Vaistininko užrašai

Artėja šventės. Žiemos šventės. Bet už lango žiemos nejusti ? Net nežinau, apie ką turėčiau jums parašyti…

Ligos šiuo metu turėtų likti nuošalyje. Problemos, susijusios su ligomis ir didėjančios vaistų kainos šiuo šventiniu laikotarpiu taip pat turėtų mūsų nejaudinti. Apie tai kalbėsimės kitais metais ? Tuo labiau, kad dabar visi sukasi kaip voverės rate, stengdamiesi nupirkti savo mylimiausiems žmonėms pačias geriausias dovanas ir kuo labiau juos nustebinti. Manau, kad ir mano užrašuose nelabai liks laiko apsilankyti. Tad, šiandien kviečiu atsipalaiduoti ir keliolikai minučių atitrūkti nuo gyvenimo realijų.

Ar jūs pastebėjote, kad vienintelis laikas, kada mes norime tapti vyresniais, yra tuomet, kai esame vaikai?

– Kiek tau metų?

– Man ketveri su puse!

Niekada nepasakysite, kad jums trisdešimt šešeri su puse ? Jeigu yra ketveri su puse, tai reiškia, kad greitai bus penkeri! Štai kas yra svarbiausia. Pasiekėte paauglystę ir niekas nesugrąžins jūsų atgal! Pasiekėte tam tikrą skaičių arba net šiek tiek daugiau!

– Kiek tau metų?

– Aš artėju prie šešiolikos!

Tau gali būti tik 13, bet gi tu artėji prie 16!

Ir pagaliau labiausiai laukiama diena tavo gyvenime – tau 21. Vien pasakymas, kad tau dvidešimt vieni, skamba lyg vyktų ilgai laukta ceremonija.

Bet kai pasiekiame 30. Ooooo… Kas čia nutinka? „Trisdešimt” skamba visai nemaloniai. Kas pasikeitė? Suėjo 21, persivertė per 30, judam link 40…Oho! Spaudžiam stabdžius, bet vis tiek slystame pirmyn. Kol tai suvokiame, pasiekiame 50. Bet palaukit!!! Reikia kai ką suspėti iki 60. Tačiau nesame tikri, kad tai pavyks. Pakartokime iš naujo: tapome 21, persivertėme per 30, nuslydome iki 40, pasiekėme 50 ir sulaukėme 60. Esame sukaupę savyje tokį pagreitį, kad atsitrenkiame į 70! Po to, diena iš dienos, diena iš dienos…ir pragyvenome iki šios dienos ?

O dabar jau 80… Ir kiekviena diena lyg užburtas ratas: sulaukiame pusryčių, diena persiverčia per 16:30, artėja nakties poilsio laikas.

Bet tai ne pabaiga, nes nuo 90 viskas pradeda suktis atgal: „Man tik 92!” O tada atsitinka keistas dalykas. Jeigu jums virš 100, jūs tapote mažu vaikeliu – „Man 100 su puse!”

Būkite visi sveiki, sulaukę 100 su puse! ?

Taigi, meskime šalin visus skaičius – jie tik nusako mūsų amžių, ūgį ir svorį.

Niekada nepalikime atsipalaidavusių smegenų, nes tuščios mintys – velniui nauda. O to velnio vardas – Alzheimeris.

Juokimės dažnai, garsiai ir ilgai. Juokimės iki pritrūks kvapo ?? Pasitaiko ir ašarų. Ištverkime, iškęskime ir judėkime pirmyn. Rūpinkimės savo sveikata. Jeigu ji gera, tausokime. Jeigu nelabai, gerinkime. Jeigu negalime pagerinti, kreipkimės pagalbos.

Ir visada prisiminkime: gyvenimas nematuojamas įkvėpimų skaičiumi, bet apibrėžiamas paskutinio atodūsio momentu.

GRAŽIŲ JUMS ŠVENČIŲ! ?