Vaistininko užrašai

Štai ir praėjo didžiosios metų šventės. Vieni jas pasitiko su trenksmais, kiti – ramioje aplinkoje, tačiau visiems – šventės praėjo. Taip ir sukasi gyvenimo ratas: Kalėdos, Naujieji, Velykos…Žinoma, įsimaišo ir viena kita ramesnė šventė ar žymėtina diena. Bet, kad ir kaip būtų gaila, viskas praeina. Ir tada supranti, kad didžiausias džiaugsmas yra laukime. Nes tada leki, skubi, perki, ieškai, nerviniesi, randi, džiaugiesi, juokiesi ir kai viso to siautulio nebelieka tavo dienotvarkėje, pajunti tuštumą. Todėl susigalvoji kokių nors svajonių vėl ir vėl. Ir lauki, kol jos išsipildys…arba ne.

Pavyzdžiui, vasarą, kai darbai per daug nespaudžia ir turi daugiau laisvo laiko, susimąstai, kur ir su kuo sutiksi Naujus metus. Ir tada šauna į galvą geniali mintis – trumpam pabėgti į kitą šalį. Užsisakai kelionę, rezervuoji bilietus (nes iš anksto – viskas pigiau) ir lauki ? Ir visą tą pusmetį vien tik pagalvojus apie tai, širdį užlieja nenusakomas džiaugsmas. Pagaliau ateina ilgai laukta kelionė ir tu net nepastebi, kaip ji greitai pasibaigia ? Tada vėl duodi sau kažkokių užduočių, kad tas geras jausmas vėl neapleistų tavęs kurį laiką. Pavyzdžiui, sugalvoji, kad tau reikia naujos piniginės. Prasideda jos paieška – žiūrinėji internete, tada keliauji po parduotuves, po prekybos centrus ir vis ieškai ieškai. Ir neskubi pirkti. Nes žinai, kad nusipirksi ir tuo pasidžiaugsi valandą, gal dieną, o po to viskas stosis į savo vietas. Bet jei nerasi tinkamos mėnesį? Tai kiekviena diena bus smagi, nes tu žinai, kad tas išsvajotas pirkinys dar laukia tavęs ? Tai gali būti ne tik piniginė. Tai gali būti bet kas, ko labai norisi.

Kai eini į darželį, tau visada norisi kuo greičiau užsidėti kuprinę ir keliauti į aukštesnį lygį – mokyklą. Kuo aukštesnėje klasėje esi, tuo greičiau norisi į universitetą. Ir vėl lauki – kada jau? Tada jau norisi kuo geriau apmokamo darbo, bet dar lauki diplomo. Vėliau – buto, namo, didesnio namo, automobilio, geresnio automobilio…? Šeimos, vaikų. Kai atsiranda vaikai ir užklumpa bemiegės naktys, save ramini: nieko, praeis metai kiti, bus ramiau. Ir lauki tų ramių ilgų naktų. Kai tai jau ateina – prasideda būreliai ir kiti malonūs rūpesčiai. Lauki, kol vaikai taps savarankiški. Šis periodas prabėga greičiausiai (neskaitant tavo viso pro akis prabėgusio gyvenimo). Kai vaikai pagaliau užauga, stebi jų kiekvieną žingsnį ir meldi, kad jiems pasisektų: su darbu, su antra puse, kad jie būtų sveiki ir laimingi, ir kad jiems niekada nieko netrūktų. Jeigu jūsų vaikai išvyksta studijuoti į užsienį, tu lauki, kada gi pagaliau jie baigs tuos mokslus ir sugrįš. Jeigu jie ten dirba, širdyje viliesi, kad gal užsidirbs ir grįš. Ir vėl kantriai lauki. Lauki tos akimirkos, kuri padarys tave pačiu laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Tas laukimas kartais prailgsta, užeina ir sunkių minučių, slogių minčių. Tačiau tu visą laiką žinai, kad pagaliau viskas bus gerai ir širdyje pasidaro taip gera ?

Todėl šiais naujais, ką tik prasidėjusiais metais leiskime sau svajoti, tikėtis, planuoti, laukti ir sulaukti savo norų išsipildymo!

SU UGNINIO GAIDŽIO METAIS ?