Mano dienoraštis 
0Dienoraštis #67
– Jei sulauksiu šviežių bulvių, tai dar pagyvensiu…
– Tai kam čia jų laukti? Nuėjai į Maximą ir nusipirkai! Ir gyveni sau ramiai 🙂
(Iš pokalbio vaistinėje)
Net ir grėsmingo viruso akivaizdoje gyventojai nepraranda humoro. Tai sveikintina. Tačiau ne visi į vaistinę ateina pakilios nuotaikos. Su tokiais yra du bendravimo būdai – arba negirdėti to, kas tave žeidžia, arba tokį išsišokėlį pastatyti į vietą. Kokią taktiką rinktis, priklauso nuo nuotaikos. Jeigu tai – dešimtas iš eilės išsakytas nepasitenkinimas, tikėtina, kad bendravimo tonas griežtės. Nors daug psichologijos paskaitų universitete neturėjome, pažinti žmogų išmokė darbas, kurio esmė – nuolatinis ir betarpiškas bendravimas su klientais.
Kai COVID-19 apraizgė Lietuvą ir vaistinėse (ir ne tik) įsivyravo chaosas, kai kurie darbdaviai nusprendė mums “padėti”, suorganizuodami psichologo konsultaciją telefonu. Psichologas telefonu pasiekiamas tik darbo dienomis ir darbo valandomis 🤔, todėl dirbantieji savaitgaliais ir vakarais turėtų išlikti stiprūs ir pajėgūs, kad atlaikytų nevaldomų pirkėjų gretas. Nežinau, kiek vaistinių darbuotojų pasinaudojo šia paslauga ir kiek ši paslauga buvo (ar yra) naudinga. Gerai pagalvojus, mūsų darbe streso ir konfliktinių situacijų yra užtektinai VISADA, nepriklausomai nuo siaučiančio viruso. Kol nebuvo Covid-19, buvo (ir tebėra) sezoninis gripas, tuberkuliozė ir daugelis kitų užkrečiamųjų ligų. Įtampą kėlė ir kelia narkomanai, vagys ir kiti panašaus plauko asmenys. Per daugelį metų teko išmokti guosti, barti, išklausyti, patarti, valdyti, linksminti, mokyti, tramdyti, gėdinti, gydyti daugelį – vaikus (ramius ir hyperaktyvius), paauglius (maištaujančius ir nieko nenorinčius girdėti), tėvelius (pagyvenusius ir jaunus, bet “viską” žinančius), ligonius (tikrus ir apsimetinėjančius), senjorus (išmintingus ir nepaklusnius), vagis (gudrius ir apsvaigusius), slaptus pirkėjus (subjektyvius ir objektyvius), vaistų firmų atstovus (įkyrius ir daug žadančius) ir taip toliau, ir panašiai. Kažin, ar psichologas geriau žinos, kaip turėčiau elgtis su apsvaigusiu narkomanu? Ar geriau už mus ras patį tinkamiausią atsakymo variantą negaunantiems reikiamų vaistų? Tikriausiai, ne vienas vaistininkas galėtų pačiam psichologui suteikti naudingų patarimų vienu ar kitu klausimu 😀 Kita vertus, pasidžiaukime, kad mumis rūpinasi. Tikiuosi, mūsų pastangos šiuo nelengvu visiems laikotarpiu bus įvertintos ir neapsiribos vien tik psichologo konsultacija 😎
Kai kaukių dar nebuvo…
– Vis dar neturite?! Visur trimitavo, kad vaistinėse bus galima įsigyti! Nuo šiandien tik su kaukėm galima lauke rodytis, ką man daryti?!
– Užeikite rytoj, gal jau gausime.
– Aš jums policiją iškviesiu, nes jau nusibodo kasdien tą patį per tą patį girdėti!
Išėjo tas įpykęs klientas, o po keliolikos minučių, žiūriu, netoli vaistinės policijos automobilis įsuka. Na, galvoju, rimtai šnekėjo, nemelavo. Įkvėpiau oro ir pasiruošiau…bet policininkai nuskubėjo į kitą pusę 😀, o aš susikaupiau darbui. Gal reikėjo psichologui paskambinti 🤔
– Kaukių nėra, vaistų, kurių reikia nėra, kompensuojamus rašo ne tuos, papildai brangsta, eilės ilgėja… Jus, farmacininkus, sušaudyti reikia, arba ne, į dujų kamerą sukišti, kad pelnotės iš žmonių nelaimių!
Kai kaukių jau yra…
– Ar turite kaukių?
– Taip.
– Kokia spalva?
– Juoda.
– Oi, ne, man prie striukės netiks, eisiu paieškoti kitokių.
– Turit respiratorių?
– Taip.
– Iš kur atsivežėt? Iš Kinijos?
– Taip.
– Ne, tada nereikia. Girdėjot, jau antra banga ten prasidėjo!
O respiratoriai tikrai įdomūs. Kinai nepasivargino parašyti, kiek valandų ar dienų galima tą patį nešioti. Gal nespėjo dėl gamybos apimčių, o gal todėl, kad žmonės vis tiek nekreipia dėmesio į rekomendacijas…
– Ar turit medicininių kaukių?
– Turim, daugkartinių.
– Gerai, imu. Palaukit, o tai jas reikės skalbti?
– Taip. Ir dar karštais garais išlyginti.
– Nu, nežinau, nežinau. Čia tiek daug darbo, palauksiu vienkartinių.
Tas pats š…s, tik kita diena 🙂
Kadangi dabar daugelyje vaistinių įrengtos pertvaros, skiriančios darbuotojus nuo pirkėjų, daugeliui vis dar neįprasta kalbėti per “kažkokią sienelę”. Kadangi sienelės nėra plačios, vyresnio amžiaus pirkėjai vis tiek ieško kontakto. Užkiša galvą už sienelės, papasakoja apie savo bėdas, tada per išpjautą angą pasiima pirkinį ir vėl paėję, kur nėra sienelės, šnekina:
– Man tai nelabai patinka tos pertvaros, negaliu žmoniškai bendrauti. Ar jums neužtektų tik apsauginių akinių?
XXX
– O kai jau baigsis tas karantinas, tai sieneles nuims? Nes dabar nieko negirdžiu, ką šnekate.
– Kad ir seniau nelabai girdėjote.
– Tai seniau negirdėjau dėl senatvės, o dabar tai negirdžiu dėl to stiklo…
XXX
– Išėjau į vaistinę dezinfekcinio skysčio, grįžau su buteliuku brendžio. Vis tiek kainos vienodos 🤭
XXX
– Praeikit, prašau, prie kitos kasos, negriūkite vienas ant kito, laikykitės saugaus atstumo.
– Tai kad prie šitos kasos vaistai geresni.
XXX
– Duokit man geležies, kad kraujas neblizgėtų.
– O kokiais atspalviais blizga? Ar raudonos dar likę 🙂?
– Likę dar, jei vaikštau. Gydytoja sakė, kad nusipirkčiau kažką vaistinėje. Jokių papildų tik neduokite, o vaistą.
– Tai gal receptą parašė?
– Ne, nieko neparašė, sakė, kad duosite ir taip.
– Bet jei kraujas vis tiek blizgės, tai ką kaltinsit, mane, ar gydytoją?
– Tai žinoma, kad jus!
XXX
– O mes vis dar keliaujame, šiandien vėl aplankėme virtuvę, mūsų buto sostinę 🤩
– Žiūriu, kad kaukę jau pats tas nešioti namie, kad mažiau valgyčiau 🥘🥪