Vaistininko užrašai

Kiekvieną kartą sau pasakau, kad gana lenktyniauti su K. Gage ir jos interviu, bet tie paistalai manyje pažadina žvėrį, kurio negaliu nuraminti, kol vėl neišdėstau savo argumentų. Ką tik buvo pašnekintas visas būrys krautuvininkių, bet joms to neužteko – apginti savo interesus jos ir vėl pasikvietė ruporą. Jei kas nežino, ruporas – tai garsintuvas arba paklusnus kito minčių reiškėjas.

Taigi, pradedam 😎

Mitas

“Įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistinių preparatų”.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. duomenimis, Lietuvos vaistinių tinklas yra vienas tankiausių ES. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė. Galbūt, ES vaistinių išsidėstymas yra logiškesnis, todėl vaistinės yra lengvai pasiekiamos visose vietovėse. Pas mus gi, penkios vaistinės yra prie gydymo įstaigos, bet, galbūt, nėra kažkuriame atokesniame rajone. Tokius nelogiškus  sprendimus galėtų ištaisyti tik įstatymas, bet KAM TAI RŪPI? Todėl tūlas kaimietis iš Papievių kaimo kaip anksčiau, taip ir dabar negali savo kaime įsigyti vaistų, nes K. Gagei ir krautuvininkėms neatrodo, kad ta vieta būtų patraukli  jų verslui. Ir naujos įstatymo pataisos čia visai “ne prie ko”.

Teigiami pokyčiai

“Pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro”.

Taip, kai kurios vaistinės sutrumpino darbo laiką, kai kurios – nebedirba savaitgaliais, dar keletas – užsidarė. Tik ar paveiktos naujų įstatymo pataisų? Kaip žinia, vasaros ir atostogų metu kai kurios vaistinės turėjo gerą praktiką trumpinti darbo laiką. Taip darė anksčiau, taip daro ir dabar. Todėl garsiai šaukti, kad kaltas įstatymas, nederėtų. Kalbant apie darbą savaitgaliais, daugelyje vaistinių tai buvo perteklinis sumanymas, kurio dabar atsisakius, laimės vaistininkai. Keista, kad visi užsakyti straipsniai ir interviu atstovauja tik vieną pusę ir vieną nuomonę, tačiau niekas nepasidomėjo, ką šia tema mano patys vaistinių darbuotojai 🥲

Melas, bet ne vardan tiesos

“Nuo liepos 1 d. sustabdė veiklą arba užsidarė 34 didesnių tinklų vaistinės”. 

Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, nuo liepos 1 d. visoje šalyje veiklą nutraukė keturios vaistinės – 3 Kauno m. ir 1 Telšiuose. Beje, Telšiuose liko veikti dar 18 vaistinių, todėl manau, kad gyventojai labai nenukentės. Labiausiai reikėtų nerimauti, kad be vaistų neliktų lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai, tačiau, taip tikrai neatsitiks, nes jie dažnai vyksta pas gydytojus, o šalia gydymo įstaigų, kaip minėjau, vaistinių apstu. Labai tikėtina, kad tos keturios vaistinės užsidarė dėl kitų vaistinių konkurencijos arba “nepatogios” verslui vietos, todėl ligoniai nuostolių nepajus, ypač Kaune, kur ant kiekvieno kampo įsteigta vaistinė.

Parodys ateitis

“Sudėtingiausia prie pakeitimų prisitaikyti smulkiosioms vaistinėms, ypač veikiančioms regionuose.”

Sutinku, kad smulkioms vaistinėms bus sudėtingiau. Bet tos, kurios vis dar tebegyvuoja, manau, darbuotojų tarpe turi ne vien tik vaistininkų padėjėjus. Tikiuosi, jų gretose yra ne vienas, ir ne du vaistininkai. O išgyvenimo paslapčių iš privačių vaistinių galėtų pasimokyti ir krautuvininkai, kurie dar vakar patys skriaudė mažesnes vaistines, bandydami jas sužlugdyti ir vėliau jas perpirkti, o šiandien sugeba tik verkti ir ieškoti užtarimo žiniasklaidoje.

Nesugebėjimas planuoti

“Nors vaistinėse Lietuvoje dirba net 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, kai kitose ES šalyse šis skaičius siekia tik 54 proc., bet šiuo metu dirbti vaistinėse jau kviečiami visi turintys vaistininko licenciją, net dirbantys ligoninių vaistinėse, valstybės institucijose. Todėl turime konstatuoti, kad dalis šiuo metu dirbančių vaistinių nėra tikros, ar galės dirbti ir rytoj.”

Tos vaistinės, kurios nėra tikros, ar galės dirbti rytoj, turėtų pasikonsultuoti su ES, kurioje yra ženkliai mažiau specialistų, bet jos sėkmingai dirba. Galbūt, verta gerų patirčių pasižvalgyti svetur, užuot pasitelkus žiniasklaidą, kelti chaosą visuomenėje.

Skaičiai

“Sutrumpino savo darbo laiką daugiau nei 4500 valandų per savaitę. Šias valandas pavertus vaistinių darbo valandomis, susidarytų 64 vaistinės, dirbančios visą darbo dieną.”

Tik pažiūrėkite, kaip gražiai žongliruojama skaičiais! Net 4500! O jeigu mes, vaistinių darbuotojai, viską verstume į skaičius? Sąmoningai padidintas planas, kurio neišeina įvykdyti (dėl to prarandi galimybę gauti priedą prie algos)…  Staiga pakeičiami reitingų skaičiavimai, apie tai iš anksto nepranešant… “Netyčia” sutrikus programai pusę dienos vaistinių darbuotojams neskaičiuojami reitingai… “Pamirštama” įtraukti papildomai dirbtas valandas… Darbą per šventines dienas… Tai faktai, kuriuos galima paversti skaičiais, ir pinigais taip pat…  Prarastais pinigais… Na, o kai sugalvojama perkainuoti prekes, kurių kaina pas tiekėją pasikeitė… Sena kaina gautas ir dar neparduotas prekes mes klientams parduodame nauja kaina, pvz. kraujospūdžio aparatas vakar kainavo 30 EUR,  o šiandien gavome nurodymą pakeisti jo kainą į 40 EUR. Vienas aparatas staiga pabrango – 10 EUR. Bet aparatas tai ne vienas, o ir jį turinčių vaistinių – keli šimtai. Susidaro keli papildomi tūkstančiai per vieną akimirką! Beje, perkainavimai vyksta nuolat, kasdien.

Reikia į viską žiūrėti paprasčiau

“Tačiau gyventojams yra visiškai nesvarbu, koks teisinis vaistinės statusas ir priimtos įstatymo pataisos, jie tiesiog nesupranta, kodėl randa užrakintas vaistinės duris ir negali šalia namų įsigyti jiems reikalingų vaistų.”

Skamba labai įžūliai. Atrodo, kad Lietuvoje užsidarė keli šimtai vaistinių ir dabar jau tikrai nebus kur įsigyti vaistų 😩 Na, nebus šalia namų, bet bus už kaimyno namų, vadinasi, vis tiek netoli. Galų gale, maisto prekių parduotuves taip pat ne prie kiekvienų namų turime ir nieko neatsitinka, kad šiek tiek paeiname. O maistas ne ką mažiau svarbus už vaistą, todėl eidami maisto, nesunkiai nusipirksime ir vaistą, nes beveik kiekviename prekybos centre rasime veikiančią vaistinę.

Manipuliacija

“Kaip ir buvo prognozuota, atsirado regionų, kur savaitgaliais vaistų įsigijimas gyventojams tampa rimtu iššūkiu. Pavyzdžiui, Zarasuose, Pasvalyje, Biržuose, Skuode, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Visagine ir Pabradėje sekmadienį nebedirba nei viena vaistinė. Zarasuose ir šeštadieniais veikia vienintelė vaistinė ir ta tik iki 14 val. Nenuostabu, kad sulaukiame daug skambučių iš gyventojų, neberandančių šalia dirbančios vaistinės, nusivylusių farmakotechnikų, nebegalinčių toliau dirbti savo darbo, ar net iš vaistininkų, kurie ne tik turi keisti savo darbovietę ir važinėti kelis šimtus kilometrų kasdien, bet ir uždaryti savo nuosavas vaistines.”  

Įpročius reikia po truputį keisti ir savaitgaliais keliauti ne į vaistinę, o į gamtą. Šiuose miestuose yra užtektinai vaistinių ir gyventojai tikrai neliks be vaistų. Vaistininkas, keliaujantis kasdien po kelis šimtus kilometrų į darbovietę, yra pats pasirinkęs tokį gyvenimo būdą. Tiek anksčiau, tiek ir dabar, mobilūs vaistininkai keliavo ir keliauja po kelis šimtus kilometrų, nes jiems tinka tokios darbo sąlygos, mokami didesni pinigai, apmokamas kuras, kai kur netgi, nakvynė. Yra jaunų specialistų, kurie noriai tą daro, todėl vertėtų ne šantažuoti, o pačius vaistininkus pakalbinti apie darboviečių keitimus.

Ruporas

“Tiek darbo sąlygos, tiek užmokestis, kuris paskutiniais metais kilo dvidešimt procentų, skatina rinktis šitą specialybę. Tačiau įstoti ir mokytis yra gana sudėtinga, nes valstybės finansuojamų studijų vietų buvo gana nedaug. Tik pastaraisiais metais jų skaičius padidintas: iš pradžių iki aštuoniolikos valstybės finansuojamų vietų, paskui virš 30-ies, dabar – 50. Skaičius optimalesnis, bet jis turi augti, nes senstant visuomenei vis daugiau žmonių nori arčiau namų turėti sveikatos priežiūros įstaigą ir vaistinę. Mūsų tikslas, kad žmonės būtų kuo ilgiau sveikesni ir vaistininką turėtų kuo arčiau namų.”

Milijonus uždirbantys krautuvininkai nebando net piršto pajudinti dėl vaistininkų trūkumo. Lengviau yra užsakyti penkis straipsnius (dėl savo turinio labiau panašius į gandonešius), nei padaryti ką nors naudinga visuomenės labui. Pavyzdžiui, patiems pafinansuoti studijas ir taip užsiauginti būsimus specialistus. Žinoma, vėliau dar reikia sugebėti juos ir išsaugoti 😉 Kaip matome, tai labai sudėtinga. Beje, miela Kristina, ar tikrai darbo sąlygos ir užmokestis skatina rinktis šią specialybę? Manau, kad būtent dėl mokamo neadekvataus atlyginimo už atsakingą darbą ir tragiškų darbo sąlygų, šiandien ši specialybė kaip niekad yra nepatraukli. O ir tikslai Jūsų turėtų būti kur kas kilnesni –  ne vaistininką kuo arčiau kiekvieno namų pastatyti, o skatinti žmones kuo mažiau lankytis vaistinėse ir sveikai gyventi, kad iš viso vaistų nereikėtų.

Šiandien visiems to ir linkiu 🤓