Lie 7, 2016 - Mano dienoraštis    0

Gyvenimas – margas kaip genys

Ir apie ką gi reikėtų parašyti tokią permainingą lietingą – saulėtą dieną?

Tikriausiai apie permainingą ramią – audringą dieną vaistinėje ?

Kai mėnesis artėdavo prie pabaigos ir ateidavo naujas, žmonių vaistinėje ženkliai sumažėdavo. Tačiau jau paskutinius tris mėnesius taip nėra. Ar tai reiškia, kad žmonės jau negyvena nuo algos iki algos (nuo pensijos iki pensijos ir pan.)? Ar tai reiškia gerėjantį mūsų žmonių gyvenimą? O gal gyvenimą skolon?

Negaliu atsakyti, kaip yra iš tikrųjų, tiesiog, konstatuoju faktines aplinkybes: žmonių yra daug visomis mėnesio dienomis ? Taigi, ir linksmų nutikimų nestinga.

Smagu matyti jau trečią mėnesį iš eilės į vaistinę užsukantį benamį alkoholiką. Vakarais matau jį stovintį prie prekybos centro ir prašantį pinigų. Pas mane jis ateina nusipirkti … ne spirito ? Jis perka sau vitaminus. Visus kartus atėjo su kvapeliu, su labai prasta prekine išvaizda, bet savo surinktus centus išleidžia savo sveikatai gerinti. Mane tai labai gerai nuteikia. Todėl kai toks žmogus prašo jūsų paaukoti jam pinigų, negalvokite apie jį vien tik blogai. Pasirodo, ne visada pinigai nueina vėjais ?

O štai kitas pokalbis su pagyvenusia senjore. Ji paprašė manęs pačių pigiausių kraujotaką gerinančių vaistų. Pasiūliau kelis variantus, bet įspėjau, kad reikės gerti 2-3 tabletes per dieną. Ji man sako, kad užteks ir vienos. Tada, sakau, geriau visai nepradėkite gerti, nes kai nuo 1 tabletės nebus poveikio, tada liks kaltas gydytojas ir vaistininkas, kad blogus vaistus pasiūlė. O ji man atkerta:

Nenoriu gerti tris kartus! Ir nereikia man tų vaistų, geriau jau alkoholio stikliuką paimsiu kasdien ir užteks toms mano kraujagyslėms.

Laisvoj šaly laisva valia. Va taip.

Kita senjorė atėjo susižinoti kainų, nes per mėnesį – kitą, jos turi tendenciją didėti. Sužinojo, padėkojo ir pasakė, kad kai gaus stipendiją, tada ateis ? Ne visi yra niurzgos, dažnai pasitaiko ir šmaikštuolių.

Vasarą pagausėjo narkomanų. Per dieną praeina 8-10 tokių klientų. Vieni ramiai nusiperka švirkštą (vieną ar du), injekcinio vandens ir išeina. O kiti reikalauja insulininių švirkštų ir, negavę, kala prie sienos, kodėl neturime. Kiekvienas pirkėjas – su savo teisėm ir savais reikalavimais.

Kartą vakare įbėgo moteriškė nusipirkti Doppel Herz toniko. Sakau, kad neturime. O ji man:

O tu k…., man taip reikėjo dovanų dviem bobutėm kokio nors skysčio nupirkti.

Šokiravo mane toks emocingas požiūris, bet priėmiau jį kaip nusivylimo ženklą, o ne kaip tiesiogiai man pasakytą ir suradau jai kitų visai neblogų skysčių toms dovanoms ?

Ir visas šis pasakojimas tik iš kelių darbo dienų. Praėjus beveik savaitei, tenka pasidžiaugti, kad ji praėjo gana ramiai, palyginti taikiai, be vagysčių, be išpuolių ir su gerai nuteikiančiom istorijom ?!

Turite klausimų? Parašykite juos čia!