Vaistininko užrašai

Mūsų regėjimą, kaip veiksmą, galime suskirstyti į penkias dalis. Akis padeda mums:

1. Nustatyti daiktų dydį ir formą
2. Skirti spalvas
3. Orientuotis erdvėje
4. Nustatyti atstumą tarp daiktų (ne tik pagal plotį, bet ir pagal gilumą)
5. Skirti šviesą nuo tamsos bei matyti įvairiai apšviestus daiktus

Nors mes normaliai žiūrime abiem akimis ir kiekvienoje susidaro atskiras daikto, į kurį žiūrime, vaizdas, mes matome vieną daiktą. Tai įvyksta todėl, kad abejose akyse susidarę vaizdai smegenyse suliejami į vieną ir mes turime giluminį, reljefinį matymą. Aiškiai matome daikto formą su visais iškilimais ir įdubimais, galime įvertinti nuotolį tarp daiktų pagal plotį ir pagal gilumą. Daiktų nuotolį galima nustatyti ir viena akimi, bet tik pagal plotį, daikto nuotolio įvertinimas pagal gilumą yra netikslus. Pilnavertis giluminis matymas galimas tik žiūrint abiem akimis.

Anksčiausiai atsiradusi ir vėliausiai išnykstanti akies veikla – sugebėjimas jausti šviesos stiprumo skirtumą ir prisitaikyti prie įvairaus apšvietimo. Tai vadinama – adaptacija.

Gebėjimui matyti esant įvairiam apšvietimui padeda periferinė tinklainės dalis. Daug reikšmės tinklainės jautrumui šviesai turi vitamino A kiekis organizme. Jeigu jo mažai – tuoj blogėja adaptacija tamsoje, atsiranda vištakumas. Tokiu atveju žmogus patamsyje visai blogai mato, negali rasti kelio į savo namus 😕

Deja, žmogus nėra tobula būtybė, todėl ir jo sudedamosios dalys kartais išeina iš rikiuotės. Dėl kokių akių  problemų dažniausiai žmonės suka į vaistines?

Konjuktyvitas

Jei nors kartą pabudę jautėtės taip, tarsi kas nors sviedė saują smėlio jums į akis, žinote, kad tai ne tik skausminga, bet ir vaizdas ne koks. Greičiausiai jus užklupo konjuktyvitas. Jis prasideda, kai sudirginama junginė – gleivinė, dengianti akies obuolį ir vidinę akies voko dalį. Sudirginti gali infekcija (virusai ir bakterijos) ar alergija (žiedadulkės, namų dulkės), cheminės medžiagos (chloruotas baseino vanduo) ar patekęs svetimkūnis. Konjuktyvitas labiau paplitęs tarp kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir kontaktinių lęšių nešiotojų. Dažnai jis praeina savaime, bet jei infekcija bakterinė, reikia gydyti antibiotiniais akių lašais, kuriuos paskirs gydytojas.

Simptomai gali pasireikšti vienoje arba abejose akyse: raudoni ar rausvi akių obuoliai, skausmas, niežėjimas ar jausmas, tarsi akys pilno smėlio, išskyros iš akies (gali būti tirštos ir gelsvos, esant bakteriniam konjuktyvitui ir skaidrios, vandeningos, esant virusiniam, dirgiklio sukeltam ar alerginiam konjuktyvitui).

Junginės uždegimo metu vokai pabrinksta, parausta, vokų junginė taip pat parausta, pastorėja, atvertus voką matyti jos klostės. Vokai darosi stori, sunkūs. Iš ryto prabudus sunku atsimerkti, nes vokų kraštai sulipę nuo pūlių, kurie išdžiūvo per naktį. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo greičiau pasveiksite, liga neprasidės kitoje, sveikoje akyje, nesukels komplikacijų ragenoje.

Kad ir kaip norėtųsi, netrinkite akių rankomis. Liesdami akis platinsite infekciją.

Niekada nenaudokite vienadienių kontaktinių lęšių antrą kartą. Laikykitės kontaktinių lęšių plovimo instrukcijos.

Nesidalinkite makiažo priemonėmis. Tas pats pasakytina ir apie akių lašus.

Šluostykite veidą tik savo rankšluosčiu.

Dėvėkite apsauginius akinius baseine.

Alerginis sezoninis konjuktyvitas

Dažniausiai pasireiškia žydint augalams. Alergiško žmogaus kūnas reaguoja į daugelį alergenų, pvz., žiedadulkes, pelėsį, dulkių erkutes, gyvūnų plaukus ir kt. Svarbu išsiaiškinti alergijos priežastis ir vengti alergenų. Atsiradus akių niežuliui, paraudimui, sudirginimui, ašarojimui, vokų patinimui, skausmui ar deginimui, akių lašai bei kiti medikamentai gali sumažinti nemalonius simptomus. Gydymą turėtų skirti gydytojas. Esant vidutinio sunkumo formai, vartojami antihistamininiai lašai, tepalai ar geriami vaistai. Esant sunkiai formai, skiriami kortikosteroidiniai lašai.

Simptomus palengvina vėsūs kompresai (pvz., ledukai) ant užmerktų akių.

Miežis

Tai gana dažnai pasitaikantis voko krašte esančio riebalinės liaukutės ir blakstienos folikulo ūmus uždegimas. Skauda tam tikroje voko krašto dalyje. Iš pradžių parausta ir skauda tik truputį, miežiui augant, skausmas stiprėja, vokas patinsta, kartais taip smarkiai, kad nebegalima prasimerkti, atsiranda gelsva miežio viršūnėlė. Jai pratrūkus, skausmas tuoj pat sumažėja, pūliai išteka ir, dažniausiai, procesas rimsta.

Miežio jokiu būdu negalima spausti! Vokų venos susijungia su kaukolės venomis, o išspaudus miežį infekcija gali būti nunešta į smegenis ir sukelti labai rimtų komplikacijų. Taip pat negalima dėti drėgnų  kompresų, nes nuo drėgmės ir šilumos nusilupa plona vokų oda ir miežiai išsisėja po visą voką. Jei miežiai auga dažnai, reikia pasitikrinti dėl cukrinio diabeto. Vis augantys miežiai rodo, kad sumažėjęs bendras organizmo atsparumas. Tuomet patariama gerti alaus mielių, kurios turi daug B grupės vitaminų.

Vokuose gan dažnai susiformuoja ir šaltas miežis. Tai vienoje ar kitoje voko dalyje atsiradęs neskausmingas paslankus guzelis. Oda virš jo neparaudusi, aplink patinimo nėra. Šalti miežiai gali būti keliuose vokuose ar keli vienas šalia kito. Jie auga lėtai. Maži šalti miežiai, kartais, pašildžius sausa šiluma, išnyksta. Jei jie didesni, dažniausiai šalinami operuojant. Kiekvienu atveju reikia kreiptis į akių gydytoją.

Ašarų aparato ligos

Ašarų nutekamųjų kanalų ligos pasitaiko gana dažnai. Kliūtis ašaroms nutekėti gali būti netaisyklinga apatinio voko padėtis po sužeidimo ar nudegimo, kai apatinis vokas atvirsta nuo akies ir ašaros nebepatenka į ašarų kanalėlį. Toliau ašarų takai gali būti laisvi. Gali būti kliūčių ir pačiame kanalėlyje ar ašarų maišelyje. Ašaros negali iš maišelio nutekėti į nosį ir dėl daugelio nosies ligų. Tai gali būti iškrypus nosies pertvarai, paburkus ir pastorėjus nosies gleivinei, atsiradus polipams, navikams, opoms bei žaizdoms.

Visi žinome, kad sergant sloga, visada ašaroja akys, nes ašaroms nutekėti į nosį yra kliūtis – sustorėjusi nosies gleivinė. Slogai praėjus, baigiasi ir ašarojimas. Visais kitais atvejais akys ašaros, kol nepagydysime nosies ar nepadarysime ašaroms mito nutekėjimo kelio.

Ašaros, negalėdamos toliau nutekėti, kaupiasi ašarų maišelyje ir pradeda gesti, t.y., veisiasi bakterijos. Tuomet prasideda pūlinis ašarų maišelio uždegimas – iš akies teka ašaros ir pūliai. Kartais apie maišelį pasidaro didelis pūlinys. Tuomet abu vokai patinsta, parausta, prie nosies didelis, labai skausmingas pūlinys. Po kelių dienų jis pratrūksta, pūliai išbėga, bet paskui jie ilgą laiką dar teka pro tą pačią angelę.

Taigi, pradėjus ašaroti akims, taip pat būtina kreiptis į gydytoją.

Trūkusi kraujagyslė

Paprastai, trūkusi kraujagyslė skausmo nesukelia, tačiau gali atsirasti niežulys ir ryškiai raudona dėmė akies paviršiuje, kartu su bendru paraudimu. Kraujosruva yra požymis, kad organizme ne viskas gerai. Dažniausios priežastys – svyruojantis kraujo spaudimas, kraujo krešumo sutrikimai, cukrinis diabetas ar virusinis pažeidimas. Gali būti skiriamas askorutinas, kuris stiprina kraujagyslių sieneles, taip pat akių lašai. Jei kraujosruvos kartojasi, būtina konsultuotis su gydytoju.

Blefaritas

Tai – dažna, lėtinė uždegiminė vokų krašto liga, kuria serga ir vaikai, ir suaugusieji. 

Anatomiškai skiriami du blefarito tipai – priekinis ir užpakalinis. Esant priekiniui, pažeidimas lokalizuojasi ant išorinės (priekinės) voko briaunos, kur tvirtinasi blakstienos. Užpakalinis blefaritas vystosi dėl uždegimo, kuris apima voko kremzlės liaukų ištekamąsias angas ir lokalizuojasi ties vidine voko briauna, kuri liečiasi su obuoliu. 

Vokuose gaminami riebalai kūno temperatūroje turėtų būti skysti. Blefarito metu riebalai yra tirštesni, nesusimaišo su ašarų plėvele, užkemša liaukutes. Dėl sulėtėjusios riebalų apytakos liaukutėse padaugėja bakterijų. Imuninė sistema, sureagavusi į padidėjusį bakterijų skaičių, išskiria įvairias medžiagas, sukeliančias uždegimą. Dėl to parausta vokų kraštai, atsiranda akių sausumas, paraudimas. 

Nustatęs šią ligą, gydytojas skiria antibiotikus, gliukokortikosteroidus.

Ne tik apie ligas

Ar žinojote, kad:

• Kai žiūrime į tuos, kurie mums patinka, mūsų vyzdžiai išsiplečia 45%

• Akys skiria apie 500 pilkų atspalvių

• Akys mato tik tris spalvas – raudoną, mėlyną ir žalią. Visos kitos – šių spalvų deriniai

• Dėl labai ryškios šviesos arba labai stipraus šalčio akių spalva keičiasi

• Žmonės ir šunys vieninteliai ieško kitų žvilgsniuose “pasakinėjimo”. Beje, šunys jo ieško tik bendraudami su žmonėmis 🙂