Vaistininko užrašai

Šiuo metu vaistininko vaidmuo kinta. Jis privalo rūpintis ne tik didesniu vaistinių preparatų asortimentu, ne tik tiesiog parduoti preparatą, bet pagrindinis jo darbo tikslas – didinti ligonio medikamentinio gydymo efektyvumą ir saugumą.
Dabar nemažai kalbama apie farmacinės paslaugos teikimą vaistinėje. Dauguma norėtų ateiti ne tik nusipirkti vaistų, bet ir pasitarti apie savo ligą, vaistų vartojimą, galbūt net pasiskiepyti.

Farmacinės rūpybos paslaugos pacientams Lietuvoje kol kas dar nėra tiekiamos. Bet, manau, kad ši paslauga artėja.

Labai svarbus farmacijos rūpybos elementas – glaudus vaistininko bendradarbiavimas su gydytoju. Iki šiol – tai sunkiai įgyvendinamas procesas. Kartais tenka nedelsiant spręsti iškilusias problemas, susijusias su išrašytu receptu, neteisingu vaisto dozavimu, neaiškiu parašymu ir pan. Deja, reikia pripažinti, kad ne visi gydytojai linkę bendradarbiauti ir padėti greitai išspręsti problemą. Jie nenoriai pripažįsta savo klaidas, dar labiau nenoriai jas taiso. Kol yra nemaža priešprieša tarp gydytojų ir vaistininkų, nelabai įsivaizduoju kokybišką farmacinės paslaugos teikimą.

Farmacinės paslaugos teikimas turi plačią sąvoką. Pacientas pradeda gydytis pagal nustatytą planą, o vaistininkas nuolatos prižiūri procesą, aprūpina pacientą visomis reikiamomis priemonėmis, tame tarpe ir vaistais. Sutartu metu pacientas lankosi vaistinėje, gauna individualias konsultacijas, įvertinami jo sveikatos būklės pokyčiai ir vertinama, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų. Jei kažkas negerai ar sukurtas planas neduoda pageidaujamų rezultatų, planas kartu su gydytoju peržiūrimas, keičiamas ir gydymas tęsiamas toliau. Bet jei gydytojas mano, kad tai yra tik jo kompetencija ir daugiau niekas neturi į šį procesą kištis, nesutarimai gali tik gilėti ir aštrėti.

Todėl, kas nebuvo padaryta per eilę metų, negali atsirasti per metus.

Vaistinėje žmogus gali gauti daug informacijos apie gyvenimo būdą, aplinką, kitus veiksnius, galinčius sukelti problemų ateityje. Idėjos esmė – vaistininkas aktyviai padeda pacientams, suteikdamas žinių apie sveikos gyvensenos principus. Bet kaip tai padaryti, jei vaistininkas tik vienas, o eilėje laukia dar penki- šeši pirkėjai. Jie nervinasi, kad reikia ilgai laukti, o tas, kuriam suteikiama taip vadinama farmacinė paslauga, jaučiasi nepatogiai, kalbėdamas apie savo problemą, už nugaros klausant pašaliniams. O problemų yra visokių, ir nelabai slaptų, ir labai imtymių.
Todėl, pirma reikia užtikrinti pakankamą kiekį specialistų vienoje vaistinėje (nors dabar kažkodėl skubama labai atsikratyti farmakotechnikų), antra, įrengti kažkokias atskiras kabinas ar sieneles konfidencialumo užtikrinimui ir, žinoma, labai glaudaus ryšio su gydančiu gydytoju.

Aš asmeniškai norėčiau, kad visi dirbtų savo darbus: gydytojai – nustatytų diagnozes ir gydytų, taip pat rašytų receptus ir stebėtų bei kontroliuotų ligą, o mes, vaistininkai vykdytume jų valią, o jei iškiltų papildomų klausimų, galėtume susisiekti su gydytoju ir nevarginant žmogaus, greitai spręstume problemą.

Sutinku, kad šiek tiek galima išplėsti mūsų funkcijas, kai, pvz., savaitgalį pasibaigia antibiotikai, kuriuos paskyrė gydytojas ir jo būklei negerėjant reikia pratęsti jų kursą. Tokiu atveju užtektų susisiekti su gydytoju ar turėti informaciją kompiuteryje apie pacientą ir išduoti reikalingus vaistus be recepto, o apie tai atžymėti jo elektroninėje kortelėje. Nes kelių savaitgalio dienų pertrauka nevartojant vaistų gali tik pakenkti.
Bet šiuo klausimu reikia dar labai daug nuveikti tam tikrom institucijom. Labai nesinorėtų, kad viskas būtų daroma skubos tvarka.

Net ir dėl skiepų viskas nėra taip paprasta. Juk prieš kiekvieną skiepą turi būti patikrinta paciento sveikata. O jei jis jau apsilankė pas savo gydytoją ir gavo leidimą skiepui, tai ar ne geriau ir gauti jį tą pačią minutę, toj pačioj įstaigoj, ilgai nesiblaškant. Nes jei žmogus gavo leidimą šiai dienai, o sugalvos skiepytis tik po savaitės ( kai turės daugiau laiko 🙂 ), tai kas garantuos, kad per tą savaitę jo nepričiups koks pavojingas virusas?

Todėl tokiu svarbiu klausimu turi būti apklausti tiek gydytojai, tiek vaistininkai, tiek paprasti žmonės, kurie teiktų savus pasiūlymus ir savus lūkesčius.

„Skubos darbą velniai gaudo” 🙁