Vas 21, 2019 - Mintys apie darbą    3

Farmacinė paslauga

vaistininkas

Ne kiekvienas, tikriausiai, žino, kas iš tikrųjų yra ta farmacinė paslauga, tik visi žino, kad vaistinėje privalu tai gauti. Jeigu bandyčiau šį terminą apibūdinti žmogiškąja kalba, tai skambėtų maždaug taip:

“Farmacijos specialistas, išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą, turi klausti informacijos apie gyventoją, kuriam skiriami tie vaistai, pvz., kuo jis skundžiasi, koks jo amžius, kam alergiškas, kokių turi žalingų įpročių, kiek laiko negaluojama, kokie vaistiniai preparatai jau buvo naudoti ir pan.”

Jeigu įtariu, kad ligonio nurodyti simptomai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, aš privalau jį nukreipti pas gydytoją. Įvertinęs situaciją, jei reikia, parenku ir pasiūlau nereceptinį vaistinį preparatą, prieš tai informuodamas apie savigydos riziką, t.y., pernelyg ilgą vaistų vartojimo laiką, atsitiktinį panašių vaistų vartojimą, neteisingą dozavimą ar vartojimo būdą, sąveiką su kitais vaistais ir maistu, neteisingą simptomų įvertinimą, neteisingo gydymo pasirinkimą, delsimą kreiptis į gydytoją.

Kai vaistas parinktas, privalau informuoti, kaip efektyviai ir saugiai vartoti vaistą (prieš valgį, valgant, po valgio), kaip dažnai vartoti, kiek laiko vartoti, apie galimas vaisto kontraindikacijas. 

Visa tai – išduodant NERECEPTINĮ VAISTĄ.

Farmacinė paslauga ne vaistinėje

Šią paslaugą, deja, privaloma teikti tik vaistinėje. Keista, kai toks įstatymas numatytas tik farmacijos specialistams. Jeigu nereceptiniai vaistai bus parduodami kitose tam numatytose vietose (degalinėse, prekybos centrų kasose), farmacinė paslauga nebūtina, atvirkščiai, uždrausta ką nors komentuoti parduodant vaistą. Vadinasi, perkant nereceptinius vaistus, jei ligoniui nesuteikiama farmacinė paslauga, pavojus kyla tik vaistinėje (nes mes privalome ją suteikti, o jei privalome, tai  yra svarbu ir ne šiaip sau sugalvota), o degalinėje ar kitur – saugu, nes kalbėti apie galimą žalą – negalima 🙂 Bet ne apie tai šį kartą norėjau parašyti.

Liūdna dėl to, kad šiandien mes toli gražu negalime suteikti kokybiškos farmacinės paslaugos ir vaistinėje.

“Greičiau sukis!”

Na, patys pagalvokite, per pamainą kartais tenka aptarnauti 50 – 130 pirkėjų. Nesakau, kad jie visi perka vaistinius preparatus. Kitiems reikia higienos priemonių ar kosmetikos. Tačiau, didžioji dalis, visgi, yra vaistų pirkėjai. Kai vienam asmeniui skiri 5-10, o kartais ir daugiau minučių, eilė neišvengiamai ilgėja. Tada pradedame nervintis visi, ir mes, ir laukiantys eilėje. Pasipila komentarai, priekaištai, kartais ir visai nemalonūs:

“Kiek galima laukti?! Pasikalbėsite kitą dieną!” (Atrodo, kad kalbama apie žvejybą)

”Man tik citramono lapelį, galite be eilės?”

“Koks jūsų reikalas vaikui, ar suaugusiam, pasakiau, ką duoti, ir duokit greičiau čia nesąmonių neklausinėję!”

“Kaip gerai viską paaiškinote, dabar čia visada eisiu. Ir netingite su seniais taip kaip su vaikais bendrauti”

“Geriau jau būtų atskira vaistinė ar kasa senukams, kurie galėtų pašnekėti ne tik apie vaistus, bet ir apie gyvenimą, nes dabar kiekvienoje vaistinėje per juos po pusvalandį sugaišti.”

O jeigu dar lavonų diena pasitaikė, ar laimingų kančių valandos? Kaip tuomet turėtume kiekvienam suteikti farmacinę paslaugą pagal Sveikatos ministro nurodymus?

Kas yra geras specialistas?

Šiandien turėjau 121 klientą. Keliasdešimčiai iš jų man pavyko suteikti farmacinę paslaugą? Daugeliui sugebėjau pasakyti tik esmę – kaip, kiek ir kada vartoti įsigytų vaistų. Nemaža dalis to tik ir pageidavo, nes atstovėję ilgiau nei 20 min. jau buvo prisiklausę tiek, kad kažką galėjo prisitaikyti ir sau 🙂 Tie, kuriems pasakojau viską nuo a iki z, klausinėjo dar daugiau ir nebūtinai apie įsigytą vaistą. Tiesiog, pajuto, kad ilgai laukdami savo eilės, užsitarnavo ir daugiau dėmesio. Pradedant skaičiuoti nuo šimtojo kliento, jau nelabai ir pamenu, ką ir kiek kuriam suteikiau, ar daugiau džiaugsmo, ar nusivylimo. Tada susimąstai, nejaugi taip dirbama ir svetur? Lankant užsienio šalis, dažnai tenka užsukti į vaistines. Sutikti vieną dirbantį specialistą ne taip paprasta. Normalu pamatyti du, o daugelyje vaistinių – ir daugiau darbuotojų. Mūsuose per didelė prabanga laikyti du specialistus vienoje pamainoje mažesnėse vaistinėse. Kiek teko girdėti iš vieno pasakojimo, Amerikoje yra atskiros kabinos, kur suteikiama farmacinė paslauga ir jeigu tuo metu farmacininkui iškyla tam tikrų klausimų dėl paskirtų vaistų poveikio ligoniui, jis paima asmens kontaktus ir susisiekia su juo vėliau, kai jau turi visą išsamią informaciją. Taip taupomas visų laikas, o ir konfidencialumas garantuotas. Dabar gi, eilėje stovintys girdi visas svetimų žmonių sveikatos problemas, apie kurias ne visada būna malonu kalbėti net ir prie savų ausų.

Ar aš šią dieną buvau geras specialistas? Nežinau, bent jau stengiausi juo būti 😀 

Kas yra geras darbuotojas?

Ar aš buvau geras darbuotojas tą dieną? Nemanau, nes nedirbau su asmeniniais pasiūlymais ir lydinčiom prekėm. Ne visada pakanka laiko ir, ypač, noro būti geru specialistu, ir geru darbuotoju vienu metu. Dirbtinis kvito didinimas papildomom prekėm, kurios yra neplanuotos ir nereikalingos – tai ne farmacinė paslauga. Veikiau, meškos paslauga. Ir nors vaistinė dažnai virsta cirko arena, žvėriškų paslaugų neteikiu ir laukiniais įsakymais nesivadovauju. Kita vertus, apie kokį asmeninį pasiūlymą galiu kalbėti 121-ą kartą per pusdienį? Gal regiono vadovas nors vieną dieną pabandytų tai padaryti? Gal tada nesiuntinėtų terorizuojančių laiškų su priekaištais, kad asmeninių pasiūlymų vykdymas nesiekia 5%, o tai KATASTROFIŠKAI mažai! Nes kitos vaistinės sugeba ir 80% pasiekti! Ir kodėl visiškai nejuda “privalomieji” prioritetiniai papildai?! Planas nevykdomas! Šūdas tie jūsų papildai, pasakytų ne vienas specialistas. Vienintelė naudinga jų savybė (ir tai, ne  klientui) – gebėjimas šiek tiek padidinti darbuotojo atlyginimą. Tik ar verta gadintis savo reputaciją prieš nuolatinį klientą dėl keliasdešimties papildomų eurų? Kaip gali siūlyti prekę, kuria netiki, kurios kokybe pats abejoji, nes net nenumanai, kur ir kokiom sąlygom ji buvo gaminama? Sutikite, tas prierašas PAGAMINTA ES, dar negarantuoja, kad gaminys negamintas kokiame nors bezdonėlių kaime, nesilaikant jokių geros gamybos praktikos reikalavimų 🙂

O dėl asmeninių pasiūlymų yra visai nebloga išeitis – lai kiekvienas asmeninis pasiūlymas atsispindi pirkimo kvite. Taip sutaupytume brangaus laiko, kurį galėtume skirti naudingiems patarimams, neįkyrėtume savo klientams tą patį siūlydami dešimtis kartų per mėnesį (ne visada juk prisimeni, kam ir kada jau pasiūlei ką nors, ar iš viso nepasiūlei), o darbdavys, pagaliau, suprastų, kad siūloma prekė – pigi, o dažnai dar ir finansiškai nenaudinga.

Likimo ironija

  1. Vaistinėje dirbantis konsultantas neturi teisės parduoti nereceptinių vaistinių preparatų.

Kasininkas prekybos centro kasoje ar degalinės operatorius turi teisę parduoti nereceptinį vaistinį preparatą.

2.    Farmacijos specialistas, išduodamas nereceptinį vaistą, privalo suteikti farmacinę paslaugą.

Kasininkas ar degalinės darbuotojas negali suteikti jokios papildomos informacijos apie nereceptinį vaistą.

3.   Darbdavys reikalauja didesnių pastangų, perduodant pirkėjui žinią apie jam skirtus asmeninius pasiūlymus.

LR farmacijos įstatymas draudžia veikti gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, taip pat parduodant nereceptinius vaistinius preparatus, skatinti papildomai įsigyti analgetinių vaistinių preparatų.

(Beje, asmeniniuose pasiūlymuose visada būna bent keli analgetiniai vaistiniai preparatai).

Dėl neaiškių priežasčių labai išsekusi moteris kreipiasi pagalbos į vaistininką. Šis paklausinėja šio bei to ir sako:

– Labai gaila, bet sunku nustatyti priežastį. Greičiausiai pervargimas.

– Gerai, ateisiu kitą kartą, kai būsite pailsėjęs.

😉

Viso komentarų: 3

  • Liūdna realybė. Niekam nereikalingos tavo žinios, visiem reikalingi tik pinigėliai. Ir tai kaltė valdžios, kuri atidavė viską monopoliams. Dėl ko dabar ir pigūs vaistai į rinką neateina ir vaistinė paversta parduotuve. Tai kaltė valdžios, kuri neranda darydama auditus, kad lentynos nupirktos, kurie nemato kur keliauja gamintojų suteiktos nuolaidos (juk pas mus vyksta vaistų kainų „kontrolė“, antkainių „ribojimas“). Tai kaltė farmacijos departamento, kuris dirba velniai žino kam, bet tikrai ne žmonėms ir ne vaistininkams. Taip pat kaltė gobšių savininkų ir tų pačių vadybininkų, kurie bando valdžiai įlysti į šikynę vykdydami jų aklus nurodymus ir manydami. Kaip kažkada vienas vadybininkas pasakė su ironija „Jie (vaistininkai) juk laiko save ne pardavėjais. Reikia ir turi parduoti.“ Velniop jus visus, kad sušikot vaistininkystę Lietuvoje. Ps. Dar geriausio vasitininko rinkimai su absurdiškai vertinimo kriterijais. Idėja gal ir gera, bet kokia to prasmė, kai vertinamos ne žinios o populiarumas. Tai gal matematikos olimpijadoje irgi vertinkime visus ne kiek klausimų atsakė, o kiek LIKE’ų surinko. Kur dingo tiek eskaluota „Farmacinė rūpyba“ ? Vienas tinklas pasireklamavo ale kokie mes kieti įvedem farmacinę rupybą. Pareklamavom save ir gamintoją ir tiek tos rūpybos. Komunizmas demokratijos pavidale. Nors ne – tada bent jau žinios ir profesija buvo gerbiamos. Todėl sveiki atvykę į laukinį kapitalizmą! Tu vertas tiek, kiek atneši ponuliui pelno.

    • Puikus komentaras 👍

  • Tikra tiesa

Turite klausimų? Parašykite juos čia!