Vaistininko užrašai

Kalbasi du draugai:

– Vakar buvau lavonas.

– Gerk ir toliau, esi nemirtingas.

Nesu aš alkoholikas, nemanau, kad, apskritai, turiu problemų dėl alkoholio, tačiau stebint mūsų Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos gan keistus sprendimus dėl alkoholio vartojimo pažabojimo, darosi neramu. Vienas paskutiniųjų – kodavimo nuo alkoholio draudimas. Tikrai nesu gydytojų užtarėjas, gal greičiau nešališkas LR pilietis, kuriam svarbūs ne tik jo pačio, bet ir kitų tautiečių likimai. Nesakau, kad kodavimas labai efektyvus gydymo metodas, tačiau turiu puikių pavyzdžių – žmonių, kuriems padėjo, pasak Verygos, abejotina paslauga. Aš tikrai nereklamuoju šios paslaugos. Esu tik smarkiai prieš bet kokį kvailą draudimą. Jei šis metodas padėjo nors vienam žmogui – ir tai jau yra labai gerai. Tuo labiau, kad SAM tai nekainavo nei cento. Sergantis žmogus visada turi viltį pasveikti, todėl griebiasi šiaudo, nežiūrėdamas, ar tai pagrįsta mokslu. Yra daug pavyzdžių, kai vėžiu ar genetinėmis ligomis sergantys žmonės bando viską, kas tik jiems pasiūloma ir teikia vilties. O viltį atimti iš žmogaus, tai – atimti iš jo gyvenimą.

Su nuostaba stebiu vieno pažįstamo, praeityje buvusio visiško alkoholiko, sėkmingą sugrįžimą į gyvenimą. Žmogus, kuris nesugebėdavo atsispirti taurelei, nutarė pasekti kito nelaimėlio pavyzdžiu ir užsikodavo. Ir, o stebukle, jau keturi mėnesiai, kaip alkoholis jo nedomina ? Ir nesvarbu, kad keturi mėnesiai, nesvarbu, kad nežinia, kiek dar jų bus, ar nebus visai. Tačiau šeimai, kuri visada yra šalia, ir tie 4 mėnesiai yra labai svarbu.

Gražu buvo žiūrėti TV reportažą apie kažkurią Lietuvos savivaldybę, kurioje meras (ar seniūnas) nusprendė skirti finansavimą kodavimui keliems problemų turintiems savivaldybės gyventojams. O dar smagiau buvo klausytis tų žmonių ir jų artimųjų padėkos už sugrąžintą ramybę. Argi ne humaniškai pasielgė miestelio valdžia, neapsikentusi su nuolatiniu girtavimu? Ar tai nusikaltimas? Nusikaltimas yra leisti įstatymus, neįsigilinant į problemą ir neįsiklausant į specialistų rekomendacijas ir patarimus.

Didesnė blogybė yra leisti spausdinti skelbimus, kuriuose būrėjos liudmilos ir galinos skelbiasi padėsiančios visose gyvenimo bėdose ir galinčios padėti atsikratyti prakeiksmų ir užkalbėjimų, taip pat savo žodžiais ir retomis žolelėmis išgydo nuo epilepsijos, impotencijos, alkoholizmo ir kitų ligų. Tai gal, pone ministre, pradėkite nuo šių „stebukladarių”? Bet, matyt, šis gydymo metodas yra kur kas šiuolaikiškesnis nei kodavimas. Tikriausiai, ir mokslinio pripažinimo sulaukęs…

Iš „gyvų pavyzdžių” mačiau, kaip kodavimas sudarė galimybę žmonėms pasikeisti į gerą pusę. Gaila, kad ministras vis dar neturi supratimo, kad jo ir jo kompanijos sukurti draudimai niekur neveda. Draudimai skatina žmones juos laužyti. Žmonėms reikia darbo, užimtumo, įvairių mokymų, paskaitų, nemokamų sporto centrų, kad jų mintys ir kūnai nuolat būtų užimti. Tik iš neturėjimo ką veikti ir skurdo gimsta visos blogybės ir priklausomybės. Todėl smagu būtų sekantį kartą išgirsti:

Vyriausybė rado lėšų jaunimo užimtumui skatinti, greitesnei bedarbių integracijai į darbo rinką, aktyviam kaimo bendruomenės kultūriniam gyvenimui plėtoti

ir pan., o ne:

Nuo xx xx xxxx dienos bus draudžiama…., ribojama…., baudžiama…

Priklausomybės nuo alkoholio gydymas yra sudėtingas ir ilgas. Deja, šiai dienai dar nėra sukurta vaistų ar metodo, kuris padėtų visiškai išspręsti šią problemą. Gal, vis dėlto, vertėjo kodavimą palikti kaip vieną iš pasirinkimų tarp kitų gydymo metodų, nes ne viena istorija byloja apie tai, kad tam tikrame gydymo etape iš tiesų galima padėti pacientui sėkmingai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.

Gyvenimas parodys, kas slypi už šio draudimo. Nes po kažkurio laiko kažkieno ausys vis tiek išlenda. Gal į Lietuvą jau pakeliui kokie nors brangūs vaistai, kuriais gydysime alkoholikus? Ne veltui šiam paradui vadovauja gydytojas psichiatras…

Linkiu visiems sveiko proto ir blaivios galvos ?