Vaistininko užrašai

Karantino sąlygos laisvėja, viskas po truputį stoja į savo vietas, saulėtų dienų daugėja, gyvenimas gražėja 🙂

Pagaliau ir vaistinėse įsivyravo ramybė. Na, gal ne nuolatinė, bet bent jau chaosas ir masinė psichozė, kad pritrūksime būtinų vaistų, pamažu atsitraukė. Paracetamolio dabar jau niekam nereikia, pirštinių gaunam užtektinai, vienkartines kaukes galime priderinti ir prie striukės, ir prie batų. Įpratome (tiksliau, įpratinome) kalbėti per apsauginę sienelę, nekosėti ir nečiaudėti į akis. Vieniems tai – taps įpročiu, kiti gi, vėlei grįš prie senos elgsenos ir toliau dalinsis virusais su aplinkiniais 😕 Išgyvenom koroną, vadinasi ir visą kitą išgyvensim. Gyventojai vaistais apsirūpino keliems mėnesiams į priekį, todėl prekyba šiek tiek aprimusi, deja, ko nepasakysi apie valdžią. Jiems nė motais, kad planai, kurie buvo sudaryti pagal pirmojo ketvirčio apyvartą, šiandien yra nerealūs, todėl tie papildomi priedai prie algų (dėl COVID-19 situacijos) už kovo mėnesį turės kažkaip užkimšti  atsivėrusią skylę dėl neįvykdytų planų. Bet ne tai svarbiausia. Reikia džiaugtis, kad pagaliau žmonės tapo sveikesni ir dabar dažniau varsto kitų prekybos ir paslaugų įstaigų duris 🙂

Na, o mes, net ir sumažėjus žmonių srautui, dirbame įprastinius savo darbus, kurių tikrai apstu. Akcijos ir kainų etiketės niekur nedingo, dulkės savaime neišnyksta, ataskaitų nesumažėjo, pasenę vaistai taip pat savaime nesusinaikino, todėl neliūdime ir nenuobodžiaujame. O atsiradus laivai minutei, šviečiamės, giliname profesinesžinias ir skaitome visokias įdomybes, kuriomis vėliau dalinamės 🙂

Štai ir aš radau vieną įdomybę:

1770 metais Anglijos parlamentui buvo pateiktas tvirtinti eilinis įstatymo projektas, kuris buvo vienbalsiai priimtas įstatymu. Jis skelbė: “Kiekviena moteris, nežiūrint jos amžiaus, luomo, kilmės, kiekviena moteris, ar tai ištekėjusi, ar našlė, ar mergina, kuri nuo šio įstatymo patvirtinimo dienos, naudodamasi kvepalais, skaistalais, kremais, dirbtinėmis kasomis ir aukštakulniais batukais, lenks vedyboms kurį nors Jos Didenybės valdinį, bus baudžiama kaip apgavikė. Ypač reikia laikyti negaliojančiomis bet kokias piršlybas, jeigu pasipiršusio vyro jausmai buvo apsvaiginti kvepalų”.

Va taip 🤭

Žinoma, niekur nedingo ir vaistinės klientų istorijos. Tik dabar jos daugiausia būna ne apie vaistus ir jų naudojimą, o tiesiog, pasakojimai iš gyvenimo:

– Stebina mane tas šiuolaikinis jaunimas – aš dar atsimenu, kaip manasis pirmą kartą mane pabučiavo, o anūkė jau nežino, kaip atrodė jos pirmasis vyras…

O čia vyriškis pasiguodė, kaip aplinkiniai jį smerkia už tai, kad jis nusprendė palikti savo žmoną, nors visų akimis, ji laaaabai gera. Demonstratyviai atkišo savo batą ir sako:

 – Pažiūrėkit! Argi jis negeras? Argi nutryptas? Bet kuris iš jų žino, KURIOJ VIETOJ JIS MAN SPAUDŽIA KOJĄ?!

Oi, tie vyrai! Oi, tos moterys!

– Jei neišleisiu vyro gerti alaus su draugais, tai jis pradės gerti šampaną su kitomis moterimis!

🤨

– Ar žinote, kad moterys turi dvi bėdas – veidrodį ir svarstykles. Dar, tiesa, trečia bėda yra pasas, bet jį galima pamesti

Klientas, stovintis eilėje, kabina moteriškę:

– Aš esu VISIŠKAI laisvas, gal nueikime drauge kavos išgerti į netoliese esančią kavinę?

– Dar neaišku, ar visiškai laisvas, ar nei vienai NEREIKALINGAS…

Mažosios tiesos

Ir dar šiek tiek apie vaistus. Didėjant mokslo ir technikos laimėjimams, veržliai plėtojantis farmacijos chemijai, atsirado daug naujų vaistų. Įvairių medikamentų atsargų turi visi. Tai namų vaistinėlės. Tačiau daugelyje namų ūkių jos pasidarė pernelyg gausios ir jau tapo makrovaistinėlėmis, o mikrovaistinėlės persikėlė į kišenes, rankinukus ir krepšius.

Bičiuliai, pažįstami ar kaimynai susitikę dažnai pakalba apie skaitytas ar girdėtas medicinos naujienas, pasipasakoja apie “stebuklingą” vartotų vaistų veikimą. Natūralu, kad dažnam kyla noras “veiksmingąjį” preparatą įsigyti ir išbandyti 😮 Tačiau tokie vaistų vartotojai ne visada prisimena, kad kiekvienas vaistas yra pašalinis dirgiklis. Patekęs į organizmą, jis keičia fermentų ir kitų sudėtinių dalių veiklą, kartu ir gyvybinių funkcijų reguliavimą. Vaistas paprastai skiriamas tam tikrai funkcijai paveikti, tačiau jis veikia ne tik numatytą, bet ir kitas organizmo funkcijas.

Kadangi dabar daugelį vaistų galima įsigyti vaistinėse patiems, vis dažniau žmonės jais bando gydytis savarankiškai, nepasitarę su gydytoju. Todėl vis dažniau pasitaiko alerginių ligų, kurias sukelia netinkami ar nesaikingai vartojami vaistai. Pašalinis jų veikimas išryškėja ne tik po ilgo, bet kartais ir po vienkartinio vartojimo. Medikamentinės alergijos dažnumą nulemia vaistų dozės, jų vartojimo trukmė, ligonio amžius, lytis ir kt. Alergija pasireiškia įvairiai – kartais tik vietiniais išbėrimais, o kartais – gyvybei pavojingais bronchų spazmais, anafilaksiniu šoku.

Nekaltų vaistų nėra, kai kurie jų – labai stiprūs nuodai. Mažos jų dozės gydo, o didesnės organizmą nuodija.

Intensyvėjant gyvenimo tempui, žmonės vis daugiau vartoja raminamųjų vaistų be gydytojo nurodymo. Kaip jiems pavyksta gauti receptų ar pačių vaistų, istorija nutyli 😷, tačiau tiesa yra ta, kad psichotropinių vaistų vartojimas šalyje, ir pasaulyje sparčiai didėja. Netinkamos dozės gali sukelti tokius nepageidaujamus reiškinius, kaip mieguistumas, vangumas, apatija, pykinimas, viduriavimas. Jie susilpnina dėmesį, atmintį, atsakomybės jausmą, valią, lytinį potraukį, sumažina protinį darbingumą. Taigi, prieš dėdami į burną tabletę, užduokite sau klausimą: “Ar man to reikia?”

Kai kurie žmonės, prisiskaitę populiarios  medicininės literatūros apie vaistus ir jų veikimą, vos sunegalavę, šoka patys gydytis. Dažniausiai jie nežino nei ligos priežasties, nei kokie vaistai jiems tiktų, nei kaip į juos reaguos organizmas. Pasitaiko ligonių, kurie norėdami greičiau pasveikti, vartoja vaistus dažniau arba didesnėmis dozėmis nei nurodyta gydytojo. Taip jie tik greičiau apnuodija organizmą.

Vartojant priešinfekcinius vaistus su pertraukomis ir netinkamomis dozėmis, organizme esančios bakterijos ne tik nesunaikinamos, bet dargi sudaromos sąlygos joms prisitaikyti prie vartojamo preparato. Vėliau, rimtai susirgus, tas preparatas jau nėra veiksmingas 😕

Be abejo, sunegalavus galima gydytis daugeliu vaistų, parduodamų vaistinėje be gydytojo recepto, bet būtinai reikia pasikonsultuoti su farmacijos specialistais. Svarbu įsiminti, kad vaistai tik tada gerai veikia, kai vartojami gydytojo paskirtomis dozėmis ir nustatytą laiką. Todėl susirgus pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, o neužsiimti savigyda 😉