Vaistininko užrašai

Jei lenkiesi, kai lenktis galima, ir išsitiesi, kai išsitiesti galima – panašus esi į šešėlį.
Jei tyli, kai neklausia, ir atsakinėji, kai esi klausiamas – panašus esi į aidą.

Tačiau kokia nauda iš šešėlio ir aido?

Ypač mano profesijoje. Tokioje reikalingoje, atsakingoje, kone šventoje. Abejonė ir ryžtingumas, melas ir tiesa, verslas ir pareiga, pataikavimas ir pinigai, patirtis ir pripažinimas, taip pat vienatvė, viltis ir Žmogus. Visa tai labai glaudžiai susiję tarpusavyje. Apie visa tai tenka galvoti nuolat ir laviruoti lyg ant peilio ašmenų. Kokia bus tavo diena, nežinai nei pats, nei žvaigždės tavo žvaigždyne ?

Pradėkime nuo Žmogaus. Aš esu žmogus, jūs, pirkėjai, esate žmonės, mano tiesioginiai ir netiesioginiai viršininkai – taip pat žmonės. Tik žmoniškumo turime ne visi vienodai. Mano vadovai kas mėnesį reikalauja, kad pardavimai vaistinėje didėtų. Jeigu jie nedidėja, o dar ir sumažėja, šie veikėjai praranda žmogiškumą ir užsiima šantažu. Na pavyzdžiui, grasinimais, kad

jei taip dirbsi ir toliau, tai su mumis tau ne pakeliui, nes stovi eilė laukiančiųjų ir norinčiųjų dirbti pas mus ir pagal mus.

Tai kaip tada su tais skambiais šūkiais, kad vaistininkas jums visada padės ir patars. Ką patars? Vietoj vieno vaisto nusipirkti tris? Ir dar vieną kitą papildą kokiam nors negalavimui pridės? Nes taip liepta iš aukščiau. Nes ne jums tai reikalinga, o kažkam kitam. O čia jau pasireiškia abejonė, baimė ir ryžtingumas. Tada bandai valdžiai išdėstyti savo argumentus, kad esi diplomuotas specialistas, turintis patirties ir įgavęs savo klientų pripažinimą, todėl visiškai nenorintis prarasti žmonių pasitikėjimo ir nenusiteikęs jų apgaudinėti. Deja, verslininkams rūpi tik verslas ir pinigai, o žmogus… Nesvarbu, kad tas žmogus gali būti kažkieno mama, tėvas, brolis, sesuo ar šiaip artimas. Ir ką gi, vieni išsigąsta, kad jei nevykdys reikalavimų, praras darbą, kiti – skaičiuoja reitingus, treti – nešvaisto gyvenimo abejonei ir baimei ir atlieka savo pareigą – nemeluoti ir būti nuoširdžiam. Neteisiu nei vieno. Nes jei vienu gyvenimo tarpsniu jis bus abejingas, kažkada vis tiek taps kitokiu ? Gal kada pats pajus apgaulę.

Man gaila mano kolegos, kuris po savo darbdavių vizito kurį laiką negalėjo dirbti, nes patyrė nežmonišką spaudimą dėl parduodamų papildų. Tiksliau – neparduodamų. Tada pabandė dirbti pagal reikalavimus: kiekvienam atėjusiam siūlyti vieną ar kitą produktą ir įtikinti, kad tai tikrai puikus pasiūlymas, kuris visiškai išspręs kliento problemas (o jeigu jų nėra, tai – kad neatsirastų). Nes baimė prarasti darbą šį kartą buvo stipresnė už nuoširdumą. Vis tik, diena nebuvo labai sėkminga – per visą dieną išėjo įsiūlyti (kai klientas nesiruošė papildomai nieko pirkti) tik vieną papildą. Reikia pasidžiaugti bent jau tuo, kad mums dar neliepia eiti su plakatu į gatvę pirkėjų vilioti.

O kaip pasielgti, kai klientas jau nusprendęs įsigyti tam tikrą produktą, kad ir kalio ar magnio preparatą ir prašo patarimo?

Atrodo, viskas paprasta. Ieškai geriausio kainos ir kokybės santykio. Tačiau kiekvienas vaistinių tinklas turi savo favoritus, kurie neša didžiausią pelną. O tau – didesnę algą. Tik kartais ranka nekyla parduoti tą sėkmę nešančią prekę, kurios sudėtyje to K ir Mg yra tik pėdsakai… Net geriant po 6 tabletes per dieną. Ir tikėtina, kad laukiamo poveikio žmogus negaus, nusivils ir, galbūt, daugiau pas mane nesugrįš. Išbarstyti pasitikėjimą lengva, daug sunkiau jį susigrąžinti.

O įrodyti, kad tikrai nesi apgavikas, darosi vis sunkiau. Ypač kai į rankas patenka akivaizdūs mulkinimo faktai kaip šis:

Straipsnio nuoroda