Vaistininko užrašai

Sveikatos apsaugos ministerija vėl siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą. To reikėjo tikėtis, nes, matyt, neseniai įvesta tvarka vyresnio amžiaus žmonėms kompensuoti visą vaisto kainą, smarkiai vožtelėjo pačiai valstybei per kišenę, todėl dabar vėl ieškoma taupymo būdų. Nauji pakeitimai palies ir vyresnius nei 75-erių pacientus bei gaunančius mažas pajamas ligonius, todėl sakyti, kad nauja tvarka bus gera, negaliu 🙁 Kaip ir negaliu teigti, kad bus blogai. Tačiau žinant, kad valstybei visada labiau rūpi jos pačios finansiniai interesai nei paprasto žmogaus, šis pasikeitimas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patrauklus. Norima įvesti krepšelį, kuriame per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus. Kai būtų pasiekta 45 eurų riba, įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms – pacientams nebereikėtų mokėti priemokų už vaistus su mažiausia priemoka. Pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį.

Atrodo, visai neseniai A. Veryga (buvęs ministras) buvo kalamas prie kryžiaus dėl privalomo pigiausio vaisto  brukimo. Oi, kiek daug kraujo jam buvo nuleista, kiek kritikos strėlių paleista dėl tokio vaisto skyrimo. Bet atėjo nauja valdžia ir paskelbė, kad dabar jau pigiausias vaistas neprivalomas, galima rinktis ir kitą, su  priemoka. Tik nepadarė taip, kad tame sąraše būtų platesnis vaistų gamintojų pasirinkimas, anaiptol, jie nuolat kaitaliojo tą sąrašą – tai išimdami, tai vėl įdėdami vieną ar kitą vaistą, taip vėl versdami ligonius blaškytis tarp vieno ar kito pasirinkimo. Vieną periodą stebuklingai kintančiame sąraše pasirodo Betalok Zok (dažnai rašomas vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų) 25 mg, žiūrėk, po metų – jau jis pakeistas Betalok Zok 50mg. Tada trumpam pasirodo Betalok Zok 100 mg, o po kurio laiko vėl lieka tik 25 mg. Tai kas čia per žaidimas? Kas per manipuliacijos? Kieno užsakymu tai vyksta? Mes apie tokius artėjančius stebuklus dažnai sužinome iš vaistų atstovų. Pavyzdžiui, gauni žinutę ar laišką, kad X vaistas po mėnesio bus išmestas iš sąrašo, o kito gamintojo Y vaistas bus įtrauktas į sąrašą, todėl skubėkite išsiparduoti X vaistą ir užsisakyti Y vaistą. Tada supratingi gydytojai skuba savo ligonius gelbėti ir puola išrašinėti kiek tik įmanoma  didžiausią leistiną kiekį vaistų, kad kuo ilgiau gydymas būtų nekeičiamas ir stabilus. Argi tai normalu? Būna ir taip, kad gydytojai ne visada operatyviai sužino apie artėjančius pakeitimus, tuomet, kaip įprastai,  rašo tą patį vaistą. Ir tada, ligonis, tik atėjęs į vaistinę sužino, kad, pavyzdžiui, jo nuolat vartojamas  Betalok 50 mg jau nekompensuojamas, todėl siūlomas kito gamintojo to pačio stiprumo vaistas. Pasipiktinusiam ligoniui patariama kitą kartą prašyti gydytojo, kad rašytų 25 mg stiprumo, nes dabar jau ŠIS stiprumas yra TAME sąraše. Tik vietoje 2 tab. per dieną reikės gerti jau 4 tabletes, jei nenori keisti gamintojo. Kitaip – imk dabar esantį TAME sąraše kito gamintojo 50 mg stiprumo vaistą. Deja, garantijų, kad po kelių mėnesių bus ta pati tvarka, niekas neduoda, todėl kylanti nepasitenkinimo banga 🌊 smogia visu stiprumu tiek vaistinių darbuotojams, tiek gydytojams. Tik ne teisės aktų kūrėjams…

Taigi, panašu į tai, kad dabar valdžia susirūpino pernelyg didelėmis išlaidomis, kurios atsirado nuo įvairioms grupėms teikiamų kompensacijų, todėl bando sugrąžinti pigiausią vaistą, tik, visgi, paliekant pasirinkimą ligoniui. Žinoma, kad pasirinkimas bus naudingas jam tik tuomet, jei teiks pirmumą pigiausiam vaistui. Išeina taip, kad nebrukam pigiausio, bet rinkis pigiausią, nes kitaip, vis tiek teks susimokėti, nesvarbu, kiek tau metų, 30 ar 90. Ne be reikalo ministerija teigia, kad panaikinti visas be išlygų kompensacijas vyresnio amžiaus ir mažas pajamas turintiems gyventojams siekiama pastebėjus, kad apie 60 proc. jų renkasi brangesnius arba net ir brangiausius vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Šie pakeitimai, skaičiuojama, leistų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Nuo čia ir pradėkime – norima grįžti prie ankstesnių sprendimų todėl, kad jie valstybei kainavo mažiau. Ir tikrai ne todėl, kad žmonėms bus geriau 🤣 “Tad sieksime, kad būtų kompensuojamos tos medicinos pagalbos priemonės ir tie vaistai, kurie yra būtini, kurie turi mažiausią priemoką“, – tarė viceministras, leisdamas suprasti, kas čia svarbiausias🕺

Beje, tik vaistinėms iki skausmo yra žinoma, kaip pigiausias vaistas vaistinėjetampa privalomu turėti vaistinėje vaistu. Ministerija, taikydama tik jai vienai suprantamus atrankos būdus, sudaro Būtinąjį vaistinėse turėti vaistų sąrašą, kuris keičiasi panašiai su metų laikais ir yra –  tai papildomas, tai praretinamas, tačiau visada keliantis bėdų vaistinėms. Kokių? Tokių, kad dažnai niekam nežinomi ir nepopuliarūs, bet pigūs vaistai dažnai taip ir lieka gulėti lentynose, nes žmonės, paprasčiausiai jų nenori. Bet vaistinės juos privalo turėti. Ir nesvarbu, kad jie kartu su gyventojų atneštais pasenusiais ir nereikalingais vaistais keliauja naikinimo įmonėms kaip pasenę ir nevartotini. Tai niekam nerūpi, nes tas BŪTINASIS SĄRAŠAS yra kelrodė žvaigždė, rodanti kelią į geresnį rytojų 💥💫

Pasak A.Dulkio, per pastaruosius metus iš gyventojų buvo surinkta ir utilizuota beveik 30 tonų nebenaudojimų, išėjusių iš galiojimo vaistų. Ministro teigimu, viena vertus, tai leistų manyti, kad gyventojai tapo sąmoningesni ir neišmeta vaistų tiesiog su buitinėmis atliekomis. „Iš kitos pusės, ar tai nerodo, kad mes nebevertiname tų kompensuojamųjų vaistų, nes metinė vidutinė priemoka yra tik 15 eurų”. O gal tos išmestos tonos yra ne dėl to, kad pigiai nusiperki ar gauni nemokamai, o todėl, kad gavai šū…. vaistą 😬 ir jo negalėjai ilgiau vartoti? O gal todėl, kad insulinai ar onkologinėms ligoms gydyti skirti vaistai buvo išrašyti 6 mėnesiams, o vargšą žmogų liga įveikė per mėnesį ir liko daug dešimtis tūkstančių kainavusių (valstybei, ne žmogui) vaistų pakuočių…

Ir pabaigai. Ministerijos skaičiavimais, patvirtinus pataisas, iš viso planuojama sutaupyti 16-20 milijonų eurų, kurie būtų skirti naujiems vaistams įsigyti. Gerai, jei tie milijonai nenuguls kažkieno kišenėse priedų prie algų ir premijų už sunkų darbą pavidalu. Nauji vaistai irgi reikalingi, jų laukia beviltiškose situacijose atsidūrę ligoniai. Tačiau nereikia pamiršti ir visų kitų ligonių, kuriems tas nuolatinis tvarkos keitimas, dėl kurio prarandama gydymo kontrolė, kala po vieną vinį į karstą.

Nebūtinai nauja šluota gerai šluoja 🧹