Šią temą išprovokavo gana dažna akistata su narkomanais. Ne visada ji būna grėsminga, dažniau, sakyčiau, liūdna. Graudu žiūrėti į jaunus žmones, kurie degraduoja tavo akyse. Įprasta jų prekė – švirkštas ir ampulė injekcinio vandens arba fiziologinio tirpalo. Mano keli kolegos (netyčia tai pastebėjau ar išgirdau 🙂 ) atsisako parduoti švirkštų, sakydami, kad turi tik 10 ar 20 ml dydžio (narkomanams reikia kuo mažesnių, geriausia insulininių) arba, kad neturi vandens ampulių, nes pabaigė.
Kartais mane tai linksmai nuteikia toks kolegų bandymas pasipriešinti negeriems ketinimams, bet jei pamąsčius „giliau”, problema niekur nedingsta. Pirma, narkomanas nueis į kitą vaistinę, kol pasieks savo galutinį tikslą. Antra, kol jis tai padarys, gali jau blaiviai ir nemąstyti, todėl kyla grėsmė mano kolegoms. Trečia, gal jau geriau jis nusiperka tą švirkštą, negu naudojasi jau panaudotu, gal ŽIV infekuoto asmens.
Skaityti toliau »