Vaistininko užrašai

Daugelis straipsnių gimsta iš televizijos. Tai ir nesibaigiančios reklamos, ir laidos apie sveikatą, sveiką gyvenimo būdą, įvairias naujoves, skiepus, naujus gydymo metodus ir naujas mokslo hipotezes, kurias įdomu panagrinėti.

Šį kartą užkliuvo reportaže besiskundžiantys kaliniai. Jie reikalauja europinių standartų, geresnio maisto, įvairesnių prekių kalėjimo parduotuvėje, daugiau erdvės ir daugiau teisių, o to negavę, skundžiasi teismams, rašinėja raštus, klausinėdami, kokia patalpų, kuriose gyvena, temperatūra, kada darytas remontas ir kokios medžiagos naudotos. Kai ką domina ir tarakonų skaičius kameroje. Neteko pabuvoti tokioje kameroje, bet, manau, visi suprantame, kad tai ne sanatorija ir reikalauti to, ko nenusipelnei, yra amoralu. Nors tai ir ne sanatorija Palangoje ar Druskininkuose, psichologai ir psichoterapeutai kaliniams prieinami, kaip, deja, ne kiekvienam eiliniam nepasiturinčiam piliečiui. Ir televizija, ir garso aparatūra, ir kompiuteris yra dažnoje „palatoje”. Net ir mokytojai ateina pas tuos, kurie siekia mokslų. Tai nėra blogai, nes šaliai reikia išsilavinusių piliečių. Tik kyla klausimas, kam bus panaudotos įgytos žinios?

Mūsų kalėjimai perpildyti žmonių, kurie yra išlaikomi valstybės lėšomis. O kodėl nepriėmus įstatymų, kad savo išlaikymą turėtų garantuoti patys kaliniai? Pavyzdžiui, įrengti jiems didelę patalpą, pristatyti specialių dviračių ir liepti minti, kol visas kalėjimo patalpas aprūpintų energija ? Gal tada praeitų noras skųstis ir šokdinti valstybę. O dabar kaip čia gaunasi: apvagia ar sumuša tave, tavo artimą ar svetimą – negana, kad jau tampi nusikaltimo auka, bet dar ir iš savo kišenės turi jį išlaikyti tuos ilgus kalinimo metus.

Kartais smagu išgirsti, kad kažkuriam Lietuvos krašte kaliniai pasiprašė sutvarkyti apleistas kapavietes ar apvalyti nuo šiukšlių parkus ir pakrantes. Dabar, kai yra priimtas probacijos įstatymas, atrodo, viskas turėtų būti daug paprasčiau, bet ne visada priemonės pateisina lūkesčius ?

Niekuomet nepastatysime pakankamai kalėjimų, nepriimsime pakankamai įstatymų, nesiimsime pakankamai priemonių pažaboti nusikalstamumą, jeigu matysime tik nusikaltėlį ir jo nusikaltimą. Žinoma, kai kurių nusikaltėlių neįmanoma perauklėti – juos reikia kalinti. Tačiau dažniausiai bausmę atlikę žmonės ir išėję į laisvę, vėl plaukia pasroviui. Vienintelė pamoka, kurią jie išmoksta kalėjime – kaip tapti geresniais nusikaltėliais. Patys didžiausi nusikaltėliai kadaise irgi buvo mieli vaikučiai ?

Kaip pradėjau, taip ir baigiu – televizija. Patys sėdime ir leidžiame sėdėti savo vaikams ištisom valandom priešais televizoriaus ekraną, kuriame rodoma prievarta ir nusikaltimai. Televizija moko mus norėti vieno ar kito daikto ir kaip tą daiktą lengvu būdu įsigyti. Susitelkimas į negatyvius reiškinius sukelia dar daugiau negatyvumo. Todėl šiame pasaulyje yra tiek daug blogio. Bet jeigu mąstome vien teigiamai, pasaulis netrunka tapti irgi pozityvus ?

Todėl labai smagu kartais (labai gaila, kad retai) per tas pačias žinias pamatyti ką nors naujo ir gražaus iš pasaulio zoologijos sodų gyvenimo – kaip gimė, kiek gimė, kaip auga ir kokius vardus gauna gražieji mažyliai ? Tada bent jau laikinai užsimiršti ir leidi sau pagalvoti, kad gyveni taikioje visuomenėje, kad visi vaikai saugūs ir kupini džiaugsmo, kad visi sočiai pavalgydinti, kad visi turi kur gyventi, kiekvienas turi prasmingą darbą, kiekvienas turi savigarbą ir savo vertės suvokimo jausmą! ?