Dienoraštis #38 • Vaistininko užrašai
Vas 8, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #38

– Tu degtinės įpylei?
– Žinoma, įpyliau.
– Ir sau, ir man?
– Ir sau, ir man 😀

Gal ir mano puslapį pradės cenzūruoti, kaip ir literatūros vadovėlius, skirtus šeštos klasės mokiniams 😀

Su tuo nauju Sveikatos ministro įstatymu dėl alkoholio vartojimo sugriežtinimo paskutiniu metu tiek kuriozų vyksta, kad užsimaniau ir aš šiuo klausimu pafilosofuoti.

Šnekuosi su pažįstamu praėjusį sekmadienį. Dalinamės įspūdžiais – kur buvome, ką matėme. Jis ir pasakoja:

Lankiausi vienoj kavinėj, pavalgiau, pasiėmiau paragauti naminio sidro (ne to, kur prekybos centruose pardavinėja), patiko, todėl išeidamas norėjau buteliuką nusipirkti į namus. O padavėja sako:

Jau po trijų (15 val.), sekmadienis, negaliu parduoti, gali Verygai paploti 😀, galiu įpilti vietoje išgerti.

Keistas įstatymas – kavinėj gali prisiliuobti iki žemės graibstymo ir keliauti namo, vietoj to, kad nusipirktum sekmadienį DIENOS metu vieną buteliuką, tada SAUGIAI keliautum namo, o namie jaukioje aplinkoje, nereklamuodamas gaminio ir nerodydamas “blogo” pavyzdžio doriems piliečiams, jaukioje aplinkoje jį išgurkšnotum.

Aš irgi pasakoju jam savo istoriją:

Man pasisekė geriau, bet tik per plauką. Susiruošiau aplankyti seniai matytus draugus, taip pat sekmadienį 😀 Važiavau ant pietų. Parduotuvėje prigriebiau vyno ir atsistojau į eilę. Man, eiliniam Lietuvos piliečiui, ne alkoholikui, net į galvą neatėjo dirsčioti į laikrodį, kad tuoj baigsis laimingos valandos. Ačiū pardavėjai, kuri už mane tai padarė ir pasikvietė be eilės, kad įmuštų mano vyną į kasą, nes po kelių minučių to jau padaryti negalės. Apsilankymas svečiuose buvo neplanuotas, kilo spontaniškai, todėl ir apie vyną pagalvojau paskutinę minutę. Bet aš juk gyvenu laisvoj šaly, tai kodėl turėčiau savo galvą apkrauti kvailais įstatymais, kurie man trukdo laisvai gyventi! Ir kuo pagaliau skiriasi šeštadienis nuo sekmadienio? Ar šeštadienį perkant vyną, alų ar degtinę 16 val. man negresia alkoholizmas? O moksleiviai, skaitydami mūsų klasikų kūrinius, bus pratinami prie alkoholio vartojimo? Gal pirma reikėtų apsaugoti ne būsimus šeštokus, o esamus mažamečius, kurie dar neina į mokyklą, bet nuo ryto iki vakaro netiesiogiai dalyvauja išgėrimų orgijose? Šių orgijų pagrindiniams dalyviams visiškai tas pats, ar 21 val., ar sekmadienio 16 val. – negaus parduotuvėje, gaus – kitur, bet negėrę neliks.

Tiesa, jei jau prakalbau apie literatūrą ir kūrybą, tai mano knygų lentynoje dar nuo vaikystės guli užsilikę keliasdešimt knygų iš Pasaulio pasakų serijos, o daugelis (įvairių šalių) pasakų baigiasi žodžiais: “…alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau…” Turbūt tas knygas ir išgelbės žodžiai, kad burnoj neturėjau, reiškiasi, žalos organizmui nebus 😀

Tada dar pašnekėkime apie vaistines, nes, visgi, Vaistininko užrašai 😀

Daugelis vaistinių dirba iki 20 val. ir ilgiau. Kai kurios – ir per naktį (pagarba jų darbuotojams). Ne paslaptis, kad vaistinės prekiauja spiritiniais gėrimais 😀, tokiais, kaip gudobelės tinktūra, mėtų tinktūra, valerijono tinktūra, propolio tinktūra, vidurių lašai, salicilo spiritas, grynas spiritas. Ne paslaptis, kad yra žmonių, kurie šiais gėrimais svaiginasi. Prieš daugelį metų turėjau tokį egzempliorių, kuris kiekvieną dieną pirkdavo skruzdžių spiritą. Šis spiritas skirtas išoriniam vartojimui, bet tik ne mano klientui. 1,17lt ir buteliukas jo rankose. Buvo šaltas žiemos vakaras, kai klientas vėl nusipirko to spirito. Tada sako:

Ar aš negalėčiau išgerti jūsų vaistinėje, nes lauke labai šalta. Žinoma, jeigu jums ne šlykštu.

Aišku, kad man šlykštu, bet ką padarysi. Vieną kartą mes su kolegom bandėm įlysti į šių žmonių kailį, todėl paragavome to skruzdžių spirito ir likome pritrenkti jo skonio! Kokio ten skonio, greičiau bjaurumo. Bet, išskaičiavę spirito laipsnius, priėjome išvadą, kad skruzdžių spiritas šlykštus, bet pigesnis ir saugesnis už neaiškios kokybės pilstuką, todėl buvome nustebinti šių degradavusių žmonių mąstymu. Taigi, paėjo tas žmogelis į šoną toliau nuo mano akių ir susivertė tą buteliuką per kelias sekundes, tada ramiai išėjo.

Tas vaizdas man sugrįžo ryšium su nauju įstatymu. Pagalvojau, kad ir mes vaistinėse turėtume neparduoti tokių gėrimų po 20 val. ir iki 10 val., žinoma, neišskiriant ir sekmadienio. Nes šitiek žmonių (beje, žinomų visuomenėje) yra nukentėję nuo policijos, kai papučia į alkotesterį, kuris parodo ir vidutinį, ir sunkų girtumą, o vairuotojas dievagojasi gėręs tik gudobelės tinktūros 😀 O kur dar dantų skalavimo skysčiai? O jei pagal gamybinį receptą klientas perka spiritą (96 laipsnių)? Kaip elgtis? Aš gi nežinau, ką jis su juo darys, kai išeis iš vaistinės. Gal turėčiau pasakyti, kad ateitų, kitą dieną, bet jau ne anksčiau 10 val.?

O tokių priklausomų nuo tinktūrų klientų turiu ne vieną. Jie ateina jau su kvapeliu, ir taip – beveik kasdien. Gal reikėtų po 20 val. tokiems neleisti išsinešti, o vietoje atidaryti ir liepti išgerti? 😀

Su humoru pradėjau, juo ir pabaigsiu, tik realia istorija.

Matau pro langą, kad vyras atvažiuoja su dviračiu, pastato jį prie vaistinės ir ateina pirkti 5 buteliukų širdies lašų.

Aš jam sakau:

– Papasakosiu jums anekdotą. Atvažiavo vyras su dviračiu į parduotuvę, nusipirko viskio butelį, įsidėjo jį į dviračio krepšį, bet tada pagalvojo – jeigu krisiu, tai butelis suduš, reikia imti ir išgerti dabar. Ėmė ir išgėrė visą butelį. Tada grįžo namo ir mąsto: gera mintis buvo išgerti, nes septynis kartus kritau, kol parvažiavau.
– Geras anekdotas, gal ir man reikia išgerti čia, vietoje 😀

Turite klausimų? Parašykite juos čia!