Vaistininko užrašai

Saugesnio narkotikų vartojimo kambarys. Hmm, keistai skamba. Aš galvojau, kad narkotikų Lietuvoje iš viso negalima vartoti, nei saugiai, nei nesaugiai. Pasirodo, klydau. Anot sveikatos ministro, tai – kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose. Kaip būtų smagu, kad ir visur kitur, o pirmiausia, mūsų piniginėse pagaliau įsivyrautų skandinaviška ar kitų pažengusių Europos valstybių tvarka ir praktika. Žinoma, nuo kažko pradėti reikia. 

Dirbdami vaistinėse, kasdieną susiduriame su narkomanais, todėl matome problemos aktualumą. Kalbama, kad šių kambarių principas – atėjusiam klientui suteikti galimybę pasikeisti švirkštą bei saugiai susileisti dozę arba tą dozę, budinčio mediko pagalba, pakoreguoti iki saugios. O kokia yra ta SAUGI DOZĖ?! Pagrindinis ir vienintelis visų tikslas turėtų būti toks – sumažinti narkotikų vartojimą. Švirkštų keitimo punktai jau yra, o ir įsigyti švirkštus nėra keblu (jei randama pinigų dozei, švirkštui visada atsiras), todėl dalijimosi panaudotu švirkštu problema šiandieną nėra pati aktualiausia. Europos Sąjungos struktūriniai fondai finansuoja ilgalaikę tokių asmenų reabilitaciją, todėl valdininkai turėtų labiau orientuotis būtent į tokią (tikslinę), o ne momentinę pagalbą. Tiesa yra ta, kad norint pradėti dialogą su narkomanu, pirmiausia, reikia iš jo išvalyti visas narkotines medžiagas. Ar tokią paslaugą suteiks šis kambarys? Žinoma, kad ne. Opioidus vartojantys asmenys ilgalaikei reabilitacijai dažnai lėšų neturi, o ES lėšomis remiamos programos, greičiausiai, nėra visiškai nemokamos, todėl visą dėmesį, protus ir finansus reikėtų nukreipti į VISIŠKAI NEMOKAMOS REABILITACIJOS galimybes, o ne švirkštų dalijimą ir stebėjimą, kaip priklausomas nuo narkotikų asmuo leidžiasi dozę, o šalia budintis gydytojas stebi, kad dozė būtų neviršyta 😲

Nereikia pamiršti, kad ne tik narkomanija, bet ir alkoholizmas yra priskiriamas prie priklausomybių ligų. Jis taip pat daro didelę žalą žmogaus organizmui bei sukelia įvairias grėsmes ne laiku ir ne vietoje atsidūrusiems asmenims. Ir nors alkoholio vartojimas Lietuvoje neuždraustas (tik dalinai apribotas tam tikru laiku ir tam tikriems asmenims 😀), tačiau niekas nesiūlo “saugaus” kambario alkoholikams. Pavyzdžiui, tokiame kambaryje, prižiūrint budinčiam medikui, būtų “saugiai” vartojamas alkoholis, nesukeliant pavojaus kitiems asmenims, o reikalui esant, net parenkamos “saugios” dozės. Skamba juokingai, tačiau juoko čia – mažai. Esmė – ne laikina pagalba, o ilgalaikė reabilitacija, dalyvaujant didelei komandai (psichiatrai, psichologai, terapeutai, slaugytojai, šeima, draugai). 

Jei žmogus nenori gydytis, jo niekas neprivers to daryti. Daugelį metų yra vykdoma metadono programa.  Ji taikoma visiems sutinkantiems gydytis priklausomybę nuo opioidų. Kokie jos rezultatai? Kiek žmonių buvo “išgydyta”? Prieš 15 metų buvo atlikti šios programos vertinimai ir prieita prie išvados: “Būtina gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti darbuotojų kvalifikaciją ir motyvaciją, dirbti su metadonu gydomais pacientais.” Kaip yra šiandieną?

Gal mums užtektų vienos, bet stiprios ir viską apimančios programos, o ne pavienių kabinetų, punktų, kioskų ar kambarių? Beje, o kodėl tų kambarių (jeigu jie vis dėlto atsiras) nepavadinus pabėgimo kambariais? Juk į juos bus galima pabėgti nuo įstatymo ir pasislėpti nuo tų, kurie vadovaudamiesi įstatymu, gaudo ir sodina.

Šiandieną reikia pasidžiaugti, kad klerkai ir krautuvininkai tokių kambarių nesugalvojo įsteigti vaistinėse, motyvuodami tuo, jog vaistininkai turi įgiję nemažai kompetencijų, kurios suteikia galimybę visas turimas žinias panaudoti praktikoje – kadangi neblogai pažįstame priklausomybių turinčius asmenis, užuot pardavę švirkštą, iš karto galėtume pasikviesti į naujai įrengtą kambarį nuoširdžiam pokalbiui 🙂 MES JUK VISKĄ GALIME 😉