Vaistininko užrašai

Vienam interneto portale (Mokymai farmacininkams) užtikau diskusiją, vertą dėmesio:  “Kas yra LAISVA vaistininkystė?” Viskas prasidėjo nuo paskelbto darbo pasiūlymo: “Siūlome LAISVĄ vaistininkystę už pinigus”. Vėliau sekė skelbimo autoriaus nusivylimas, nes besidomintys pirmiausiai klausė apie atlyginimą 🙂 Na, tai yra natūralu, žinant, kokias algas mes gauname. Nesinori daugžodžiauti, o po to išgirsti, kad siūloma alga dar mažesnė už esamą. Klausimas “Ką mokate?” daugumą specialistų papiktino: 

“…pirmoj vietoj, jog darbdavys suvoktų, kad bet kuris žmogus nėra darbinis arklys. Kaip vaistininkui, man svarbu kad darbdavio požiūris būtų kaip į vaistininką, o ne prekybininką…”

“…visi vaistininkai yra farmacijos magistrai, todėl visi mūsų kolegos, nesvarbu, kur dirba, yra PROFESIONALAI”

“…kaip fainai būtų dirbti nuo dūšios, kai virš kupros nekaba Damoklo planas, kai nereikia galvoti, kaip čia blem dar spėti sutvarkyti mėnesio dokus, susidėt akcijas ir dulkes prasivalyti, o kur dar lydinti prekė, krepšelis, reitingiukai, norisi teisėtos pietų pertraukos ir dirbti savo darbą. Dar būtų gerai ne iki 22.00 bent jau savaitgaliais…”

“Universitete mūsų nemokė karpyt kainų, dėliot akcijų…negaliu pakęst akcijų dėliojimo tiesioginio savo darbo metu…”

“Neretai susiduriam su situacija, kai ateina pasikonsultuoti, o perka, “kur pigiau”, vaistai “iš po stalo baltarusiški, rusiški ir pan. ir kaip man vartoti? Išvis, konsultacijas reikėtų apmokestinti…”

“…kokie dar gali būti klausimai “ką moki?” Kitas dalykas, jau ir taip negana to, kad mums siūlomas atlyginimas prasilenkia su proto ribom, yra dvigubai mažesnis uz vargšų mokytojų, tai gal mums išvis pradėt už dyką dirbt???”

Į užduotą klausimą “Ką mokate?”, daugelis gali atsakyti:

“Suteikti kvalifikuotą farmacinę paslaugą!”

Šiandien tai reiškia – ne tik spręsti sveikatinimo klausimus, bet ir suteikti nemokamas paslaugas darbdaviui:

1. Plauti grindis, valyti dulkes
2. Karpyti kainas
3. Dėlioti akcijas
4. Klijuoti lipdukus (“Laukti čia”, “Darbo laikas” ir pan.)
5. Prižiūrėti aplinką
6. Dirbti vietoj tariamai įdėtos stebėjimo kameros

Jeigu visa tai vaistinėje atlieka specialistas savo tiesioginio darbo metu, vadinasi, tai ir yra farmacinė paslauga. Taigi, klausimas “ką mokate?” ne juokais gali įžeisti, nes mokame ir darome tikrai labai daug.

“Kas yra šių laikų vaistininkas ir ko jam reikia, kad galėtų dirbti Vaistininku?”, kviečia diskutuoti skelbimo autorius. Pirma klausimo dalis paprasta: šių laikų vaistininkas yra absoliutus nulis, marionetė, aplinkybių įkaitas, atpirkimo ožys, pardavėjas…Ties antra dalim reikėtų stabtelėti ilgiau 🙂 Ko mums reikia?

1. Pagarbos
2. Įvertinimo
3. Normalių darbo sąlygų užtikrinimo (šildymo ir kondicionavimo sistemos, kad nebūtų žiemą +5, o vasarą +30 ir daugiau)
4. Fiziologinių pojūčių ir saugumo užtikrinimo (15 min. pietų pertraukos, nuolat šalia esančio kolegos, kuriam esant gali LAISVAI IR NEVARŽOMAI  nueiti į WC
5. Apsauginio stiklo sienelės, kad apsisaugoti nuo neprognozuojamų klientų, taip pat nuo TBC ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų
6. Laisvų savaitgalių ir šventinių dienų, kurias galėtume leisti su šeima ar draugais

Tai kas gi, vis dėlto yra LAISVA VAISTININKYSTĖ UŽ PINIGUS? Tikriausiai, tai turėtų skambėti taip:

1. Vaistinės prekių parinkimas klientui pagal jo esamą situaciją, bet ne pagal pardavimų planus ir reitingus
2. Dėl prekių išdėstymo lentynose ir stalčiuose turėtų spręsti specialistas, o ne atstovas ar darbdavys (“kas daugiau moka, to prekės dedamos į pageidaujamą vietą, kitaip sakant, po ranka”)
3. Kainų karpymas ir akcijų dėliojimas – NEPRIVALOMAS, arba apmokamas atskiru tarifu
4. Galimybė be jokių baimių ir savigraužų užsirakinti (jei dirbi vienas) ir bent 15 min. skirti pietums
5. Blakstienų tušų ir plaukų dažų pardavimai neįeina į LAISVOS vaistininkystės sampratą
6. Vaistininko darbo neturi apsunkinti valdžios planai ir slapti pirkėjai
7. Atostogos – kiekvieno darbuotojo teisė, o ne darbdavio suteikta malonė. Beje, išmaldauta savaitė – ne atostogos!
8. Ligos atveju – gydytis ne vaistinėje, o gulint lovoje namie. Dabar gi, daugeliu atvejų, darbdavys nusprendžia, ar tavo liga rimta, ar nelabai ir kiek dienų tau leidžiama gydytis
9. Nuolatinis darbuotojo sekimas per informacines technologijas (ką pardavei, kiek pardavei, kokio ilgumo čekis, kiek asmeninių pasiūlymų įvykdyta, kiek lojalumo kortelių išduota) ir regiono vadovus ar kitus slaptus agentus – tai tikrai ne LAISVA vaistininkystė
10. Na ir, žinoma, palaipsniui kylanti alga. Ne pašalpa, o teisingas sunkaus darbo įvertinimas

Pamiršau pakeisti ar uždėti naują reklaminį plakatą ant lango. Na ir kas? Nespėjau sudėlioti naujų mėnesio akcijų. Ar tai pasaulio pabaiga? Nenoriu karpyti etikečių. Ar tai turiu daryti per prievartą? Sąmoningai nesiekiau asmeninių pardavimų plano. Ar turėčiau jau pradėti bijoti? Nežinojau plaukų dažų sudėties. Ar dėl to turiu jaustis blogesniu?

LAISVA VAISTININKYSTĖ – galimybė dirbti nevaržomam ir neįtakojamam trečiųjų asmenų. Darbas turi teikti malonumą, o ne baimę ir įtampą.

Ar galite mums visa tai suteikti, esami ir būsimi darbdaviai? Ar ieškodami darbuotojų ir siūlydami LAISVĄ VAISTININKYSTĘ už PINIGUS, esate pasiryžę/pasiruošę radikaliems pokyčiams?

Žinoma, kad ne. Nes atstumas tarp jūsų ir mūsų – ne mažiau kaip iki mėnulio ir atgal 😕 Todėl LAISVĄ VAISTININKYSTĘ palikim ateinančioms kartoms 😀 (Bet išsakyti savo nuomonę vis tiek buvo smagu 😉)

P.S. Vienas klientas papasakojo savo nuotykį, kuris labai tinka šiam straipsniui.

Važiavo jis savo mašina iš vieno Lietuvos miestelio į kitą. Pakeliui jį sustabdė pagyvenusi moterytė. Paprašė, kad pavežėtų iki tam tikros vietos. Kai pasiekė savo kelionės tikslą, išlipdama, lyg tarp kitko, paklausė, ar negalėtų jai paaukoti kelių eurų. Negana, kad vairuotojas pagailėjo jos ir sustojo paimti, tai dar pats ir susimokėjo už savo gerus ketinimus🙂

Taip ir darbdavys: ne tik nemoka padorios algos, bet dar ir papildomai apkrauna pašaliniais darbais.

O mes tyliai tam pritariame…