Vas 22, 2018 - Mintys apie darbą    0

XXI a. vaistinė

– Prašau man parekomenduoti plaukams dažus.
– Na, spalvą jūs turėtumėte pati išsirinkti, šiuo klausimu nelabai aš jums ką ir patarsiu.
– Bet jūs privalote patarti, aš nežinau, kokia dažų spalva man tinka prie veido.
– Geriausią sprendimą galėtų padaryti kirpėjas.
– Jeigu jūs prekiaujate dažais, tai ir konsultuoti privalote!
– Aš baigiau farmacijos studijas ir galiu jus pakonsultuoti jūsų sveikatos klausimais…
– Tačiau dabar man reikia dažų, o ne vaistų!!!

Čia ne anekdotas. Kadangi vyriausybė intensyviai stumia vaistų prekybą į kitas vietas (degalines, prekybos centrus ir pan.), vaistinių savininkai nusprendė didinti apyvartą kitomis prekėmis. Atsiranda vis daugiau vaistinių, kurios prekiauja kvepalais, plaukų dažais, tušais, lūpdažiais, lakais ir kitomis kosmetikos prekėmis. Ir priklausomai nuo lokalizacijos, kai kurioms vaistinėms sekasi geriau prekiauti tušais ir lakais, o ne vaistais 😀 Viskas būtų puiku, jei šiame vaistinės skyriuje dirbtų tą darbą puikiai išmanančios konsultantės ar konsultantai. Didelėse vaistinėse, kur žmonių srautai – nemaži, taip ir yra, deja, to nepasakysi apie mažesnes vaistines. Šių vaistinių darbuotojams tenka ir lūpų dažą pritaikyti, ir stilistu pabūti. O kad jau tokios prekės papildė vaistinių asortimentą, tai ir planai numatyti ne tik vaistams. Pavyzdžiui, šeši blakstienų tušai per dieną. Plano nevykdai, reiškiasi, netenkini darbdavio lūkesčių. Jei tai kartojasi periodiškai, gero nelauk 😕

Taip ir tenka suktis tarp nustatytų planų. Vieną mėnesį pavyks planą įvykdyti, galbūt, bus už tai sumokėta. Bet sekantį mėnesį planas bus pakoreguotas ir susidoroti su užduotimi gali ir nepavykti. Tada pradedi gudrauti ir savo pardavimus išdėstai protingai, be didelių šuolių, kad vieną mėnesį nebūtum spartuolis, o kitą – lūzeris.

Kas dar tokio įdomesnio toje XXI a. vaistinėje?

Senuosius kasos aparatus pakeitė kompiuteriai, kurie mums tapo kelrode žvaigžde. Nuo vaisto nuskenavimo iki jo pardavimo kompiuterio ekranuose mūsų veiksmus nuolat stebi protingoji programa, kuri primena, ko tu nepadarei, ką padarei ne taip ir ką dar gali ištaisyti. Pavyzdžiui, nuskenuoji prekę, kurios paprašė pirkėjas, bet programai ta prekė “nelabai patinka”, todėl ji rekomenduoja kitas prekes, kažkuo “pranašesnes”. Laimė, rekomendaciją gali ignoruoti (nelaimė, prarandi šansą daugiau užsidirbti) ir parduoti, tai, ką ir ruošeisi parduoti. Priklausomai nuo vaistinės tinklo, informacija pateikiama skirtingu kiekiu ir tvarka, tačiau esmė ta pati – tavo uždarbis nuo parduotos prekės, tavo vykdomas planas, prekės naudingumas, asmeniniai pasiūlymai, vaistų suderinamumas, kiek procentų tavo įmuštų prekių krepšelis prisidėjo prie plano ir t.t. Vienose vaistinėse informaciją matai ekrano viršuje, kitose vaistinėse – bėganti eilutė apačioje (beveik kaip subtitrai žiūrint kiną), privačiose vaistinėse tokių dalykų iš viso nėra. Be visos šios informacijos pasirodo ir perkamo vaisto pigiausi analogai. Šį sąrašą jau mato ir pirkėjas.

Žodžiu, tas žydrasis ekranas yra mūsų sufleris daugelyje situacijų. O stebukladarė programa parodo mums patį teisingiausią kelią, kuriuo einant būsi pats geriausias ir lojaliausias darbuotojas.

Tik ar visada būsi geriausias ir mylimiausias vaistininkas klientų akyse? Gerai, kada pirkėjo, vaistininko ir programos nuomonė sutampa. Tada pralaimėjusių nebūna 😀 ir grįžtamasis ryšys išlieka.

Ko dar galima tikėtis šiame amžiuje? Na, humanoidų dar reikės palaukti. Bet veterinarijos vaistinės kažkada tikrai vykdys veiklą bendrose patalpose su žmogiškom vaistinėm. Jau dabar visiškai nestebina tokie prašymai:

Man reikia kažko vaikui nuo gyvių ir šuniukui ampulę nuo blusų.

Ir jeigu vaistinės po truputį praranda savo tikrąjį veidą vardan komercijos, tai gal tegul tai daro iki galo – perima šiek tiek prekių iš degalinių, kioskų ir kitų prekybos taškų. Ir vilkas bus sotus, ir avelė – sveika 😀

Turite klausimų? Parašykite juos čia!