Vaistininko užrašai

Net ir pasibaigus dienos darbams, ne visada taip paprasta pabėgti nuo minčių apie darbą – vis pagalvoji, kaip praėjo diena, kokie klientai apsilankė, ką pirko, kuo skundėsi, ar viską gerai padariau, ko nepadariau ir t.t. ir pan. Iš tokių minčių kratinio kartais susidėlioja visai įdomi dienos mozaika. Žinoma, jai sudėlioti neužtenka vien klausimų. Be abejo, reikia ir atsakymų, kurie realiai atspindi vaistinėje vyravusią atmosferą bei nuotaiką.

Taigi, autoriaus interviu su pačiu autoriumi – visai įdomus ir netikėtas žvilgsnis kitu kampu 🤓

Kaip praėjo diena

Galėjo būti ir geriau. Supratau, kad lūpos yra nelaimių šaltinis 🤨 Neatsargūs žodžiai dažnai padaro daugiau žalos nei blogi poelgiai…

Kas šiandien pralinksmino

Pirkėja, ieškanti žinduko avinukui. Tai per didelis, tai per mažas – taip ir neišsirinko. Bet geros nuotaikos užtaisas dar kurį laiką neapleido manęs.

Kas šiandien supykdė

Piktas ant viso pasaulio (o labiausiai ant manęs) klientas, kurio receptas buvo blogai išrašytas ir kuriam buvo pasiūlyta grįžti pas gydytoją. Reikšmingai mane nužvelgęs vaikiškai apkosėjo ir palinkėjo pasigauti Covidą…

Dienos frazė

“Geras gydytojas gydo viską – ir kas yra, ir ko nėra” (kliento žodžiai)

“Atėjau pas jus, nes man nemokamai”

Dienos palinkėjimas

Reikia neužleisti ligos, nes: arba tu ją kastuvu užkasi, arba ji tave 😮

Dienos pastebėjimas

Ginčui reikia dviejų, todėl stengiuosi nebūti vienu iš jų. Geriau ginčytis pačiam su savimi, nes visada liksi teisus. Ir kitas pastebėjimas – nėra žmonių be ligų, anksčiau ar vėliau, visi jas susiranda. Arba, kai tik išgydoma viena liga, pacientas suserga kita…

Ko šiandien nepadariau?

Nenuvaliau dulkių nuo lentynų, nepakeičiau senų kainų, nepatikrinau receptų, nepakeičiau reklaminio plakato, neužrašiau temperatūros parodymų…

Ką gero nuveikiau?

Nuraminau, paguodžiau, patariau, suteikiau viltį, nepardaviau jokių nesąmonių (valdžios užgaidų).

Ką šiandien galvoju apie savo valdžią?

Vienas ožio pienu girdo, kitas – gaidžio kiaušiniais vaišina 🤥 Kai nėra kuo pasididžiuoti dabar, giriamasi vakarykščiais nuopelnais. Ir dar. Valdžia nuo mūsų – kaip iki mėnulio ir atgal 🌙 Šiandien, deja, taip. 

Ką šiandien galvoju apie atlyginimą?

Nesu pats prietaringiausias žmogus, todėl neatsisakyčiau trylikto atlyginimo 😉 deja, šiandien gaunu tik arbatpinigius. Skaudi tema, todėl apie pinigus geriau nekalbėti. Geriau – juos skaičiuoti 💶

Ką galvoju apie vadybininkus?

Kad jie yra, pirma, apkalbų platintojai ir antra, žmonės, kurie įkvėpdami gėlių aromatą, žvalgosi aplink, ieškodami karsto su numirėliu. Jie temato dvi spalvas – savo baltą ir svetimo juodą 👥

Vis dar išlikęs skaudulys dėl slapto pirkėjo įvertinimo anketos. Kai įvertinimas buvo pusėtinas, vadybininkas pasakė: “Yra kur tobulėti”. Kai įvertinimas buvo aukščiausias, tarė: “Viskas čia man aišku – supratai, kad slaptas pirkėjas ir todėl toks įvertinimas”. Išvada: nesiek aukščiausio įvertinimo, vis tiek būsi nevykėlis 🤷🏻‍♂️

Todėl šiandien galvoju, kad mano vadybininkas – pasipūtęs mažas niekšelis 🧟‍♂️

Ką manau apie slaptus pirkėjus?

Tiesą sakant, NEKENČIU JŲ!

Kas šiandien buvau?

“Pardavėjau”, “Kasininke”, “Vaistų išdavimo aparate”… Atsiprašau, esu vaistininkas. Pardavėjai dirba kitose įstaigose. O aparatai patarimų nedalina…

Kokiomis mintimis užbaigiau darbo dieną?

Jei negaliu padėti, privalau nepakenkti.

Dienos anekdotas

Atėjo pavasaris. Ėmė tirpti sniegas. Sučiulbėjo paukšteliai. Kiemsargis išėjo į kiemą. Nuo stogo nukritęs varveklis pataikė jam į galvą ir užmušė. Teismo medicinos ekspertas apžiūrėjo kiemsargio kūną, nusišypsojo ir į mirties liudijimą įrašė priežastį: “Pavasaris atėjo”.