namų, kas tik prie grindų nepritvirtinta…