Lap 30, 2017 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #34

Laisvė – tai sugebėjimas niekam nevergauti: nei aplinkybėms, nei būtinybei, nei atsitiktinumui, sugebėjimas neleisti likimui stovėti aukščiau už save.

– Seneka

Tai reiškia, kad neturiu vergauti nei ministrui, nei darbdaviui, nei tariamiems draugams, kurių po paskutinių įvykių ženkliai padaugėjo.

Gal ne visi žino, bet vaistinėje mes užsiimame ne tik vaistų ir med. prekių prekyba. Mes užsiimame ir kita papildoma veikla – gydome sužeistas sielas. Kaip tai darome? Tai žinoma tik mums vieniems ir jokie slapti pirkėjai čia nepadės 😀 Nes vaistininko profesija – visam gyvenimui. Jis – kaip leopardas – nekeičia savo kailio raštų. Šiuo metu aplinkybės sudėliojo sudėtingas darbo sąlygas. Bet ne pirmą kartą, todėl įveiksime ir tai. Gal dabar tik darbo diena praeina žymiai įvairiau. Na kad ir:

– Labai atsiprašau, ar parduosite man kokių nors vaistų? Nes dabar bijau jau ko nors ir paprašyti…

xxxx

– Girdėjau, kad dabar ir anglies tablečių be recepto neparduodate.

xxxx

– Jeigu ir karpoms gydyti priemonės dabar jau su receptais, tai galiu jums gerą liaudišką patarimą duoti: karpą reikia patrinti į prakaituotą arklį. Žinokite, tikrai padeda. Man padėjo, todėl ir kitiems pasakykite, nes gal žmonėms bėda…

xxxx

– Širdies lašų, aišku, irgi neparduosite? Nereceptinis? Bet juk su spiritu. Nesuprantu aš tų lietuviškų įstatymų. O jiems, gal, kaip ir alkoholiui, galioja pardavimo valandos? Nes tada jau viskas labai paprasta, o taip dabar nebūna.

Žmonės pasikeitė. Labai mandagūs pasidarė, užjaučiantys. Gal bijo, kad vaistų jiems neparduosime, gal gaili mūsų – nežinau. Toks jausmas, kad bendra problema visus apjungė – visiems blogai, todėl reikia suvienyti jėgas. Ką gi, už tai turėtume ministrui padėkoti. Yra ir gerų dalykų šioje istorijoje.

Darbdaviai šiuo klausimu – geranoriški ir liberalūs. Negrasino ir negąsdino, matyt, pasitiki mūsų kompetencija. Tik vis besipildančius įstatymus siuntė ir siunčia, kad nepaslystume lygioje vietoje ir mokėtume apsiginti.

Gydytojai skundžiasi nežmoniškais krūviais ir… pamirštais cheminiais pavadinimais. Nes, pavyzdžiui, citramonas recepte skambėtų kur kas rimčiau: ac. acetylsalicylici, paracetamoli, coffeini 😀 O prašo juk ne tik citramono ar analgino. Todėl vartomi vaistų katalogai ir gaištamas laikas niekams. Jau bent šiuos receptus leistų rašyti supaprastinta tvarka.

Na ir draugai… Smagu, kai tave prisimena. Tada žinai, kad dar esi gyvas. Pastaruoju metu žinau, kad esu ypač gyvas. Nes dabar visiems visko reikia . Net nežinojau, kad turiu TIEK DAUG SERGANČIŲ DRAUGŲ! Ir jie visi neturi laiko arba nenori eiti pas gydytojus. Ką man su jais visais daryti? Na, kažkaip vis sukuosi, vieną pagydau, kitam, visgi, siūlau apsilankyti pas gydytoją, trečiam pasakau, kad jis ir taip sveikas 😀

O gera sveikata yra tuomet, kai nesijaučiate išsekęs, turite puikų apetitą, lengvai užmiegate ir pabundate, turite gerą atmintį, puikų humoro jausmą, tiksliai mąstote ir veikiate, esate sąžiningas, kuklus, dėkingas ir mylintis.

Tai kokia gi jūsų sveikata? Ir ar jums tikrai reikia vaistų?

Turite klausimų? Parašykite juos čia!