Lie 28, 2022 - Mintys apie darbą    0

Požiūris

Vaistininko atostogos

Atostogos –  vienas iš smagiausių laikotarpių dirbančio žmogaus gyvenime. Visi dirbantieji turi turėti teisę į atostogas. Bėda ta, kad daugelis nori atostogauti vasarą, o ji pas mus – trumpa 😞 Nežinau, ar kitur egzistuoja tokia problema kaip atostogų metu vaduojančiojo darbuotojo paieška, tačiau pas mus kiekvienais metais ši problema užkraunama ant vaistinės darbuotojo pečių. Taip ir lieka neaišku, kuo užsiima personalo ar žmogiškųjų išteklių skyrių darbuotojai, galų gale, regiono vadovai ir kiti svarbiais save laikantys asmenys?

Negaliu prisiminti savo pareigybėse, kurias pasirašiau, tokio punkto, kaip VADUOJANČIŲ KOLEGŲ PAIEŠKA ATOSTOGŲ METU. Logiška, kad neradau, nes tai ne mano darbo specifika. Nelogiška yra tai, kad esame verčiami atlikti kitų darbus. Ar pavaduojančių žmonių paieška yra per daug sudėtinga užduotis administracijos darbuotojams? O gal jiems trūksta kompetencijos? Pagal tai, kokia situacija būna vasaros metu vaistinėse, galima drąsiai teigti, kad JIEMS TAI NERŪPI. Kaip ir krautuvininkams, kurie žiniasklaidai nepamiršta pasigirti, kaip jiems svarbu rūpintis savo darbuotojais. Cha cha cha, norėtųsi pasijuokti jiems į akis, kai po tokių panegirikų sulauki atsako į savo atostogų prašymą – “Norint išeiti atostogų, privalote į savo vietą susirasti vaduojantį kolegą”. Staiga visas rūpestis išgaruoja. Perfrazuojant populiarųjį posakį, išeitų, kad ieškančių atostogų metu sau pamainos yra tik jų pačių reikalas. Ir nors apie planuojamas atostogas reikalaujama pranešti vos spėjus įsibėgėti Naujiems metams, tie išankstiniai planai nesuteikia jokių garantijų, kad imsi ir išeisi atostogų rugpjūtį, nors pranešei apie tai dar vasarį. Nepranešus, bauginama, kad iš viso negausi paatostogauti vasarą, jei iki nurodytos datos nepateiksi savo planų. Kokiu tikslu renkama informacija, sunku pasakyti, nes atėjus vasarai personalistai baugina jau kitaip – nepasirašys prašymo, kol nepaminėsi vaduojančio kolegos pavardės ir laikotarpio bei darbo krūvio, kurį jis apsiims paimti.

Taigi, suplanuoja vaistininkas atostogas rugpjūčio mėnesiui ir pažymi apie tai atsakingiems asmenims vasario mėn. Tada pradeda ieškoti širdžiai mielų vietų, kurios atitiktų TIKROS VASAROS lūkesčius 🗺 Ilgai paieškojęs, suranda 🏝🏖🌋🏜🗽. Ir po truputį pradeda ruoštis: iš pradžių – mintimis, o vėliau – aktyviais veiksmais – rezervuoja viešbutį, užsisako skrydžių (pirmyn ir atgalios) bilietus, renkasi vietines keliones, kai kurias, galbūt, perka iš anksto, sumoka avansą už automobilio nuomą ir t.t. O kadangi iki atostogų likę dar 2 – 4 mėn., toliau ramiai dirba savo darbą – konsultuoja klientus, dalija patarimus, padeda išsirinkti prekes, išklauso nuoskaudas ir nepasitenkinimą (dėl didelių vaistų, dujų, elektros, degalų kainų, neįgalios valdžios, pernelyg karšto ar šalto oro, bambančio vyro ar irzlios žmonos, neklausančių vaikų ir pan.), vakcinuoja, sutvarko žaizdas, kartais paprašytas suleidžia ampulę, dėlioja akcijas, karpo kainas, kabina plakatus, plauna grindis, šluosto dulkes, ravi gėlynus (jei šalia vaistinės  tokie yra) ir, svarbiausia, akylai saugo vaistinėje esantį turtą nuo ilgapirščių ir kitų neprognozuojamų asmenų. Sakyčiau, neša didelę atsakomybę 💪 O savo mažais ir dideliais darbais krautuvininkams dar ir kišenes ženkliai papildo. Ką gi, verta pasistengti vardan tautos ir  užtarnautų vasaros atostogų 🤓, kurios jau beveik alsuoja į nugarą. Likus mėnesiui iki atostogų pradžios, vaistininkas rašo prašymą (neduok Dieve, pavėluos, tai prašymas bus nepatenkintas). Tačiau, kaip žinia, jo neužtenka, todėl papildomai dar nurodo vaduojančius kolegas su jų prisiimta našta. Jeigu esi gana įžūlaus būdo, žinai savo konstitucines teises bei esi finansiškai tvirtai stovintis asmuo ir nebijantis netekti darbo, gali pareikšti:

“Ne mano darbas ieškoti laisvų vaistinės darbuotojų. Tai jūsų pareiga, juolab, turint absoliučiai visų darbuotojų išankstinius darbo ir atostogų planus. Todėl prašau pasirašyti prašymą, kitaip turėsite reikalų su darbo inspekcija.”

Tolimesnę eigą prognozuoti sunku, gali visaip nutikti. Bet iš patirties galiu pasakyti – ne visada įvyksta blogiausias scenarijus. Dažnu atveju, personalistai padaro išvadas ir prie tokios ypatos per daug nesikabina. Nes, visgi, didžiausia dalis darbuotojų patys medžioja laisvesnius ar norinčius daugiau užsidirbti kolegas, taip nuimdami didelę naštą nuo veltėdžių 🧟‍♂️🧟‍♀️Po tamsios nakties visada išaušta rytas, taigi, ilgai lauktos atostogos prie audringos jūros ar vandenyno –  jau ranka pasiekiamos. Bet… yra tokia Dž. Butkutės daina, kurioje skamba tokie žodžiai:

O aš nuvažiuosiu prie jūros, bangos sveikins vėl mane

O aš nuvažiuosiu prie jūros, o gal ne?

Tfu tfu tfu tris kartus per kairį petį, neapspjaunant angelo sargo 👼 “Jau aš tai tikrai išvažiuosiu prie jūros, nes jau beveik guliu šalia jos”, – mąsto vaistininkas 🌊 Ramias mintis nutraukia telefono skambutis. Oi, koks nekenčiamas  numeris pasirodo telefono ekrane 👿 Atsiliepus, girdisi paplonintas balselis:

Klausykite, aš čia dėl atostogų. Gal jūs galėtumėte atidėti?

– TA PRASME?!!!!

– Na, žmonių labai trūksta. Jūsų žmogų nusiųsčiau į kitą vaistinę, nes ten susirgo vaistininkas.

– NE, NE, IR DAR KARTĄ NE.

– Bet, gal…

– AR JUMS PROBLEMOS SU KLAUSA?

– Tai gal galime paderinti, kad viena savaite vėliau išeitumėte?

– Pas mane suplanuota viskas prieš pusę metų, nupirkta kelionė, bilietai…

– Tai juk galima viešbutyje kitą laiką pasirinkti…

– Ar jūs man kompensuosite sumokėtą sumą už lėktuvo bilietus ir visus kitus nepatirtus malonumus?

– 🤮

– 🤮🤮🤮🤮🤮🤮🤮🤮🤮

Pokalbis baigtas. Kova prieš “svarbius” asmenis laimėta 🥇🏆 Visgi, negaliu patikėti, kad tai ne sapne, o realybėje įvykęs pokalbis 😱. Deja…

Dešimtas hemorojaus lygis, pereinantis į vienuoliktą 💩

Turite klausimų? Parašykite juos čia!