Vaistininko užrašai

– Masta man, prašau.

– ???

– Neaiškiai pasakiau?

– Gal Mastu žvakutės nuo hemorojaus?

– Ne, man Masta reikia.

– Tai ką gydotės?

– Nu ten toks vaistas, Masta parašyta.

– Tai gal Mastodynon, moterims?

– Ne, ne. Nuo aukšto kraujo spaudimo.

– Tai gal Moxonidin?

– Taip, taip. Juk tokį pavadinimą ir sakiau.

– 😮🤭

xxx

– Ką nors rūgščiai nuimti.

– Ar ilgalaikė problema, pastoviai naudojate kažką, ar momentinis diskomfortas?

– Ne, ne.

– Kas ne, ne? Ar jau naudojote vaistus anksčiau? Kokiam pavidale, kramtomos, čiulpiamos ar ryjamos tabletės, kapsulės, skystis?

– Parodykite, ką turite.

– Tai turime daug preparatų. Sukonkretinkite problemą ir apibūdinkite skausmus. (Parodau keletą pakuočių vaistų).

– Oi, ne. Ne tokia dėžutė. Cinko man reikia.

– Tai rūgštims mažinti jau nereikia?

– Ne. Man reikia cinko miltelių.

– Tokie? (Rodau vieno gamintojo cinką miltelių pavidale).

– Ne, ne.

– Tai kokio jūs norite?

– Kepenims man reikia. Kepenys gamina cinką…

– Hmm, įdomu. Iki šiol žinojau, kad  kepenyse gaminasi ir išsiskiria tulžis. Taip pat kepenys pašalina tai, kas nereikalinga, atlieka apsauginę funkciją, kontroliuoja cholesterolio, kai kurių hormonų ir kepenų fermentų kiekį…

– Žinau, žinau. Bet nuo to laiko, kai jūs mokėtės, medicina smarkiai pasistūmėjo į priekį.

– 🥴 Supratau. Tai sakote jums reikia cinko miltelių kepenims?

– Gerai supratote, cinko miltelių kepenims.

– Gal tokie? (Parodau miltelius Hepa-Merz kepenims, bet tikrai be cinko😀).

– Taip, taip. Šitie.

Na, pavadinimas tai jau tikrai labai panašus į Zn 🙄.  Čia jau ne dešimtas hemorojaus lygis, bet visiškas jo išsiveržimas ☄️

xxx

– Ar išduosite galimybių pasą kitam asmeniui – namie gulinčiam ligoniui?

– Tai ar jis kur nors eina?

– Ne, 86 metų, gulinti ant patalo moteriškė, bet liepė eiti į vaistinę ir atspausdinti…

Na, tiesą sakant,  tie galimybių pasai ne vienam protą sumaišė. Informacijos – daug, aiškumo – mažai, chaoso – kaip visada, netrūksta. Buvo pranešta, kad paso išdavimo funkcijas atliks ir Registrų centras. Tuo metu dar vaistinės pasų neišdavinėjo. Vienas kolega pasakojo, kad jam atėjo metas Registrų centre prasitęsti USB laikmeną darbui su elektroniniais receptais. Nusprendus tai padaryti gyvai, laukė netikėtumas – keliasdešimties senjorų eilė, laukianti galimybių paso. Teko apsisukti ir laikmeną įsigyti nuotoliniu būdu. Viskas pavyko puikiai, bet ir čia laukė netikėtumas – atminties rakto pratęsimas kainuodavo apie 15 EUR, tačiau šį kartą pratęsti neužteko, reikėjo keisti nauju, kuris kainavo jau daugiau nei 30 EUR. Paseno? Pasidarė nesaugus? Naujų funkcijų atsirado? Čia kaip su ta medicina – technologijos pasistūmėjo į priekį. Tik ne kiekvienas darbdavys mano, kad ši priemonė reikalinga nenutrūkstamam darbui vaistinėje, todėl nei naujų, nei pasenusių  būtinų darbo priemonių nekompensuoja – nori išsaugoti darbo vietą, pasirūpink ir darbo priemonėmis. Na, o jei sugrįžtant prie galimybių paso, tai dabar jį spausdina ne tik Registrų centras, poliklinikos ir vaistinės, bet ir Lietuvos paštas. Susisiekimo ministras, pasitelkęs į kompaniją Ekonomikos ir inovacijų ministrę, dviese iškilmingai pareiškė, kad jie savo galimybių pasus atsiims pašto skyriuje, nes nuo šiol tai galės padaryti kiekvienas norintysis. Puiku. Tačiau yra vienas BET. Lietuvos paštas šiandien yra nepajėgus vykdyti savo pagrindinės funkcijos – daiktų siuntimo, atsiėmimo, spaudos platinimo ir kt. 

Susisiekimo ministro nedomina nuolatiniai žmonių skundai, kodėl nuolat didėjantiems paštų lankytojų srautams, daugelio paštų darbo laikas taip ir liko sutrumpintas, nors eilės rikiuojasi už durų. Kodėl mažos siuntos, kurios pristatomos į namus, dabar permetamos į paštus, parašant, kad namie nieko nerasta? Kodėl Lietuvos dienraščiai į pašto dėžutes pristatomi 17 val. ir vėliau (čia jau gaunasi vakaro žinios, o ne dienraštis)? Kodėl atstovėjus valandą eilėje ir pagaliau atsiėmus pašte siuntą (kurią turėjo pristatyti į namus), po savaitės gaunamas pranešimas, kad siunta laukia pašte (nors ji jau atsiimta)? O kaip dėl mėnesius vėluojančių arba visai nepristatytų siuntų? Ar  visa tai dėl garsiai pristatytų modernizavimo procesų? Kalta pandemija? Trūksta žmogiškųjų išteklių? Trūksta, net labai. Bet kam juos samdyti, jei vienas darbuotojas gali atlikti dviejų trijų žmonių darbus (visiškai, kaip vaistinėje)? Ir kam tų žmonių, jei uždarinėjami skyriai kaimuose ir miesteliuose bei miestuose? Atsakymas vienas – tam, kad sužlugdyti dar vieną valstybės įmonę ir perleisti ją į privatininkų rankas.

Taigi, su galimybių pasų įsigijimo galimybėmis darbo padvigubėjo visiems. Tik vieni giriasi, kad išduoda, o kiti – dirba, nes iš tikrųjų išdavinėja 🙂

KANTRYBĖS VISIEMS – ir bandantiems įsigyti, ir padedantiems įsigyti 📃