Vaistininko užrašai

Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi iniciatyvos didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių būsimiems vaistininkams, tačiau atkreipia dėmesį, kad dalis jų po studijų nesirenka vaistinės kaip savo būsimos darbovietės 🙃 Na, sunku suvokti tokius klerkų sprendimus, kai patys suvokia problemą ir iš esmės jos nesprendžia, bet pasiduoda tinklų vadovų spaudimui, net neįsigilinę į situaciją. Eilinį kartą krautuvininkai parodė, kas valdo ministeriją – ministras ar krautuvininkai. Atėjo kelios bobelės, paverkė kažkam ant peties, kad oi, kaip mums trūksta vaistininkų, reikia kažką daryti, reikia pritraukti juos, reikia pafinansuoti, kad tik jų daugiau į rinką būtų išleista…Ir susileido valdininkai prieš rypautojas, pažadėdami finansinę paramą milijonierėms 🤣 Kaip viskas paprasta – atėjo, užmetė finansinę naštą valstybei, taip sakant, nusivalė kojas ir išėjo pakelta galva… Ir nei vienam valdininkui ministerijoje nekilo klausimų: Ar tikrai Lietuvoje trūksta vaistininkų? Ar ne per daug Lietuvoje yra VAISTINIŲ? Ar ne per mažai mokama darbuotojams, kad jų trūksta? Kodėl jie išeina dirbti kitur? Kokias sąlygas jiems pasiūlo, jeigu jie bėga iš vaistinių? Rodos, eiliniai klausimai, kurie natūraliai turėtų iškilti kiekvienoje mąstančioje galvoje. Bet, turbūt, ir yra esmė, kad būtent MĄSTANČIOJE galvoje 🤓

Viena krautuvininkė verkia kaip sunku rasti darbuotojus Vilniuje, Varėnoje, Druskininkuose, Mažeikiuose, Joniškyje, Naujojoje Akmenėje, Pakruojyje, Šilutėje, Pagėgiuose, Skuode, Visagine, Ignalinoje… Kita krautuvininkė „pastebi”, kad jauni specialistai nenori dirbti provincijoje. O kai kuriuose miesteliuose dėl farmacijos specialistų trūkumo tenka atidėti naujų vaistinių atidarymo planus!!! Įsivaizduojate! Pasirodo dar yra Lietuvoje vietų, kur nėra bent vienos vaistinės 🙄 Pagėgiuose yra ne mažiau kaip penkios įvairius tinklus atstovaujančios vaistinės, Pakruojyje – ne mažiau aštuonios, Joniškyje – apie 16 vaistinių (tame tarpe ir ligoninėje). Ironiška tai, kad visos jos kažkodėl mėgsta koncentruotis vienoje vietoje, kartais net vienu adresu. Argi tai normalu? Suprantama, kad vykstant tokiai plėtrai, vaistininkų trūkumas tikrai tikėtinas. Tačiau, ar tai turi būti rodiklis ministerijai dėl vaistininkų trūkumo?! Argi Skuodui neužtenka aštuonių vaistinių? O Vilniuje ir suskaičiuoti visas sunku. Bet vis dar kažkam atrodo, kad jų mažai.

Deja, tik vaistininkai suvokia pagrindines jų trūkumo priežastis: “Pažiūrėkite, kiek Lietuvoje vaistinių. Jei mieste atsistosi ir apsidairysi, aplink pamatysi bene po vieną nuo visų tinklų. Ne darbuotojų mažėja, o vaistinių daug ir jų daugėja. Be to, dėl ilgėjančio darbo laiko tenka ieškoti specialistų dviems pamainoms”,- pasidalino savo nuomone viena iš buvusiųjų darbuotojų. 

Neįdomu klerkams ir tai, kad Lietuvoje vaistininkų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2018 m. buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 103, kai ES vidurkis – 85 (Vokietija 66, Danija 54, Olandija 21). Panaši tendencija išlieka ir vertinant vaistinių skaičius: vaistinių skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje yra 47, o Europos Sąjungos šalių visuomenės vaistinių vidurkis tesiekia 31.

Krautuvininkai mano kitaip. Jiems pagalį ant galvos gali tašyti, bet jie vis tiek įžvelgia kitas problemas – esmine specialistų trūkumo priežastimi laiko mažą valstybės finansuojamų vietų skaičių universitetuose. Nesvarbu, kad VU Medicinos fakulteto atstovai teigia, jog būsimų farmacijos specialistų skaičius tik didėja – šiemet farmacijos studijų programą VU baigs 28 absolventai, o pirmakursių yra net 49.  Be to, bendras abiejų universitetų farmacijos programų preliminarus vietų skaičius buvo didesnis nei norinčių studijuoti 😉

Modelių, kai pats verslas moka už būsimo specialisto studijas, egzistuoja daug ir tai gali būti daroma laisva valia. Bet tai priklauso nuo pačių darbdavių intereso, kurio, beje, bent jau farmacijos versle nėra ir vargu ar kada bebus… Lietuvos vaistinių asociacija teigia, jog šalyje veikiančios vaistinės buvo sudariusios jose dirbantiems farmakotechnikams galimybę toliau studijuoti vaistininkystę universitete ir prisidėjo prie jų studijų finansavimo, bet idėja finansuoti dar tik galimai vaistinės būsimų darbuotojų studijas nepasiteisino – studentai nėra linkę įsipareigoti. Tai jeigu rezultatas jau aiškus, kodėl visą tą naštą turi tempti valstybė 🤔

Bet, visgi, ji pasirengusi investuoti į būsimus vaistininkus. Šiemet SAM jau siūlo universitetams skirti 50 valstybės finansuojamų studijų vietų. Toks pasiūlymas iškeltas atsižvelgus į kitąmet liepą įsigaliosiantį reikalavimą vaistinės darbo laiku vaistinėje dirbti ne mažiau kaip vienam vaistininkui. Dėl to reikalavimo… Jeigu neužteko politinės valios tą klausimą vienaip ar kitaip išspręsti per eilę metų (atidėliota 16 metų), nėra jokių garantijų, kad 2023 metų liepos mėnesį bus padėtas galutinis taškas. Visiškas ministerijos paklusimas krautuvininkams ir jų užgaidų pildymas dar nežinia, kur mus nuves ir prie ko prives 🧐 Faktas tas, kad galime tik pasvajoti apie sąlygų gerinimą ir atlyginimų kilimą. Vaistininkai eilę metų bando įtikinti, kad vaistinėje privalo vienu metu dirbti du farmacijos specialistai, bet ar jie buvo išgirsti? Negana to, krautuvininkai primetė darbuotojams dar daugiau pareigų, nors darbuotojų skaičius nepadidėjo – jų juk reikia naujai atidaromoms vaistinėms… Nori, kad darytume daugiau, bet neturi žmogiškųjų išteklių. Nėra žmogiškųjų išteklių, bet algų didesnių mokėti nenori… O ir kam verstis per galvą, jeigu yra, kas išsprendžia jų problemas už papildomą mokestį 💶

Realybė tokia, kad vaistininkai į tinklus ne ateina, bet išeina ar emigruoja jau padirbėję. Dabartinis  jaunimas išvyksta dirbti į užsienį dėl geresnių algų, darbo sąlygų, mažesnio spaudimo ir reikalavimų. Dalis eina dirbti į kitas su šia specialybe susijusias darbovietes, taigi vaistinėse lieka tik patys kantriausi ir ištikimiausi savo pasirinkimui 🤓 Argi kam nors ten viršuje įdomu, kuo gyvena vaistinių darbuotojai? 

“Tinkle esi atsakingas už pardavimus. Dideli reikalavimai ir spaudimas.  Surengė kursus, kuriuose turėjo aiškinti, kaip suvaldyti stresą darbe, bet viskas sukosi tik kaip kuo daugiau parduoti. Norėjau padėti žmonėms, baigiau ilgai trunkančias sudėtingas studijas, o paaiškėjo, kad esu pardavimo agentė. Turiu įsiūlyti tabletę, nors kaip tik mokiausi, kad žmogui jos ne visada reikia. Universitete buvome idealistai, ten ugdė kitokį suvokimą apie farmacininko vaidmenį”, – darbo patirtimi dalijosi kolegė. Manau, viskas tuo ir pasakyta.

“Reikia dar daugiau tinklų filialų! Dabar tik kas penki metrai, o turi būti kas žingsnis po vaistinę strateginėse vietose. Ir jose po vieną vaistininką. Nes jų trūksta.”

“Vaistininkai kaip vergai dirba, nei pavalgyti, nei į tualetą, ir darbo sąlygos baisios, todėl motyvacija, ypač finansinė, pati svarbiausia.”

“Tai ieško motyvacinių sprendimų vaistinių tinklai, negali sakyti. Va, kiekvienais metais atostogas nori trumpinti, darbo dieną ilginti… Vaistinių ant kiekvieno kampo, kad po vieną dirbti tik išeina…Nesuprantu, kaip tų žmonių gali nerasti, čia juk kiekvieno darbuotojo svajonė dirbt ilgiau, sunkiau ir už mažiau 😀”

Viskas taip aišku ir paprasta, ko reikia vaistininkams – finansinio įvertinimo, normalių darbo sąlygų ir žmogiško supratimo. Deja, krautuvininkams tai – per didelė našta. Jie nelinkę sąžiningai dalintis pinigais, kurių gal ir neturėtų, jeigu ne jų darbuotojai. Kai nepadės ir valstybės finansuojamos vietos, ko dar jie paprašys iš valstybės? Gal, kad ir algas valstybė mokėtų, nes jie jau neišgali?

Taip ir norisi garsiai sušukti: PLAUK KRAUTUVININKŲ LAIVE KUO TOLIAU, SUKELDAMAS KUO MAŽIAU BANGŲ…