Vaistininko užrašai

Nuo šių metų liepos 12 dienos vaistininkai, gydytojai ir ligoniai išgyvena lengvą košmarą, kuris susijęs su naujo kompensuojamųjų vaistų sąrašo atsiradimu. Netyla diskusijos spaudoje, TV ekranuose, gydymo įstaigose ir žmonių susibūrimuose. Visi šios nevykusios (o gal nepavykusios) akcijos dalyviai su kiekviena diena tikėjosi, kad naujai atsiradusios problemos spręsis greičiau, tačiau ir šiandien negalime pasakyti nieko guodžiančio. Didžiausia problema – nuolatinis kompensuojamųjų vaistų trūkumas.

Ankstesnis sąrašas turėjo platų vaistų pasirinkimą, todėl nesant vienam vaistui, ligonis galėjo rinktis kitą. Šiai dienai to padaryti negalima, nes sąraše likęs vienas ar keli vaistai, ir tų pačių nėra tiekime. Todėl kasdien daugybė žmonių yra priversti gaišti savo brangų laiką bala žino kam.

Taigi, žaidimą pradeda baltieji (bent jau šachmatuose, o čia panašu į šachą ir matą). Žaidimo dalyviai – VVKT (valstybinė vaistų kontrolės tarnyba), SAM (sveikatos apsaugos ministerija), G (gydytojai), L (ligonis), V (vaistinės darbuotojas), VU (vaistininko užrašai).

SAM: “Šis laikotarpis yra laikinas ir susiklosčiusi situacija yra vienkartinė…”

VU: “Nieko nėra pastoviau už laikiną 😀”

***

L: 
– Man yra išrašytas elektroninis receptas.

V:
– Deja, šių vaistų šiuo metu neturime. Pakeisti taip pat neturime kuo. Kada turėsime, nežinome. Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

VU: “Vaistinėje pastaruoju metu kaip loterijoje – šiandien nieko nelaimėjote, bandykite dar kartą 😉 ”

***

L: 
– Mane atsiuntė į jūsų vaistinę iš kito miesto galo. Sakė, kad pas jus dar užsilikusi dėžutė man reikalingo vaisto.

V:
– Taip, jums labai pasisekė. Liko pati pati paskutiniausia.

***

L:
– Turiu e-receptą.

V:
– Bet aš neturiu vaistų. Dabar tiekime yra likę tik 80mg, o jums išrašyta – 40mg. Kada turėsime jūsų vaistą, nežinau. Eikite pas gydytoją ir tarkitės, ką daryti. Gal pakeis vaistą, o gal stiprumą…

***

L:
– Ką čia man duodate?! Mano vaistai anksčiau atrodė kitaip!

V:
– O nuo šiol atrodys taip. Yra protingų žmonių Vyriausybėje, jiems geriau žinoti, kokių vaistų jums reikia. Galiu duoti telefoną, kad visas savo “gerąsias” emocijas perduotumėte tiems, kurie labiausiai to užsitarnavo.

VU: “Mieli kolegos, pasigaminkite kuo daugiau paruoštukų su SAM darbuotojų telefonų numeriais ir dalinkite savo nepatenkintiems klientams. Kodėl tik mes turime srėbti kažkieno privirtą košę? Tegul paaiškina žmonėms, kodėl jų vaistų dėžutės tapo kitokios arba jų iš viso nebeliko.”

***

L:
– Aš negaunu nei vienoje vaistinėje savo vaistų.

V:
– Ir negausite dar ilgai, nes į Lietuvą jie pateks geriausiu atveju spalio mėnesį, o blogiausiu – sausio mėnesį. Tiek ir galiu jums pasakyti šiandien. Bet po trijų mėnesių, greičiausiai, vėl keisis kainynas, galime tikėtis dar kokių nors stebuklų. Jei turite kantrybės ir sveikatos laukti, tai laukite.

G: “Aš negaliu lengva ranka keisti vaisto ar jo stiprumo. Gydymas nustatytas, liga pagaliau suvaldyta ir vėl reikia imtis kito plano?! Kas atsakys už pasekmes? Kaip paaiškinti ligoniui, kad keisime vaistus pusei metų, o po to vėl grįšime prie tų pačių?

***

V:
– Liko tik viena dėžutė, o jums išrašytos 3. Užsakyti nėra kur, kitos vaistinės nelabai nori dalintis, nes turi savo nuolatinių ligonių, kuriems taip pat labai reikia. Arba persirašykite receptą 1 dėžutei, arba…NEŽINAU, KĄ DARYKITE 😢

L:
– O aš žinau! Mokėsiu pilną kainą, tik duokite man tą dėžutę!

***

V:
– Turiu kito stiprumo. Jums išrašyta 5mg/10mg, o aš turiu 5mg/5mg. Tarkitės su gydytoju, ar jums galima keisti į kitą stiprumą.

L:
– Nenoriu niekur vaikščioti, nes jau pavargau. Apėjau gal 20 vaistinių ir visose tas pats. Duokite po galais man už grynus pinigus, be jokių kompensacijų, nes jau ATSIBODOTE VISI!

VU: “O kad jūs žinotumėte, kaip man visi ir viskas atsibodo! Atidarinėju e-receptą ir įtemptai laukiu, kol pasirodys informacija. Kodėl įtemptai? Todėl, kad nežinai, turėsi ši kartą vaistą, ar ne. Juk pastaruoju metu, dažniau neturiu nei turiu. Ir tada jaučiuosi kaip tikras nevykėlis, kas antram klientui kartodamas: vaisto neturime, užsakyti neturime kur, nežinau, kada turėsime, nežinau, ar iš viso turėsime ir t.t. Žmogus žiūri į tave ir galvoja: “Nieko tu nenusimanai, o gal nemoki užsakinėti, o gal nenori ir tik lauki, kad pirkčiau už savo pinigėlius, kurių neturiu.” Ir kai apeina 50 vaistinių ir negauna vaistų, supranta, kad ne vaistinė čia kalta, ir ne jos darbuotojai.”

SAM: “Vaistų trūkumo vaistinėse nėra, keliamas bereikalingas sąmyšis”

***

L:
– Bet čia ne tokie vaistai, kuriuos pirkau. Suprantu, ką jūs sakote, bet ką man pasakyti 95 metų žmogui, kai aš parnešiu tuos vaistus namo. Jis eilę metų naudoja tuos pačius, sakys, kad aš nunuodyti jį sugalvojau. Juk žinote, kaip sunku senam žmogui naujovę pakišti? Velniai nematė, pirksiu už grynus, tegul jie pasiunta ten aukštai krėsluose sėdintys. Juk apie mus jie mažiausiai galvoja.

***

V:
– Aš jus puikiai suprantu, ir gydytojus suprantu, mes visi čia ne prie ko, tačiau vis tiek reikės persirašyti receptą, jei nenorite likti be vaistų, nes, paprasčiausiai, jų nėra. Stipresnių vaistų sąraše palikti penki gamintojai, o jūsų stiprumo vaisto – tik vienas ir to pačio nėra.

G: “Tai kaip suprasti tokį gydymo metodą, kai, pasirodo, nesvarbu, ar 5mg, ar 10mg gerti? Nustatau ligoniui optimalią dozę 5mg, bet laikinai galiu pakeisti į 10? Nes tokia situacija šiandieną yra Lietuvoje. Tai kam čia geriau: ligoniui – kaip eksperimentinei žiurkei, gydytojui – kaip eksperimento darytojui ar SAM – kaip eksperimento užsakovei?”

***

VVKT: “Jeigu jūsų vaistinė susidūrė su tokiais atvejais (tiekėjas atsisakė užsakyti vaistą), prašome informuoti Tarnybą, kurios didmeninio platinimo įmonės atsisakė tiekti vaistinį (-ius) preparatą(-us) ir pateikti duomenis (dokumentus, el. laiškus).

VU: “Argi tik tokios priemonės išgelbės ligonius? Nejaugi tik skundais ir gąsdinimais pakeisime susidariusią padėtį? Ar ne per drąsus buvo pasirinkimas palikti sąraše tik po kelis gamintojus? Gal vertėjo iš tų laimingųjų gauti garantijas, kad paliekant juos sąraše, nebus vaistų tiekimo sutrikimų? Gal reikėjo pabūti protingiems kurmiams ir paskaičiuoti, kad jei žmogus neturės pasirinkimo ir pirks tik tą vienintelį likusį vaistą, tai jis tai darys ne vienas, o visi likę ligoniai, kuriems skirta ta veiklioji medžiaga. Savaime suprantama, kad to vaisto reikės daugiau. Ankstesnis sąrašas turėjo po keliolika pasirinkimo variantų, todėl pirkimai pasiskirstydavo proporcingai, ligoniai tokio drastiško vaistų stygiaus nejausdavo, o ir gydytojai galėdavo taikyti tikruosius, o ne biurokratinius – popierinius gydymo metodus. Pats laikas būtų padaryti išvadas tiems, kurie visa tai pradėjo ir nebaigė.”

Praėjo daugiau nei mėnesis po taip vadinamų naujovių, kurios turėjo nudžiuginti ligonius. Nežinau, kiek jų dabar džiaugiasi. Tam tikri vaistai atpigo, tačiau jų neįmanoma nusipirkti. Todėl, gal geriau lai jie būna brangesni, bet būna.

Gaila žmonių, kurie sukaria ne vieną kilometrą, beieškodami vaistų; gaila gydytojų, kuriems tenka perrašinėti receptus ir sėkmingo gydymo stadijoj pereiti iš plano A į planą B.

Receptai perrašomi į kitus, bet kai masiškai trūksta vienų vaistų ir jie keičiami kitais, pradeda trūkti ir pastarųjų. Žiūrėk, praėjo savaitė nuo perrašyto recepto, o vaistinė neturi jau abiejų. Kas tada? Planas C? Su tokia reforma galime greitai prieiti ir Z.

Paradoksas – po 28 Lietuvos nepriklausomybės metų vaistai vėl tapo deficitine preke 🙃

TPŠTKD.