Vaistininko užrašai

Aš suprantu, kad vaistininkai viską gerai išmano ir daug ką gali padaryti dėl ligonio sveikatos, bet gydyti gyvūnus? Manau, kad lazda jau per daug perlenkta 🤯 Tas begalinis krautuvininkų troškimas ant svetimos kupros patekti į rojų greitai mus privers pamiršti, kas mes iš tikrųjų esame ir kokia yra mūsų misija vaistinėje. 

Jau, tikriausiai, supratote, kad kalbu apie dar vieną krautuvininkų žingsnį savų kišenių papildymo link (mūsų kišenės, kaip jau įprasta, proporcingai nedidėja su kiekvienu naujai atsiradusiu darbu). Sutinku su teiginiu, kad vaistininkai puikiai išmano farmakologiją: vaistų veikimą, dozavimą, šalutinius poveikius, tačiau per drąsu būtų teigti, kad gyvūnų ir žmonių ligos yra panašios, o veterinariniai vaistai nuo žmonėms skirtų preparatų iš esmės nesiskiria.

Ne taip seniai buvo šaukiama, kad gyventojai susiduria su nepakankamu vaistų prieinamumu. Dabar gi krautuvininkai teigia, jog geresnio prieinamumo reikia veterinariniams vaistams, todėl leidimas vaistinėms prekiauti veterinariniais vaistais užtikrins geresnį jų prieinamumą, konkurencingesnes kainas ir kokybiškesnes paslaugas. Apie ką jie čia 🧐 Gal pirmiau reikėtų konkurencingesnes kainas padaryti žmonėms, o jau paskui pereiti prie gyvūnų? Ir apie kokias kokybiškesnes paslaugas čia kalbama? Ar veterinarinės vaistinės ir gydyklos teikia nekokybiškas paslaugas, kad pagalbos ieškoma visuomenės vaistinėse? Ar jau nesusitvarkoma su darbo krūviu, kad jį bandoma permesti ant kitų pečių? Ir ar tikrai jau vaistininkai neturi ką veikti vaistinėse? Ar ten per mažai pirkėjų, kad dabar jau farmacinę paslaugą vaistininkai pradėtų teikti ir gyvūnams? Greičiau jau ne veterinarinių vaistinių trūksta, o kelių vingių kažkieno galvose 🤯

Na, suprantu, krautuvininkai jais jau ir liks visą gyvenimą, iš jų tikėtis ko nors naudingo/protingo neverta, nes jų galvelėse tik pinigai vartosi. Bet kai jiems pradeda pritarti profesoriai ir specialistai, klausimų kyla daugiau nei atsakymų:

“Todėl, kad vaistininkams neleidžiama prekiauti veterinariniais vaistais, ypač mažesnių miestelių gyventojai susiduria su veterinarinių preparatų prieinamumo problema”

Bet juk su negaluojančiu gyvūnu mes skubame ne į vaistinę, o į veterinarinę kliniką, kurios šiandieną yra puikiai apsirūpinusios vaistais, skirtais gyvūnams gydyti. Kaip tie profesoriai įsivaizduoja vaistininko vaidmenį gydant gyvūnus? Nustatant ligą… Parenkant dozes… Suderinant vaistus… Mes žmogui ne visada galime padėti – tam juk ir yra gydytojai. Ar galima remtis argumentu, kad gyvūnams naudojami tie patys antibiotikai kaip ir žmonėms? Bet antibiotikai ar vaistai nuo parazitų nėra visas veterinarinės ar žmogiškos vaistinės turimas asortimentas!

Keisčiausia yra tai, kad Veterinarijos farmacijos asociacija yra PRIEŠ, jog medicinos vaistinėse būtų prekiaujama veterinariniais vaistais, nes tokių vietų yra pakankamai ir ta prekyba užsiima veterinarijos gydytojai, kurie žino, ką ir kaip daryti, o dabartinė tvarka yra gerai veikianti ir jos keisti nereikia. Kadangi dalį vaistų gyvūnams pagal receptus medicinos vaistinės ir taip gali parduoti, šiai dienai padėtis yra pakankamai gera. Veterinarijos gydytojų asociacija sako, kad dabartinę tvarką reikėtų ne liberalizuoti, o griežtinti. Ir aš visiškai su tuo sutinku. Nes šiuo metu veterinarijos vaistinėse dirbantys veterinarai gali išrašyti receptą ir parduoti medikamentus net nematę gyvūno, todėl vaistais gali būti piktnaudžiaujama.

Bet jūs paklausykite, ką sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė: 

“Gyvūnus auginantys gyventojai į vaistines dažnai atvyksta įsigyti žmonėms skirtų vaistinių preparatų pagal veterinarinius receptus, taip pat gaminasi vaistinius preparatus savo gyvūnams. Tai reiškia, kad jau šiandien daugybė šalies gyventojų vaistinėse įsigyja vaistinius preparatus savo gyvūnams, pvz. akių lašus, antibiotikus, priešuždegiminius ar psichotropinius vaistus ir kita, todėl jiems būtų kur kas patogiau vienoje vietoje įsigyti ir kitų veterinarinių vaistų bei priemonių“. 

Lyg antibiotikai ar psichotropiniai vaistai būtų ne vaistai, o kažkokios bambonkės. Žinoma, gyvūnų pasaulyje tvarka yra liberalesnė ir jiems nereikia siuntimo konsultacijai pas psichiatrą, užtenka amtelėti veterinarijos gydytojui ir psichotropas jau beveik jo letenose. Bet tai nereiškia, kad veterinarinės vaistinės jau nebereikalingos, nes jų funkcijas nori (?!) perimti visuomenės vaistinės.

“Ar tikrai vaistininkas turi pakankamai kompetencijos? (…) Mes turėtume suprasti, kad tai nėra tiesiog pardavimas, jeigu yra kažkokia profesija, ji ne šiaip sau yra”, – pasakė buvęs ministras A. Veryga. Šį kartą pritariu jam 100% 🙂

Ne mažiau glumina ir teigimas, kad:

“Įsigyjant vaistus nuo parazitų susirgimų žmonėms, būtina juos sugirdyti ir gyvūnams, priešingu atveju žmonių naudojami vaistai neduos jokios naudos, nes jie vėl užsikrės nuo namuose laikomų gyvūnų, o vienoje vietoje turėti ir žmonėms, ir gyvūnams reikalingus vaistus – aktualu visuomenės sveikatai.”

Gal tuomet pasiūlykime veterinarinėms vaistinėms prekiauti žmonių vaistais – juk klientams bus labai patogu, nusprendus ko nors įsigyti gyvūnui, tuo pačiu ir sau kokio paracetamolio prigriebti. Kita vertus, jau dabar žmonės veterinarinėse vaistinėse perka Arklių balzamą, nes jis pigesnis. Štai tau ir kainų konkurencingumas 😉 

Na ir dar tas krautuvininkų geležinis argumentas, jau tampantis klasika, kai norisi prastumti kokį naują teisės aktą – “Tokia tvarka jau galioja kitose Vakarų šalyse” . Puiku, bet tada semkime pilnomis saujomis visą gėrį, kuris ten egzistuoja – puikios darbo sąlygos, orus darbo užmokestis (ne arbatpinigiai), modernus požiūris į darbuotoją ir atitinkamas jo įvertinimas. Deja, į jų planus tokie mažmožiai neįeina. Nes tai jau ne į kišenę, o iš jos 😂 

Pagyvensim, pamatysim, ko iš tikrųjų siekia krautuvininkai. Kadangi jiems labai trūksta vaistininkų, gal šiuo žingsniu tikimasi veterinarus priimti į savo kolektyvą – iš pradžių veterinariniais vaistais, o vėliau ir visais kitais prekiauti. Kas ten supaisys, kas tau pardavė aspiriną, veterinaras ar vaistininkas… Gal taip siekiama užpildyti retėjančias farmakotechnikų gretas?

O kol kas, mielieji, raitokimės rankoves ir tobulinkime savo žinias – artėja laikas, kai ne tik žmogui, bet ir karvei turėsime mokėti sustabdyti viduriavimą ar nuspręsti, kokie preparatai sąnariams labiau tiks šuniui – žmogiški ar gyvūnams skirti…

P. S. Gaila, kad mūsų nuomonė niekada nebuvo svarbi, nors visi bandymai kažką naujo pradėti daryti vaistinėse, prasideda sakiniu: “Vaistinės prašo leisti joms…Vaistinės sugebėtų…Vaistinės pasiruošę…Vaistininkai norėtų… Vaistininkai pageidauja…” AR TIKRAI 🤔