Bir 20, 2019 - Mintys apie darbą    2

Valstybinė vaistinė

Vaistinių konkurencija

Planai dėl valstybinių vaistinių steigimo įgauna pagreitį, todėl diskusijų šiuo klausimu vis daugėja. Nors daugelis mano kolegų (ir aš tame tarpe) svajoja apie darbą būtent tokioje vaistinėje, ir po šiai dienai nesuprantame, ar jau uždegta žalia šviesa šiam projektui, ar vis dar bandoma jį stabdyti 🤔

Kadangi į mano rankas pateko straipsnis aktualia tema, nutariau jį pagvildenti ir pateikti savo nuomonę.

Valdiška vaistinė – viruso komplikacija?

Kad valstybinėms vaistinėms intensyviai priešinasi didžiųjų vaistinių tinklų savininkai, suprantama, tačiau kodėl į jų gretas lygiuojasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto, kurio vienas strateginių tikslų buvo ginti asmens laisvę, atstovai?

Buvusio šio instituto prezidento nuomone, valdiškos vaistinės – sunkiausia viruso komplikacija. Komplikacija todėl, kad po naujo įstatymo priėmimo, ligoninės ir poliklinikos vaistinės ne tik parūpins medikamentų ligoninių pacientams – jose vaistų galės nusipirkti bet kas.

Argi eiliniam piliečiui bus blogai, kad jo pasirinkimas bus didesnis? Kodėl reikia taip baimintis naujų žaidėjų? Dėl šio sprendimo, pirmiausia, laimėtų ligonis, vadinasi, visos priemonės yra pateisinamos.

Maxima ar valstybė?

Straipsnyje sakoma, kad nėra puiku, jog šias vaistines valdys ligoninės ir poliklinikos, kurios dažniausiai priklauso valstybei ar savivaldybėms ir ši nuosavybė suteikta gydymo paslaugoms teikti, o ne mažmeninei vaistų prekybai. Tai kodėl dabar tose poliklinikose ir gydymo įstaigose yra įsikūrusios ne viena, ir ne dvi vaistinės? Jau nekalbu apie šalia esančius pastatus – ten dar po dvi – keturias vaistines randame. Argi ligoniai turėtų purkštauti dėl to, kad vaistų įsigijimas jiems taps prieinamesnis ir, galbūt, pigesnis?

Taip, vaistinės susimoka nuomą už patalpas. Tačiau ši vieta – auksinė antilopė, dėl jos vyksta sostų karai, ir laimėtojas būna tik vienas, nebijantis aukštų nuomos kainų, nes galų gale visa tai vis tiek atsiperka su kaupu. Tą žino dabartiniai nuomotojai, todėl visais įmanomais būdais bando sustabdyti šį įsibėgėjantį procesą, nes greičiausiai, jie bus išmesti iš užimamų patalpų.

Paprastam žmogeliui visiškai tas pats, kas bus valdytojas – ar valstybė, ar krautuvininkai, svarbu jo reikiamų vaistų visada būtų 🙂 O jeigu jie bus dar ir pigesni, tai koks skirtumas, kas ir kiek mokės už nuomą?

Nevienodos sąlygos?

Jeigu valstybinėms vaistinėms nereikės mokėti už patalpas, bus mažiau išlaidų. Puiku, tuomet tokia vaistinė galės pasiūlyti konkurencingą atlyginimą, kas mums, eiliniams vaistinių darbuotojams, yra labai aktualu. Mums tikrai nesvarbu, iš kur jis bus imamas: ar iš ligoninės kasos, ar iš trečio stalčiaus dešinėje, svarbu, kad jis būtų ne mažesnis, nei gauname dabar. O darbo sąlygos, tikiu, bus nelyginamai geresnės. Ir atostogų metu negausime pasirašyti įsakymo, kad sutinkame papildomai dirbti tiek, kiek PONAS palieps, kitaip – arba pats liksi be atostogų, arba tapsi laisvai samdomu agentu 😮 Bet apie tai – atskira tema, kuria labiau turėtų pradėti domėtis darbo inspekcija.

Taisyklės visiems vienodos

Baimintis dėl to, kad valdiškos vaistinės turės daugiau privilegijų, tikrai neverta, nes Farmacijos įstatymas labai aiškiai nurodo, kaip turi būti vykdoma farmacinė veikla Lietuvos vaistinėse. Ir išimčių čia nei privačioms, nei valdiškoms vaistinėms netaikoma. Nepadoru skleisti gandus, kad valstybinėse vaistinėse negalios įstatymais reglamentuota tvarka, numatanti, pvz., rodyti būtinąją informaciją monitoriuose apie pigiausią vaistinį preparatą. Jeigu pats sveikatos apsaugos ministras nustatė tokią tvarką, kodėl ji turėtų keistis? Arba dar keistesnis samprotavimas apie vaistininko kvalifikaciją turinčius vaistų pardavėjus. Na, čia jau, sakyčiau, lengvas mūsų profesijos įžeidimas. Mes nesame vaistų pardavėjai, tačiau mums vadovauja bankų ir prekybos centrų vadybininkai, kurie neturi net menkiausio supratimo apie vaistus, todėl baimintis reikia dėl jų kompetencijos farmacijos versle, o ne dėl mūsų, kaip daugelis mus laiko, pardavėjų. Nuo tų pardavėjų, gerbiamieji, iš dalies priklauso jūsų gydymosi sėkmė 🙂 Ir kvaila būtų manyti, kad valdiškoje vaistinėje išvysime žmogų, neturintį farmacinio išsilavinimo…

Ligonio teisė rinktis

Dar viena valstybinių vaistinių baimių – poliklinikos gydytojas, išrašęs pacientui vaistą, galės jį iš karto nusiųsti į valdišką vaistinę. Niekam ne paslaptis, kad jau dabar vyksta tokie dalykai. Kiekviena vaistinė, esanti šalia gydymo įstaigos ar pačioje įstaigoje, sudaro savotiškus sandorius, kuriais būtų patenkintos abi pusės. Teko girdėti apie nešamas gydytojams įvairias dovanėles, paskatinimus, nuolaidų kuponus, kad gydytojai savo pacientus siųstų į konkrečią vaistinę. Gydytojai, atsiuntę savo pacientus, įgyja galimybę nemokamai patys gauti vaistų šioje vaistinėje už tam tikrą kiekį išrašytų receptų. O kur dar konkrečių vaistų rašymas ir kiti užkulisiniai žaidimai. Kiek tenka aptarnauti įsibaiminusių ligonių, kurie pasakoja, kad gydytojai išrašo velnių už tai, kad vaistus pirko NE TOJE VAISTINĖJE! Šita nesąžiningumo sėkla pasėta jau seniai, todėl nerimauti dėl to, kad gydytojas siųs savo pacientą į valstybinę vaistinę, tikrai neverta, nes TAI JAU VYKSTA. Jau nekalbu apie tai, kad tam tikrų vaistų nepavyksta nusipirkti bet kurioje vaistinėje, nes tą teisę turi įsigijusi tik privilegijuota vaistinė. Onkologinis ligonis turi važiuoti per visą miestą pirkti sau reikalingų vaistų, nes kitos vaistinės tuo vaistu, paprasčiausiai, neprekiauja! Galbūt, šitą bardaką pavyks sutvarkyti būtent valdiškoms vaistinėms?

“Įsivaizduokite, jei paaiškėtų susitarimas, jog poliklinikos X gydytojai siunčia pacientus tik į privačią vaistinę Y. Kas būtų? Triukšmas, tyrimas, teismas. “Korupcija!”- rėktų Sveikatos apsaugos ministerija…”

Taip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto buvęs prezidentas savo kalboje. Baisu, kad jis nežino, jog tai  prasidėjo sulig didžiųjų tinklų atėjimu į Lietuvos rinką. Galėčiau jam papasakoti, apie tai, kaip regiono vadovė man liepė eiti į polikliniką “susipažinti” su gydytojais. Atsisakiau, todėl, tikriausiai, ėjo pati. Galėčiau papasakoti, kaip ligoniai ieškojo konkrečios vaistinės konkretiems vaistams, nes tik kelios vaistinės prekiavo tais vaistais tame mieste. Privačiose vaistinėse ir prasidėjo pati didžiausia korupcija! Gaila, kad protingi žmonės nepasidomi realia situacija ir kelia sąmyšį, kur nereikia. 

Kas pažeidinėja įstatymus?

“Politikai, piktnaudžiaudami valdžia ir naudodami mokesčių mokėtojų pinigus, ruošiasi šiurkščiai pažeisti ne vieną įstatymą…”, – garsiai skelbia asmenį ginantis institutas. Bet ar tas laisvosios rinkos institutas pasidomėjo, kaip privatininkai – krautuvininkai laikosi Lietuvos konstitucijos, įstatymų, darbo kodekso, higienos normų reikalavimų Lietuvos vaistinėse DABAR? NEPASIDOMĖJO, nes visos įvardintos baimės ir grėsmės jau seniai egzistuoja 😡, tik niekas garsiai nešnekėjo (išskyrus mūsų plepalus savuose susibūrimuose). Ir jeigu kas nors pakalbintų kiekvieną vaistininką (anonimiškai), kas antras, o gal ir kiekvienas,  iš savo patirties papasakotų tooookių dalykų, kad jums ne vienam plaukai ant galvos pasistotų.

Tada nereikėtų rašyti:

“Kai turi daugumą Seime, įstatymų gali ir nesilaikyti.” 

Mane juokas ima pagalvojus, kaip puikiai dabar laikosi įstatymų mūsų darbdaviai 😀

Sovietmečio palikimas

“Valdiškos vaistinės sukurs precendentą, kad valdžia gali užsiimti bet kokiu verslu. Jei XXI a. Lietuvoje galima įkurti valdiškas vaistines, tai kodėl negalima valdiškų bandelių parduotuvių?”,- baigia savo pamąstymus Ž. Šilėnas.

Bet bandelės juk ne vaistai. Ir didelio supratimo, kaip jas pardavinėti nereikia. 

Tačiau sovietmečio palikimas, kad vaistines įkurti gali tik farmacijos išsilavinimą turintis asmuo, vis dėlto buvo teisingas. Nes dabartiniai vaistinių verslo savininkai dažnai net nesuvokia, kas yra vaistas ir su kuo jis yra valgomas…

Viso komentarų: 2

  • Paskaitinėju blog’ą ir dažnai pritariu tam, ką rašote, bet šį kartą…

    Esmė yra paprasta, 90% veiklų, prie kurių prisiliečia valstybė, ima pūti ir tai nėra tik Lietuvos simptomatika.

    Pradėkime nuo paminėto pirmo dalyko, patalpų. Nemokamų dalykų nebūna, t.y. tos patalpos, už kurias valstybinė vaistinė nemokės, t.y. naudos nemokamai, nebus išnuomotos privačiai vaistinei, parduotuvėlei, panaudotos gydytojo kabinetui (jį gal teks kažkur nuomoti ir pan.). Tai reiškia, kad patalpų valdytojas neteks pinigų, kuriuos galėtų panaudoti savo funkcijai vykdyti, ta pinigų suma, kuri realiai yra mano ir kiekvieno mokesčių mokėtojo pinigai bus panaudota verygalinės utopijos, t.y. valstybinės vaistinės finansavimui. Įsidėmėkime vieną ir paskutinį kartą: šiame pasaulyje nėra nieko nemokamo, klausimas, tik per kurią pusę teks susimokėti, t.y. ar tiesiogiai, ar per mokesčius, ar per negautas socialines paslaugas.

    Didesni atlyginimai. Pasvajokime. Tuos už nuomą „sutaupytus” 🙂 pinigus garantuotai suvalgys visada neefektyvus valstybinis valdymas ir biurokratija. Tie pinigai tikrai nepasieks vaistininkų. Ir tų pinigų tam aparatui tikrai neužteks, jų reikės daugiau, tokias vaistines, kad jos pateisintų idėjinio vado šūkį „atpiginsime vaistus” teks finansuoti iš biudžeto, vaistai vargiai bus pigesni, bet vaistinės siurbs biudžeto pinigus, nes nugi „vardan geresnio tikslo” negaila…

    Didesni atlyginimai II. Atlyginimai didesni nebus, jie visada bus kažkiek mažesni nei valstybiniame sektoriuje, kaip ir betkurioje kitoje srityje. Jei valstybinės pasiūlys geresnes sąlygas, verslas pridės procentą X (taip, bendras darbo užmokesčio vidurkis gali nežymiai pakilti, bet tik su sąlyga, kad valstybinės vaistinės bent bandys konkuruoti darbo užmokesčiu, kas abejotina). To pasekoje valstybinėse vaistinėse dirbs 10 proc. pasišventusių-idėjinių vaistininkų ir 90 proc. tokių, kurių arba niekur kitur nepriima, arba jie tiesiog tingi dirbti. Kadangi tai valstybinis darinys, į jį netrukus suplauks daug „pridėtinio” personalo, kuris nežinia ką daro ir yra priimtas, nes nu direktorius paprašė… Finale darbo užmokestis per capita bus lygus/mažesnis, atlyginimų sąnaudos didesnė nei privatininkų, o aptarnavimas ir paslauga 90 proc. tragiška.

    Stagnacija ir neefektyvumas. Garantuotas reikalas, nes gi vaistinės dirbs dėl „aukštesnio tikslo”, todėl jos gali būti nuostolingos, vadovybė čia nė prie ko, ji puiki, tik ją visi puola, jos keisti, rotuoti, leisti karjeros iš apačios nereikia.

    Skaidrumas vs efektyvumas. Pirkimai (tiekimo grandinės) tokiose vaistinėse arba bus labai neskaidrūs arba labai neefektyvųs, vėluojantys ir pan., t.y. arba bus neskaidru, galima korupcija ir t.t. arba bus lėta iki to, kad nuolat kažko trūks, kažkas kažkokį konkursą apskūs, kažkurios mažiausios kaino neįvykdys….

    Ir visi šiti dalykai dar sąveikaus tarpusavyje gimdydami naujus ir bendrus trūkumus. Rezultatas – gal subankrutuos koks privatininkas nepakėlęs konkurencijos su valstybės, t.y. visų mūsų dotuojamu, konkurentu ir kai mes pagaliau nurašysime šią utopiją (gal po 5, gal po 10 metų), konkurencija vaistinių rinkoje bus dar mažesnė ir kainos dar didesnės.

    • Jūsų mintys teisingos, tačiau, rimtai pagalvojus, beveik visus valstybės pelningus verslus (Telekomas, Mažeikių nafta, Vaistų sandėlis ir kt.) sėkmingai nustekeno “valdininkai – verslininkai”, kurie vėliau įkūrę pelningas ir efektyvias įmones perėmė valstybės verslo funkcijas. Ne kvaili valdininkai nemoka valdyti, bet gudrūs verslininkai sugeba nustekendami užgrobti pelningas sritis. Uždirbdami milijonus, nukreipdami kapitalą į užsienio lengvatines zonas, savo darbuotojams jie sugeba sukrapštyti tik minimumą. Įdarbinimas “per blatą” sėkmingai vyksta ir privačiam versle. Gal tada geriau palikti verslus nemokšiškai valdyti valstybei, bet paliekant kapitalą Lietuvoje, kaip tai daro Norvegijos, Vokietijos, Šveicarijos valstybiniai fondai 🧐

Turite klausimų? Parašykite juos čia!