Vaistininko užrašai

Kaip atostogauja mūsų valdžia, tikriausiai, nelabai ką ir domina. Ne paslaptis, kad prezidentė, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais vasarą atostogauti neplanavo. Premjeras atostogas planavo užsienyje, Seimo pirmininkas žadėjo likti Lietuvoje. Mūsų IŠRINKTIEJI turi maždaug 103 dienas nereglamentuoto laiko. Buvo bandymų įteisinti jų atostogas. Pagal projektą, Seimo nariai turėjo ilsėtis 40 darbo dienų per metus. Valstybės tarnautojams šiuo metu priklauso 22 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos. Sveikatos priežiūros specialistai turi 26-28 arba 31-33 darbo dienas (priklausomai 5 ar 6 dienas dirba per savaitę), farmacijos specialistai – 25 arba 30 darbo dienų. Tikriausiai, atostogų trukmę bandyta skaičiuoti pagal darbo krūvį ir riziką (Seimas juk padidintos rizikos zona 😀)

Rodos, visi LR piliečiai pagal Konstituciją ir Darbo kodeksą turi teisę į kasmetines mokamas atostogas. Kokia tų atostogų kaina? Kiekvienam – ji skirtinga. Aš galiu papasakoti tik apie savo ir savo kolegų potyrius 😀

Kiekvienas darbdavys su džiaugsmu pasakytų:

“Darbas – gyvenime svarbiausia. Nuo visų nemalonumų, nuo visų nelaimių yra tik vienas išsigelbėjimas – darbas.”

Beje, tai E. Hemingvėjaus žodžiai 🙂 Kai ateina pats intensyviausias atostogų metas, staiga (!?) darbdavys susivokia, kad neturi pakankamai darbuotojų, todėl atostogos turi palaukti. Tada jis pradeda kalbėti L. Pastero žodžiais:

“Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo darbo.”

Bet mes norim atostogų! Mes jas UŽSIDIRBOM! Tai ir bandom paaiškinti savo vyresnybei. “Gerai”,- sako ji. “Pirma, rašykit prašymą prieš mėnesį, jame nurodykit pavaduojančius asmenis ir jų būsimą krūvį, tada gaukit parašą iš regiono vadovo, o tada – prieš dvi savaites siųskit savo raštą personalo skyriui. Neplanuokit ilgų atostogų, nes visi nori atostogauti”. Taip skamba ne vienoje Lietuvos vaistinėje.

Pala, pala, tai kaip dabar rasti tuos vaduojančius žmones? Į facebook-ą parašyti? Ar dienraščio skelbimų skiltyje užklausimą duoti? O gal vaistininko pareigos pasikeitė ir mes jau ne farmacininkai, o personalo vadybininkai? Gal už žmogaus suradimą gausime priedą prie algos? Kas bando paaiškinti, kad mūsų darbas yra suteikti farmacinę paslaugą, o ne užsiimti darbuotojų paieška, netrunka sulaukti atsakymo: “Ar neskaitei Direktoriaus įsakymo?”

Žinoma, kad mes tuos įsakymus jau mintinai išmokę. Tik nelabai suprantama, kokias funkcijas įmonėje tada atlieka personalo ir regiono vadovai ar vadybininkai? Ir kodėl jų tiek daug darbuojasi? Ir kodėl jų algos gerokai viršija mūsiškes?

Viena kolegė iš vienos vaistinės pasidalino savo patirtimi:

“Nusibodo būti engiamai, todėl ramiai pagalvojau ir tariau: tai ne mano darbas! Aš nekaupiu man neaktualios informacijos apie kitų vaistinės darbuotojų norus padirbėti papildomai. Taip pat neturiu tokių slaptų užrašų (dosjė) apie kiekvieną dirbantįjį, kuris sutinka vaduoti, kuris – nesutinka, kuriam reikia papildomų pinigų, kuriam – nereikia, kuris dirba 0,5 etato, kuris – 1,25. Kam lengviau atlikti tokią analizę ir surasti pamainą? Manau, protingam – klausimų nekyla. Deja, žinau, kam kasmet kyla tokie klausimai 😯 Taigi, užpildžiau prašymą atostogoms, palikau tuščią vietą ties vaduojančių darbuotojų eilute ir aiškiau negu aiškiai pasakiau:

Kiekvienas privalome dirbti savo darbus, jau ir taip užtektinai dirbame už valytojus, reklamistus, sargus ir kitus, todėl darbuotojų ieškokite patys.

Atostogų, visgi, išėjau 🙂 Kaip bebūtų gaila, jos prabėgo labai greitai. Po gero poilsio su didele energija puoliau į darbus. Ir tuomet prasidėjo mano kolegų (iš kitų vaistinių) prašymai išleisti juos atostogų. Sakiau, kad negaliu, nes dabar savo kolegą turiu išleisti. Pasigirdo aimanos ir gailios ašaros, kad atostogoms – galas! Koks galas, jei jos priklauso? Todėl galas, kad nėra pamainos. Raminau, kad VISI TURI TEISĘ Į ATOSTOGAS ir joks darbdavys negali jų nesuteikti!”

Kito vaistininko patirtis:

“Savo kolegą sutikau pavaduoti, papildomai paėmęs 0,5 etato. Man buvo liepta padirbėti papildomai 0,75. Tai reiškia, kad vaistinėje turėčiau praleisti 4 pilnas dienas ir du pusdienius. Bandžiau apeliuoti į sąžinę, paaiškinti, kad turiu namiškius, tačiau išgirdau čaižų balsą kitame laido gale:

Visi turi šeimas! O kadangi esate jau po atostogų, tai puikiai pailsėjote ir PRIVALOTE dirbti tiek, kiek pasakiau.

Tai kokios čia, po galais, atostogos? Kodėl administracija gali eiti kada nori ir kiek nori? Kodėl jie gali pradėti atostogauti vidury savaitės, pasiimti 1-2 dienas, prisijungti jas prie šventinių dienų, taip prasitęsiant ilguosius savaitgalius? Sakyčiau, skirtumas tarp darbo krūvio yra akivaizdus: kur popieriukus pakilnoti už savo kolegą, atsiliepti į daugiau skambučių ar vietoj valandos pietų pertraukos turėti 55 minutes 😯 ir kur dirbti dvi dienas iš eilės 10-11 val. be jokios pagalbos, be pietų ir įtemptom sąlygom.”

Aišku, galima pasidžiaugti bent jau tuo, kad kai kuriose vaistinėse suteikiamos nepertraukiamos 3 savaičių atostogos. Mes gauname leidimą vienai, arba labai jau primygtinai prašant – 2 savaitėm. Tuomet kolegai tenka dirbti už du tikrąja to žodžio prasme. Kai jau nepaveži tokio krūvio ar trūksta kantrybė, imi nedarbingumo pažymą (po to valdžia aimanuoja, kiek daug tokių pažymų išdalina gydytojai) arba išmaldauji, kad nors keliom valandom galėtum susimažinti krūvį. Labai jau panašu į baudžiavos laikus.

Kažkada dirbau valstybinėj įstaigoj. Ten viskas, kažkodėl buvo kitaip: atėjo pietų metas – atsistojai ir išėjai, baigėsi darbo valandos – taip pat, atsistojai ir išėjai, išaušo atostogų rytas – atostogauji pilna krūtine, išėjo kolega atostogų – darbo valandos išlieka tos pačios, atėjo algų mokėjimo diena – pasiėmei, kas priklauso ir nereikia sukti galvos, kiek čia už tuos reitingus priklauso, nusuko ar ne…

Čia veikė įstatymai, kurie saugojo žmogaus teises.

Kam dabar tas Darbo kodeksas surašytas? Ar Konstitucija, kurios 49 straipsnis skelbia:

KIEKVIENAS DIRBANTIS ŽMOGUS TURI TEISĘ TURĖTI POILSĮ IR LAISVALAIKĮ, TAIP PAT KASMETINES MOKAMAS ATOSTOGAS. DARBO LAIKO TRUKMĘ APIBRĖŽIA ĮSTATYMAS.

Vis tiek kiekvienas darbdavys vadovaujasi savais įstatymais.

Laukiu nesulaukiu kitų atostogų. Gal ir į mūsų kiemą, pagaliau, ateis šventė? 😉